“31. Veivakatarogi kei na Soqoni Tale Eso kei Ira na Lewenilotu,” iVoladusidusi Raraba: Veiqaravi e Na Lotu i Jisu Karisito ni Yalododonu Edaidai (2024).
“31. Veivakatarogi kei na Soqoni Tale Eso kei Ira na Lewenilotu,“ iVoladusidusi Raraba.
31.
Veivakatarogi kei na Soqoni Tale Eso kei Ira na Lewenilotu
31.0
Ai Vakamacala Taumada
E dau veiqaravi vakawasoma o Jisu Karisito vei ira na tamata vakayadudua (raica, me vakataka na Joni 4:5–26; 3 Nifai 17:21). E lomani ira yadua na luve ni Kalou o Koya. E vukei ira vakayadudua o Koya.
Ni o sa iliuliu ni Lotu ka italai i Jisu Karisito, sa nomu talega na madigi mo vukei ira kina na luve ni Kalou, vakayadua, ena nodra tubu vakayalo. E dua na sala bibi o rawa ni cakava kina oqo sa ikoya ena gauna ni veivakatarogi kei na vei bose yadudua kei ira. Eso na nomu veiqaravi ka na vakaibalebale duadua e yaco ena veitalanoa vakayadudua. Ena veituvaki oqo, sa rawa ni o solia na loloma va-Karisito, “laveta cake na liga sa wadamele” ka vakaukauwataka na “duru sa malumalumu” (Vunau kei na Veiyalayalati 81:5).
Ena wase oqo, na vosa veivakatarogi e tukuna tiko e dua na veitalanoa ena kedrau maliwa na iliuliu kei na dua na tamata me vakatulewataki kina se sa dodonu me vakaitavi na tamata oya ena dua na cakacaka vakalotu se ciqoma e dua na veikacivi (raica na 31.2). Vakararaba, na veivakatarogi oqo ena vakayacora e dua na lewe ni matabisopi se mataveiliutaki ni iteki. Na vosa veivakatarogi e vakatokai talega kina na veivakatarogi ni veiqaravi e vakayacora e dua na lewe ni mataveiliutaki ni iSoqosoqo ni Veivukei se kuoramu ni italatala qase (raica na 21.3).
Me ikuri ni veivakatarogi oqo, e vuqa tale na vuna e rawa kina vua e dua na iliuliu ni Lotu me sota ka veitalanoa kei na dua na lewenilotu (raica na 31.3). Me ivakaraitaki, na nodratou dau vakarautaka na matabisopi na sota vakagauna kei ira yadua na itabagone ena tabanalevu (raica na 31.3.1). Kevaka mada ga o sega ni veiqaravi ena matabisopi, e rawa ni kerei iko na bisopi mo sota kei na dua na lewenilotu e gadreva tu me vakarautaka tikoga na veitokoni kei na veiqaravi. Se rawa ni lako mai vei iko e dua na lewenilotu ni sotava tiko o koya se na vuvale e dua na bolebole.
Na iwase oqo e rawa ni vukei ira kece na iliuliu sa tu na nodra madigi me ra sota ka veitalanoa kei ira na lewenilotu yadua. O ira na iliuliu oqo e rawa ni ra oka kina na iSoqosoqo ni Veivukei, kuoramu ni italatala qase, kei na veiliutaki ni Goneyalewa, turaga kei na marama dauveiqaravi, se so tale sa lesia o bisopi.
31.1
IVakavuvuli ni Veidusimaki
31.1.1
Vakavakarau Vakayalo
Kevaka e tiko na nomu itavi mo sota vata kei na dua na lewenilotu, ena vakalougatataki iko na Turaga ena veivakauqeti o gadreva ena nomu vakasaqara. Vakarautaki iko vakayalo ena masumasu, vuli ivolanikalou, kei na bula dodonu. Vakarorogo ki na vakasolokakana ni Yalo Tabu. Ena tuberi iko ena vakanananu, vakasama, ka vakakina e lomamu. E rawa ni vukei iko mo nanuma na ivakavuvuli o sa vulica mai na ivolanikalou kei na nodra vosa na parofita ni gauna oqo ka rawa ni vukei koya o na veitalanoa kaya (raica na Vunau kei na Veiyalayalati 84:85; 100:5–8).
Na Valenivola ni Kosipeli se na Gospel Library e tiko kina e dua na ikumuni ni iVurevure ni Veivakasalataki. Ni o vakavakarau mo sota kei na dua na lewenilotu, sa rawa mo railesuva na itukutuku me baleta na ulutaga e baleti koya.
Na Yalo Tabu e rawa talega ni dusimaka na lewenilotu o drau na veitalanoa kaya. Sa rawa mo sureti koya me vakavakarau vakayalo talega ki na nomudrau veitalanoa.
Sa rawa mo drau masu vata kei koya na lewenilotu ni tekivu na nomudrau veitalanoa. Oqo e rawa ni sureta e dua na yalo malumalumu kei na vakabauta ni o drau kerea ena yalovata vua na Kalou na Nona veivuke (raica na Vunau kei na Veiyalayalati 6:32; 29:6).
Ena gauna ni veivakatarogi se veitalanoa, ena rawa ni yaco mai e dua na leqa se taro o sega ni tu vakarau mo walia. Sa rawa mo vakatura mo drau dui vakasaqara kei na lewenilotu na veidusimaki ni Turaga—me vakataka, ena vuli, masumasu, kei na lolo. Sa rawa talega mo raica na itukutuku e veiganiti ena iVurevure ni Veivakasalataki se Veivuke ni Bula ena Valenivola ni Kosipeli. Sa qai rawa mo drau na sota ka veitalanoataka tale na ka oqo.
