1 Bet štai, bus daugelis, – tą dieną, kada imsiu daryti nuostabų darbą tarp jų, kad prisiminčiau savo sandoras, kurias sudariau žmonių vaikams, ir vėl pajudinčiau savo ranką antrą kartą susigrąžinti savo žmones, kurie yra Izraelio namų;

2 ir taip pat kad prisiminčiau pažadus, duotus tau, Nefi, ir taip pat tavo tėvui, kad prisiminsiu tavo sėklą; ir kad tavo sėklos žodžiai išeis iš mano burnos tavo sėklai; ir mano žodžiai šnypš tolyn iki žemės pakraščių kaip vėliava mano žmonėms, kurie yra Izraelio namų;

3 ir kadangi mano žodžiai šnypš tolyn, – daugelis kitataučių sakys: Biblija! Biblija! Mes turime Bibliją, ir negali būti jokios kitos Biblijos.

4 Bet taip sako Viešpats Dievas: O kvailiai, jie turės Bibliją; ir ji išeis iš žydų, mano senovės sandoros žmonių. Ir kaip jie atsidėkoja žydams už Bibliją, kurią iš jų gauna? Taip, ką kitataučiai sau galvoja? Ar jie atsimena žydų kentėjimus ir vargus, ir skausmus, ir jų ištikimybę man, atnešant išgelbėjimą kitataučiams?

5 O jūs kitataučiai, ar prisiminėte žydus, mano senovės sandoros žmones? Ne. Bet jūs prakeikėte juos ir nekentėte, ir nesistengėte jų sugrąžinti. Bet štai, aš atgręšiu visa tai ant jūsų pačių galvų; nes aš, Viešpats, neužmiršau savo žmonių.

6 Tu, kvaily, kuris sakysi: Biblija, mes turime Bibliją, ir mums nereikia kitos Biblijos. Kaipgi kitaip būtumėte gavę Bibliją, jei ne per žydus?

7 Argi nežinote, kad yra daugiau kaip viena tauta? Argi nežinote, kad aš, Viešpats, jūsų Dievas, sukūriau visus žmones ir kad atsimenu tuos, kurie yra jūros salose; ir kad aš viešpatauju viršuj danguose ir apačioj žemėje; ir atnešu savo žodį žmonių vaikams, taip, net visoms žemės tautoms?

8 Kodėl murmate, kad gausite daugiau mano žodžio? Argi nežinote, kad dviejų tautų liudijimas yra įrodymas jums, kad aš esu Dievas, kad prisimenu vieną tautą, kaip ir kitą? Todėl kalbu tuos pačius žodžius vienai tautai, kaip ir kitai. Ir kada dvi tautos susijungs, dviejų tautų liudijimas taip pat susijungs.

9 Ir aš darau tai, kad įrodyčiau daugeliui, jog esu tas pats vakar, šiandien ir per amžius; ir kad ištariu savo žodžius pagal savo paties pageidavimą. Ir dėl to, kad pasakiau vieną žodį, jūs neturite galvoti, jog negaliu pasakyti kito; nes mano darbas dar nebaigtas; nei bus baigtas iki žmonijos pabaigos, nei po to laiko, nei per amžius.

10 Taigi dėl to, kad turite Bibliją, nemanykite, kad joje yra visi mano žodžiai; ir nemanykite, jog aš nenurodžiau parašyti daugiau.

11 Nes aš įsakau visiems žmonėms tiek rytuose, tiek ir vakaruose, tiek šiaurėje, tiek ir pietuose, tiek ir jūros salose, kad jie užrašytų žodžius, kuriuos jiems kalbu; nes iš knygų, kurios bus parašytos, aš teisiu pasaulį – kiekvieną pagal jo darbus, sulig tuo, kas parašyta.

12 Nes štai, aš kalbėsiu žydams, ir jie tai užrašys; ir taip pat kalbėsiu nefitams, ir jie tai užrašys; ir taip pat kalbėsiu kitoms Izraelio namų gentims, kurias išvedžiau kitur, ir jos tai užrašys; ir taip pat kalbėsiu visoms žemės tautoms, ir jos tai užrašys.

13 Ir bus taip, kad žydai turės nefitų žodžius, ir nefitai turės žydų žodžius; o nefitai ir žydai turės prapuolusių Izraelio genčių žodžius; o prapuolusios Izraelio gentys turės nefitų ir žydų žodžius.

14 Ir bus taip, kad mano žmonės, kurie yra iš Izraelio namų, bus surinkti namo į savo valdas; ir mano žodis taip pat bus surinktas į vieną. Ir aš parodysiu tiems, kurie kovoja prieš mano žodį ir prieš mano žmones, kurie yra Izraelio namų, kad aš esu Dievas ir kad sudariau sandorą su Abraomu, jog prisiminsiu jo sėklą per amžius.