Kevaka a vakayacora o lewenilotu e dua na ivalavala ca bibi, vakauti koya vei bisopi.
31.1.2
Vukea na Lewenilotu me Vakila na Loloma ni Kalou
Ni o dua na iliuliu ni Lotu, o sa matataka tiko na iVakabula. E dua na tiki bibi ni Nona ilesilesi sa ikoya me vakadewataka na loloma ni Kalou vei ira na Luvena (raica na Joni 3:16–17). Ni ra lako mai vei iko na lewenilotu me baleta e dua na veivakatarogi se me ra vukei ena vuku ni dua na bolebole, vakawasoma na ka ga era gadreva tu vakalevu sa ikoya me ra kila ni lomani ira na Tamada Vakalomalagi. Na loloma oqo e rawa ni vakaqaqacotaki ira ka vakauqeti ira me ra lako mai vei Karisito, veivutunitaka na ivalavala ca, ka digitaka na veika vinaka.
Na ivolanikalou kei na nodra vosa na parofita edaidai e sureta na Yalo ka vakavulica na ivunau savasava. Vakayagataki ira vakawasoma, ena yalo veitaqomaki kei na loloma, ni o veitalanoa kei ira na lewenilotu. Vakayagataki ira mo veivakauqeti ka veivakayaloqaqataki kina, kakua ni veivakacacani, veivakasaurarataki, se mo vakavuna na rere (raica na Luke 9:56).
Lokuca e vuqa na gauna ni veitalanoa. E sega ni dodonu me vakila na lewenilotu ni o sa rui osooso. Solia vua na nomu vakasama taucoko.
31.1.3
Vukea na Lewenilotu me Tautauri mai na Kaukauwa ni iVakabula
A taura vei Koya o Jisu Karisito na noda ivalavala ca “me bokoca na [noda] talaidredre me vaka na kaukauwa ni nona veivueti” (Alama 7:13). A taura vei Koya na noda rarawa, mosi, kei na malumalumu “me rawa kina ni vakila … na sala me vukei ira kina na nona tamata” (raica na Alama 7:11–12).
Vakayaloqaqataki ira na lewenilotu me ra gole Vua. Vukei ira me ra taura na Nona kaukauwa me ra veivakaqaqacotaki, veivakacegui, ka dauveivueti. Na kaukauwa oqo e yaco mai ena kena cakacakataki na vakabauti Jisu Karisito, muria na Nona ivakaraitaki, ciqoma na cakacaka vakalotu ni matabete, maroroya na veiyalayalati, ka cakacakataka na veivakauqeti ni Yalo Tabu.
31.1.4
Vukea na Lewenilotu me Loma Vakacegu ka Taqomaki
Eso na lewenilotu era sa sotava oti na loma nuiqawaqawa se era luvuci ni ra veitalanoa kei na dua na iliuliu ni Lotu. Vakasaqara na sala eso mo vukei ira kina me ra yalo malumu, taqomaki, ka vakacegu. Taroga vua na lewenilotu na cava o rawa ni cakava mo veivuke kina.
Dau solia vei ira na lewenilotu na digidigi me dua tale e tiko ena gauna ni veivakatarogi se veitalanoa. Ni vakayacori na sota kei na dua na lewenilotu e tagane se yalewa veibasai, dua na gone, se itabagone, raica me tiko e dua na itubutubu se dua tale na uabula. Sa rawa vua me mai tiko ena veitalanoa se wawa ena taudaku ni rumu, vakatau ki na nona digidigi na lewenilotu o drau na veitalanoa kaya.
Ena kena ivakarau, e ra na dau sota ka veitalanoa kei ira na lewenilotu e matanavotu o ira na iliuliu ena veivakatarogi ka me ra vakarautaka na veivuke vakayalo kei na veiqaravi. Nira vakatulewataka na vanua mera sota kina, era na vaqara na iliuliu edua na vanua me rawa ni tiko kina na Yalo Tabu ka rawa nira taqomaka kina na itukutuku maroroi. Oqo e rawa ni dua na rumu ni kalasi se valenivolavola ena valenilotu. Na nona vale na iliuliu se o lewenilotu e rawa talega ni vanua veiganiti me vakayacori kina na sota. Ni vakadeitaki edua na vanua, era na vakasamataka na iliuliu na nodra taqomaki vakai ira ka vakakina o ira na lewenilotu. Me baleta na ivakamacala ni veitalanoa kei ira na lewenilotu ena initaneti, raica na 31.4.
E dua tale na tiki bibi ni nodra vukei na lewenilotu me ra vakila na veitaqomaki sa ikoya na maroroi ni itukutuku. Vakadeitaka vua na lewenilotu ni nomudrau veitalanoa ena taqomaki ka maroroi.
Kakua ni wasea na itukutuku maroroi vua e dua—oka kina na watimu se iliuliu tale eso ni Lotu—vakavo ga ke sa vakadonuya o lewenilotu. Tomana tiko na maroroi ni veika vakaitukutuku ena gauna mada ga o sa vakagalalataki kina. Na vakatakilai ni itukutuku maroroi ena rawa me vakamavoataka na vakabauta, inuinui, kei na nona ivakadinadina e dua na lewenilotu. Ena rawarawa cake na nodra vakasaqara na lewenilotu na veivuke mai vei ira na iliuliu ni Lotu kevaka era kila ni veika era wasea ena maroroi ka taqomaki.
Ena itukutuku tale eso me baleta na maroroi kei na taqomaki ni itukutuku, oka kina na tukutuku vaka lawa, raica na 32.4.4.
31.1.5
Taroga na Taro e Veivakauqeti ka Vakarorogo Vakavinaka
Ni o veitalanoa kei na dua na lewenilotu, taroga na taro ena vukei iko mo kila vakavinaka na nona ituvaki. Solia na madigi vei lewenilotu me vakamacalataka ena galala na nona nanuma kei na veika e tu e lomana.
Ni vosa tiko o lewenilotu, vakarogoca vakavinaka ka vakagumatua. Mo saga mo kila vakamatata sara ni bera ni ko sauma. Kevaka e gadrevi, taroga yani ena so tale na taro na isau ni taro ka sa solia oti me vakadeitaka ni ko sa kila vinaka. Ia kakua ni taro vakatitobu vakaveitalia.
Na vakarorogo e vukea na tauyavutaki ni veivakabauti. Ena vukei ira na tamata me ra vakila ni ra sa rogoci vakavinaka, era vakamareqeti, ka lomani. Era dau gadreva na tamata e dua era vakabauta me vakarorogo vei ira ni ra lako curuma tiko na nodra vei bolebole eso. Na vakarorogo ena rawa talega ni vukei iko mo dolava na yalomu ki na veivakauqeti ni Yalo Tabu.
31.1.6
Vakayaloqaqataka na Bula Rawati Koya
Ena vuku ni nomu lomani ira na lewenilotu, o na vinakata beka mo solia na iwali ni nodra leqa ena kena gauna totolo. Ia, o na vakalougatataki ira vakalevu cake ena nomu vukei ira me ra kunea ga vakai ira na nodra iwali ni leqa ka vakatulewa ga vakataki ira (raica na Vunau kei na Veiyalayalati 9:8).
Vukei ira me ra vakadikeva na nodra leqa se vakatataro ena loma ni kosipeli i Jisu Karisito kei na ituvatuva ni veivakabulai. Vakavulica vei ira na sala me ra vakasaqara kina na veidusimaki ni Turaga mai na ivolanikalou, nodra vosa na parofita bula, kei na ivakatakila vei ira yadua. Ena sala oqo, o na vukei ira kina na lewenilotu ena nodra vakavakarau me ra vorata rawa na veibolebole tale eso ena veisiga ni mataka. Era na rawata vakavinaka cake talega kina me ra vukei ira na tamata, ka oka kina na nodra matavuvale.
31.1.7
Sasaga Veitokoni ni Veivutuni
Ena so na gauna e rawa ni na vakasaqara na veivuke e dua na lewenilotu me veivutunitaka kina na ivalavala ca. E levu na ka o rawa ni cakava mo vakauqeta kina na vakabauti Jisu Karisito ka vakayaloqaqataka na lewenilotu me vakasaqara na veivosoti.
Na bisopi se peresitedi ni iteki duadua ga e rawa ni vukea e dua na tamata me walia na cala bibi. Eso vei ira oqo era volai tu ena 32.6. Kevaka sa vakayacora oti o lewenilotu e dua vei ira na ivalavala ca oqo, sa dodonu me na veitalanoa kei na bisopi se peresitedi ni iteki ena kena gauna totolo sara.
Na bisopi kei na peresitedi ni iteki yadua e “turaga ni lewa talega e Isireli” (Vunau kei na Veiyalayalati 107:72 Ena lewa oqo era na vukei ira kina na lewenilotu me ra veivutunitaka na ivalavala ca ka lako mai vei Karisito, o koya sa dau vosota na ivalavala ca (raica na 32.1 kei na 32.3).
Ena itavi oqo, era na matataka na Turaga na iliuliu oqo. Era na saga me ra vakayagataka “na lewa dodonu ena solia o [Koya} vei [ira]” (3 Nifai 27:27). Era vakatavulica ni veivutuni e oka kina na cakacakataki ni vakabauti Jisu Karisito, me tiko na yalo bibivoro, vakanadakui ni ivalavala ca, vakasaqara na veivosoti, caka veivakavinakataki, ka muria na ivakaro ena yalayala vou.
Me vukea na nodra vakayacora na nodra itavi, era sa vakalougatataki na bisopi kei na peresitedi ni iteki ena isolisoli vakayalo ni kila na veika duidui. Na isolisoli oqo e vukea me ra kila na dina, kila vinaka na yalona e dua na lewenilotu, ka raica rawa na veika e gadreva o koya (raica na 1 Tui 3:6–12; Vunau kei na Veiyalayalati 46:27–28).
E dina ni yaco na vakatutusa vua e dua na “turaganilewa e Isireli,” ena veivakadonui nei lewenilotu, e rawa ni ra veitokoni na iliuliu tale eso ena nona sasaga me veivutuni. Ena veivuke sara vakalevu oqo ena gauna ena taura kina e dua na gauna na veivutuni. Raica na iotioti ni wase ni 32.8.1 baleta na idusidusi.
31.1.8
Walia Vakadodonu na Veivakararawataki
Ena sega ni rawa ni vosoti na veivakalolomataki ena kena ivalavala cava ga. Raica ena yalo ni kauwai na ripote ni veivakararawataki. Kevaka o sa kila ni dua esa vakayacori vua na veivakararawataki, ripotetaka na veivakararawataki vei ira na vakaitutu vakamatanitu ka veitalanoataka kei bisopi. Na idusidusi ni kena ripotetaki kei na wali ni veivakararawataki esa vakarautaki tu ena 38.6.2.
Me baleta na ivakamacala ni veika e dodonu me ra vakayacora na bisopi kei na peresitedi ni iteki ni ra sa kila me baleta na veivakararawataki e sa vakayacori, raica na 38.6.2.1
Me baleta na itukutuku ni nodra vukei na vakaleqai ena veivakararawataki, raica na “Veivakararawataki (Veivuke vei Koya a Vakararawataki)” ena iVurevure ni Veivakasalataki. E rawa talega ni o vagolei ira na lewenilotu ki na veivukei ni ivurevure me baleta na veivakararawataki ena Life Help.
Me baleta na ivakamacala ni nodra vukei o ira a kucuvi se so tale na ivalavala kaukauwa ni veiyacovi, raica na 38.6.18.2.
31.2
Veitarotarogi
31.2.1
iNaki ni Veivakatarogi
Vakararaba, era na vakatarogi ira na lewenilotu o ira na iliuliu ni Lotu me ra vakatulewataka se ra:
-
Sa tu vakarau tu me ra ciqoma se vakaitavi ena dua na cakacaka vakalotu.
-
E dodonu me ra kacivi ki na dua na itutu ena Lotu.
E vuqa na veivakatarogi vakaoqo ena vakayacora e dua na lewe ni matabisopi se mataveiliutaki ni iteki. E sega ni rawa me ra lesi ki vei ira na iliuliu tale eso ni tabanalevu. Ia, sa rawa vua e dua na peresitedi ni iteki me lesia eso na veivakatarogi vei ira na lewe ni matabose e cake me vaka sa tuvai koto ena iTuvatuva ni Veikacivi (raica na 30.8).
31.2.2
Na Veimataqali Veivakatarogi
Na bisopi e vakatokai me “turaganilewa talega” ena nona tabanalevu (Vunau kei na Veiyalayalati 107:74; raica talega na 7.1.3). Ena veiqaravi talega o peresitedi ni iteki vaka turaga ni lewa (raica na 6.2.3). O ira na iliuliu oqo e tu vei ira na idola ni matabete me baleta na kena vakadonui na cakacaka vakalotu. Ena vuku ni veika oqo, era tiko eso na veivakatarogi e rawa walega ni ra vakayacora o ira. E rawa ni ra lesia na veivakatarogi tale eso vei rau na daunivakasala. Na ituvatuva oqo e tiko kina o cei me na vakayacora na veivakatarogi yadua.
|
O cei e rawa ni vakayacora na veivakatarogi |
iNaki ni veivakatarogi |
|---|---|
O cei e rawa ni vakayacora na veivakatarogi Bisopi ga | iNaki ni veivakatarogi
|
O cei e rawa ni vakayacora na veivakatarogi Bisopi se dua na daunivakasala e lesia o koya | iNaki ni veivakatarogi
|
O cei e rawa ni vakayacora na veivakatarogi Peresitedi ni iteki ga | iNaki ni veivakatarogi
|
O cei e rawa ni vakayacora na veivakatarogi Peresitedi ni iteki se dua na daunivakasala e lesia o koya | iNaki ni veivakatarogi
|
Era na vakatarogi ira na saumaki vou mai me baleta na papitaiso kei na veivakadeitaki o ira na daukaulotu tudei (raica na 31.2.3.2).
O ira na lewe ni mataveiliutaki ni kuoramu ni italatala qase kei na mataveiliutaki ni iSoqosoqo ni Veivukei era na vakayacora na veivakatarogi ni veiqaravi (raica na 21.3).
31.2.3
Veivakatarogi ni Papitaiso kei na Vakadeitaki
31.2.3.1
O Ira na Gone Era Sucu ena Lotu
E tu vei bisopi na idola ni matabete ni nodra papitaiso na lewenilotu vakaivola yabaki 8 e na nona tabanalevu. Ena vuku ni ka oqo, ena veivakatarogi kina o koya se dua vei rau na daunivakasala sa lesi me baleta na papitaiso:
-
Gone yabaki 8 era lewenilotu vakaivola.
-
O ira na gone yabaki 8 era sega ni lewenilotu vakaivola ia e dua na nodra itubutubu se dauveisusu e lewenilotu.
-
O ira na lewenilotu vakaivolatukutuku era yabaki 9 ka qase cake a vakadaroi tu nodra papitaiso ena vuku ni vakaleqai ni vakavakasama.
Ena veivakatarogi, me na raica na lewe ni matabisopi me kila vakavinaka na gone na inaki ni papitaiso (raica na 2 Nifai 31:5–20). Me raica talega me kila vakavinaka o gone na veiyalayalati ni papitaiso ka me vakadeitaka ni na bulataka. (raica na Mosaia 18:8–10). E sega ni gadrevi vua me vakayagataka e dua na lisi ni taro digitaki eso. Oqo e sega ni veivakatarogi me kilai kina na bula kilikili, me vaka ni “sa sega ni yaga vei ira na gonelalai na veivutuni” (Moronai 8:11).
Sa gadrevi na nodra veivakadonui na itubutubu se dauniveisusu ni bera ni papitaiso e dua na gone lalai (raica na 38.2.8.2).
31.2.3.2
Curuvou
E tiko vei peresitedi ni kaulotu na idola ni matabete me ra papitaisotaki kina na saumaki vou. Ena vuku ni ka oqo, ena veivakatarogi kina e dua na daukaulotu tudei:
-
Yabaki 9 lako cake era sa bera ni bau papitaiso ka vakadeitaki. Raica na 31.2.3.1 me baleta na veika e sega ni vakatarai baleti ira e vakaleqai tu na nodra vakasama.
-
Gone yabaki 8 ka qase cake ka rau sega ni lewe ni Lotu na nona itubutubu.
-
O ira na gone yabaki 8 ka qase cake ka tiko e dua na nona itubutubu ka sa papitaiso ka vakadeitaki talega.
Ena vakayacora na veivakatarogi na iliuliu ni daukaulotu ni tikina se iliuliu ni iwasewase. Me baleta na ivakamacala ni ituvaki eso e gadrevi kina na veivakadonui digitaki, raica na 38.2.8.6.
Ki vei ira era sa vakarau tiko me ra lewenilotu e dodonu me ra na sota ka veitalanoa talega kei bisopi ni bera na nodra papitaiso. Ia, ena sega ni vakatarogi koya o bisopi me baleta na nona papitaiso. Se me vakadeitaka kina na nona bula kilikili. Na inaki ni sota oqo sa ikoya me tarai cake kina e dua na veimaliwai vinaka kei na tamata oya.
Ena veivakatarogi, ena muria na daukaulotu na veidusimaki ni Yalo me vakadeitaka kina se sa sotava tiko na tamata oqo na veika e vakamacalataki tiko ena Vunau kei na Veiyalayalati 20:37 (raica talega na Mosaia 18:8–10; Moronai 6:1–4). Ena vakayagataka na daukaulotu na veitaro oqo. Ena moica me veiganiti kei na yabaki ni bula, matua, kei na ituvaki ni tamata oya.
-
O vakabauta li ni Tamada Tawamudu na Kalou? O vakabauta li ni ko Jisu Karisito sa Luve ni Kalou, na iVakabula ka Dauveivueti kei vuravura?
-
Ko vakabauta li na Lotu kei na kosipeli i Jisu Karisito sa vakalesui mai vua na Parofita o Josefa Simici? O vakabauta li ni [o Peresitedi ni Lotu oqo] e dua na parofita ni Kalou? Na cava na ibalebale ni ka oqo vei iko?
-
Na cava na ibalebale ni veivutuni vei iko? O sa vakila dina li ni ko sa veivutunitaka na nomu ivalavala ca e liu?
-
O sa vakavulici oti mai ni kena leweni Na Lotu i Jisu Karisito ni Yalododonu Edaidai e okati kina na bulataki ni ivakavuvuli ni kosipeli. Na cava o nanuma me baleta na ivakavuvuli era koto oqo? O sa tuvakarau mo talairawarawa kina?
-
Na lawa ni tiko savasava, e sega ni vakatara na veimoceri ena taudaku ni vakamau ni tagane kei na yalewa
-
Na lawa ni ikatini
-
Na Vosa ni Vuku
-
Vakatabuya na Siga ni Vakacecegu, ka okati kina na vakaivotavota ena sakaramede ena veimacawa ka dau qaravi ira na tamata
-
-
O a cakava beka e dua na cala bibi? Kevaka e vakakina, o sa tiko oqo vaka tovolei se cakacakataka tiko e tuba na kemu itotogi?
-
O sa vakaitavi beka ena vakalutu gone? (raica na 38.6.1).
-
Ena gauna o sa papitaiso kina, ko sa na veiyalayalati kina vata kei na Kalou ni sa lomamu mo taura na yaca i Karisito, qaravi ira na tamata, ka tu mo ivakadinadina ni Kalou ena veigauna kecega, ka maroroya na Nona ivakaro ena gauna ni nomu bula taucoko. O sa vakavakarau tiko li mo na vakayacora na veiyalayalati oqo ka yalodina kina?
Me baleta na idusidusi kevaka e vaka io na tamata oya ki na taro naba 5 se 6, raica na 38.2.8.6. Raica talega na 38.2.8.7.
Kevaka e sa vakarau tu o koya me papitaiso, ena vakalewena o dauveivakatarogi na iVolatukutuku ni Papitaiso kei na Veivakadeitaki (raica na 18.8.3).
31.2.4
Veivakatarogi ni Veitabaki ki na Dua na iTutu ena Matabete i Eroni
E tu vei bisopi na idola ni matabete ni kena vakatikori na Matabete i Eroni. E tu talega vua na idola ni veitabaki ki na itutu ni dikoni, ivakavuvuli, kei na bete. O bisopi se dua na daunivakasala sa lesi ena veivakatarogi vei ira me ra tabaki me ra dikoni se ivakavuvuli me vakadeitaki kina ni ra sa vakavakarau tiko vakayalo. Ena veivakatarogi tiko o bisopi vei ira era na tabaki me ra bete.
Me baleta na ikuri ni ivakamacala, raica na 18.10.2.
31.2.5
Veivakatarogi ni iVolatara ni Valetabu
Na valetabu e vale ni Turaga Na curu kina valetabu kei na vakaitavi ena cakacaka vakalotu e tiko kina e dua na madigi tabu. Na madigi oqo e maroroi tu me baleti ira era sa vakarau tu vakayalo ka saga me ra bulataka na ivakatagedegede ni Turaga, me vaka na vakatulewa mai vei ira na iliuliu ni matabete vakadonui.
Me vakadeitaki oqo, era na veivakatarogi na iliuliu ni matabete vua na lewenilotu ena kena vakayagataki na taro ena VLV (raica talega na idusidusi ena 26.3). Me ra kakua ni vakuria se vakagalalataka na iliuliu e dua na ka e gadrevi. Ia, e rawa ni ra moica na taro me veisotari kei na nona yabaki kei na ituvaki ni bula na lewenilotu.
31.2.6
Na Veivakatarogi ni Veitabaki ki na iTutu ena Matabete i Melikiseteki
E tu vei peresitedi ni iteki na idola ni matabete ni kena vakatikori na Matabete i Melikiseteki. E tu talega vua na idola ni veitabaki ki na itutu ni italatala qase kei na bete levu.
Ena nodratou veivakadonui na mataveiliutaki ni iteki, ena vakataroga na bisopi na lewenilotu ena kena vakayagataki na taro sa vakarautaki tu e ra. Ni bera ni vakayacori oqo, ena vakadikeva mada na ivolatukutuku ni lewenilotu ni tamata oqo me vakadeitaka ni sega ni tiko kina e dua na ivakaro, e dua na vakatatabu ni cakacaka vakalotu, se dua na vakatatabu vakalewenilotu mai na Lotu.
Kevaka, ni oti na veivakatarogi, ena nanuma o bisopi ni sa vakarau tu me tabaki o lewenilotu, ena vakalewena ka vakauta na iVolatukutuku ni Veitabaki ki na Matabete i Melikiseteki. Oti oya ena qai vakataroga talega na lewenilotu e dua na lewe ni mataveiliutaki ni iteki, ena nona vakayagataka talega na taro e ra.
Na tagane e ciqoma na Matabete i Melikiseteki sa curuma na bubului kei na veiyalayalati ni matabete. E vakamacalataki oqo ena Veiyalayalati 84:33–44. Ena gauna ni veivakatarogi, me rau vakadeitaka na bisopi kei na lewe ni mataveiliutaki ni iteki ni sa kila vakavinaka tu o lewenilotu na bubului kei na veiyalayalati oqo ka sa vakadonuya me bulataka. Ni oti sa qai taroga na iliuliu na veitaro oqo:
-
Ko vakabauta ka vakadinadinataka na Kalou, na Tamada Tawamudu; Na Luvena, o Jisu Karisito; kei na Yalo Tabu?
-
E tiko na nomu ivakadinadina ni Nona Veisorovaki o Jisu Karisito kei na Nona itavi vaka nomu iVakabula ka Dauveivueti?
-
E tiko na nomu ivakadinadina me baleta na Vakalesui mai ni kosipeli i Jisu Karisito?
-
O tokona na Peresitedi ni Lotu i Jisu Karisito ni Yalododonu Edaidai ni parofita, daurairai, ka dauvakatakila ka sa ikoya duadua ga na tamata e vuravura e vakadonui me vakayagataka na idola kece sara ni matabete?
O tokoni ira beka na lewe ni Mataveiliutaki Taumada kei na Kuoramu ni Apositolo Le Tinikarua nira parofita, daurairai, ka daunivakatakila?
O tokoni ira na Vakaitutu Raraba kei ira na iliuliu ni Lotu ena noda vanua?
-
Sa kaya na Turaga ni veika kece me “caka vakasavasava” e Matana (Vunau kei na Veiyalayalati 42:41).
O tovolea me savasava na nomu vakasama kei na itovo?
O talairawarawa tiko kina lawa ni tiko savasava?
-
O muria tiko na ivakavuvuli ni Lotu i Jisu Karisito ena nomu bula kei na nomu veimaliwai kei ira na nomu lewe ni vuvale kei ira tale eso?
-
O tokona se tutaka na ivakavuvuli, ivalavala, se ivunau e veisaqasaqa kei na kena ena Lotu i Jisu Karisito ni Yalododonu Edaidai?
-
O tovolea tiko mo vakatabuya na Siga ni Vakacecegu, e vale kei ivalenilotu; tiko ena nomu veisoqoni; vakavakarau ka bula kilikili mo vakaivotavota ena sakaramede; ka bulataka na nomu bula me salavata kei na lawa kei na ivakaro ni kosipeli?
-
O tovolea mo dau dina ena veika kece o cakava?
-
Ko sa sauma vakadodonu tiko li na nomu ikatini?
-
O kila ka muria tiko li na Vosa ni Vuku?
-
E tiko beka na nomu icolacola vakailavo se icolacola tale eso vua na watimu e liu se vei ira na gone?
Kevaka e io, sa taucoko tiko li na sotavi ni nomu veicolacola oqori?
-
E bau tu beka eso na ivalavala ca bibi ena nomu bula ka dodonu me tusanaki vei ira na matabete vakatulewa me tiki ni nomu veivutuni?
-
O nanuma beka ni sa kilikili mo tabaki ki na dua na itutu ena Matabete i Melikiseteki?
31.3
Eso Tale na Madigi vei ira na iLiuliu me ra Veitalanoa kei ira na Lewenilotu
E levu tu na nodra madigi na iliuliu me ra sota ka veitalanoa yadudua kei ira na lewenilotu. Me kena ivakaraitaki:
-
E rawa ni ra kerea na lewenilotu me ra sota ka veitalanoa kei na dua na iliuliu ni Lotu ni ra gadreva na veidusimaki vakayalo se ni ra sotava tiko na leqa bibi eso. Ena so na gauna, ena vakauqeti beka na iliuliu me sota kei na dua na lewenilotu. Era sega ni vakayaloqaqataki na lewenilotu me ra veitaratara yani vei ira na Vakaitutu Raraba me baleta na veika vakatamata yadua (raica na 38.8.25).
Me rawa ni soli e vuqa na gauna vei ira na itabagone, sa rawa vei bisopi me lesia eso na sota oqo vei ira eso tale na iliuliu ena tabanalevu. O ira na lewe ni iSoqosoqo ni Veivukei, kuoramu ni italatala qase, kei na mataveiliutaki ni Goneyalewa e rawa ni ra veivuke sara vakalevu. Ia, me kakua ni lesia tani na bisopi na veika eso e gadrevi kina na nona itavi vaka turaganilewa, me vaka na veivutunitaki ni ivalavala ca bibi.
-
Na bisopi se dua e lesia me na sota ka veitalanoa kei ira na lewenilotu e tiko na nodra gagadre vakayago (raica na 31.3.4 kei na 22.6).
-
Na peresitdei ni kuoramu ena dau sota kei ira yadua na lewe ni kuoramu vakadua ena dua na yabaki. Era na veitalanoataka na tiko vinaka nei lewenilotu kei na nona matavuvale. Era na veitalanoataka talega na nona itavi vakamatabete. (Raica na 8.3.3.2.)
-
Na peresitedi ni iSoqosoqo ni Veivukei me na veitalanoa kei ira vakayadua na lewe ni iSoqosoqo ni Veivukei vakadua ena dua na yabaki. Era na veitalanoataka na tiko vinaka nei marama lewenilotu kei na nona matavuvale. (Raica na 9.3.2.2.)
-
Ena sota ka veitalanoa kei ira yadua na yabaki 11 e dua ena lewe ni matabisopi ena gauna sa toki mai kina mai na Lalai ki na kuoramu ni dikoni se dua na kalasi ni Goneyalewa. Ena sota oqo ena veivakatarogi talega vei ira na cauravou na lewe ni matabisopi me ra ciqoma na Matabete i Eroni (raica na 18.10.2).
-
E dua na lewe ni matabisopi ena sota ka veitalanoa kei ira na lewenilotu era sa curu ki na mataivalu (raica na 38.9.2).
-
Ena dau veitalanoa vakarua ena dua na yabaki e dua na lewe ni matabisopi kei ira na itabagone yadua (raica na 31.3.1).
-
Ena dau sota kei ira yadua na itabagone qase cake e dua na lewe ni matabisopi ke lailai me vakadua ena dua na yabaki (raica na 31.3.2).
-
Era na dau veitalanoa wasoma na mataveiliutaki ni iteki, matabisopi, kei ira na iliuliu tale eso vata kei ira na iliuliu era veiqaravi ena ruku ni nodratou veidusimaki (raica na 31.3.3).
Ni ra sota ka veitalanoa na iliuliu kei ira na lewenilotu, era na muria na ivakavuvuli ena 31.1.
Me baleta na itukutuku veivukei me baleta na iulutaga bibi e rawa ni basika mai ena veitalanoa kei ira na lewenilotu, raica na iVurevure ni Veivakasalataki ena Valenivola ni Veivakasalataki. Sa rawa talega vei ira na iliuliu me ra vagolei ira na lewenilotu ki na Veivuke ni Bula.
31.3.1
Veitalanoa kei ira na iTabagone
Na itavi bibi taumada nei bisopi sa ikoya me vukei ira na itabatamata tubu cake tiko mai ena nona tabanalevu me ra torocake vakayalo. E dua na sala bibi ena vakayacora kina o koya sa ikoya na nona na sota ka veitalanoa kei ira yadua na itabagone (se vua e dua tale na uabula e tiko rawa; raica na 31.1.4). Ena dau sota vakarua ena veiyabaki na bisopi se dua vei rau na nona daunivakasala kei ira yadua na itabagone. Ia me dua vei ira na sotasota oqo ena veiyabaki me na vakayacori vata kei bisopi. Ena itekivu ni yabaki era na yabaki 16 kina na itabagone, na sotasota ruarua ena loma ni yabaki e dodonu me vakayacori vata kei bisopi ke rawa.
Me ikuri ni sotasota oqo, sa dodonu me ra yalo galala na itabagone me ra veitalanoa kei bisopi ena gauna cava ga era gadreva kina na veituberi se veitokoni. Ena saga o bisopi me tara cake na veimaliwai e kaukauwa, ka nuitaki kei ira na itabagone me rawa ni ra yalo vakacegu ni ra veitalanoa kei koya.
Sa nona itavi talega na peresitedi ni Goneyalewa me na veiqaravi vei ira na goneyalewa yadua. E rawa ni na vakayacora oqo o koya ena nona sotavi ira yadua na goneyalewa (se kei na dua tale na uabula e tiko kina; raica na 31.1.4).
Ni ra veitalanoa kei ira na itabagone, era na vakamuria na iliuliu na ivakavuvuli ena 31.1. E vuqa vei ira na ivakavuvuli oqo era sa ka bibi sara ni yaco na sota kei na veitalanoa kei ira na itabagone.
31.3.1.1
Veitalanoa kei Ira na iTubutubu
Ena nodra sasaga me ra vakaqaqacotaki na itabagone, era na cakacaka veivolekati sara na iliuliu kei ira na itubutubu. Era na saga me ra tokoni ira na itubutubu ena nodra itavi me ra vakavulici ira na luvedra ena kosipeli i Jisu Karisito.
Era wasea na iliuliu na itukutuku oqo vei ira na itabagone kei na nodra itubutubu ni bera na imatai ni nodra sota:
-
Sa nodra itavi taumada na itubutubu me ra vakavulici ira ka karoni ira na luvedra.
-
Na bisopi se dua vei rau na nona daunivakasala ena sota kei ira na itabagone yadua ke lailai me vakarua ena dua na yabaki. E rawa talega ni na sota kei ira na goneyalewa yadua na peresitedi ni Goneyalewa. Ena veisoqoni oqo, e rawa ni ra sauma na taro na iliuliu, veitokoni, soli itavi, ka veitalanoataka na ulutaga e tuvai tu ena 31.3.1.2.
-
Me vukea na nodra vakavakarau vakayalo na itabagone, ena gadrevi na veivakatarogi me baleta na veika tabu me vaka na ivolatara ni valetabu, veitabaki ki na matabete, kei na veikacivi ki na kaulotu. Era na dau cakacaka vata na iliuliu kei ira na itubutubu me ra vukei na itabagone me ra vavakarau ki na veivakatarogi oqo.
-
Era na vakayaloqaqataki ira na luvedra na itubutubu me ra veivakasalataki vata kei na bisopi se dua tale na iliuliu ni Lotu ni ra gadreva na veivuke ena veidusimaki vakayalo se ena veivutuni.
-
Ni rau sota ka veitalanoa e dua na itabagone kei na dua na iliuliu ni Lotu, me na tiko kina e dua na itubutubu se dua tale na uabula. E rawa ni ra sureti ira na uabula na itabagone me ra tiko ena veitalanoa se wawa toka e tuba.
31.3.1.2
Ulutaga me Veitalanoataki
Na inaki levu ni sota kei ira na itabagone sa ikoya me tarai cake na vakabauta na Tamada Vakalomalagi kei Jisu Karisito ka vukei ira na itabagone me ra muri Rau. Na veitalanoa oqo e dodonu me vakilai kina na veilaveti cake vakayalo. Era na saga na iliuliu me ra vukei ira yadua na itabagone me ra vakila na loloma, veivakayaloqaqataki, ka veivakauqeti me ra vakataka cake na iVakabula.
E rawa ni ra veitalanoataka na itabagone kei na iliuliu:
-
Na veika vakayalo ka sotavi e tara cake na nodra ivakadinadina na itabagone me baleta na Tamada Vakalomalagi, o Jisu Karisito, kei na kosipeli vakalesui mai.
-
Na sala era sa maroroya tiko kina na itabagone na nodra veiyalayalati ni papitaiso.
-
Na nodra vakavakarau na itabagone me ra cakava ka maroroya na veiyalayalati ni valetabu.
-
Na nodra lalawa yadua na itabagone me ra vakataka cake na iVakabula ena veitikina taucoko ni bula (raica na “Gonelalai kei na iTabagone”).
-
Na bibi ni nona masu na tamata yadua kei na masu vakamatavuvale kei na vuli ivolanikalou.
-
Na sala me vakaqaqacotaki kina na veimaliwai kei ira na itubutubu kei ira na lewe ni matavuvale tale eso.
-
Na ivakavuvuli ena Me iSakisaki ni iTabagone: E Dua na iDusidusi ni Digidigi.
-
Na sala eso era rawa ni vakaitavi kina na itabagone ena cakacaka ni veivakabulai ni Kalou kei na bula vakacerecerei (raica na 1.2).
-
Vua e dua na cauravou, na veika a sotava ena nona vakayacora tiko na nona itavi ni matabete kei na nona vakavakarau me tabaki ki na itutu ni matabete e tarava.
-
Na veivakalougatataki ni vakaitavi ena semineri.
-
Vakavakarau me veiqaravi vakadaukaulotu tudei (raica na 24.0 kei na 24.3). Sa kerea na Turaga vei ira yadua na cauravou bula kilikili, ka rawa ni kaulotu me ra vakavakarau ka laki kaulotu. Vei ira na cauravou Yalododonu Edaidai, na veiqaravi vakadaukaulotu e itavi ni matabete (raica na Vunau kei na Veiyalayalati 36:1, 4–7). Na Turaga e kidavaki ira talega na goneyalewa bula kilikili, ka kaukauwa me ra veiqaravi vakadaukaulotu kevaka era gadreva. Vei ira na goneyalewa, na kaulotu e dua na madigi kaukauwa, ia na digidigi e vakatau ga vei ira. Na vakavakarau ki na kaulotu ena vakalougatataka e dua na goneyalewa se sa lewa me veiqaravi vakadaukaulotu se sega.
Sa dodonu me ra dau kauwai na iliuliu vei ira e rawa ni ra na sega ni vakaitavi ena veiqaravi vakadaukaulotu tudei (raica na 24.4.4).
Na itukutuku me baleta na ilesilesi ni kaulotu, raica na 24.2.2.
Ni veitalanoataki na talairawarawa ki na ivunau, e rawa ni ra gole na iliuliu ki na taro ni veivakatarogi ni ivolatara ni valetabu kei na ivolalailai Me iSakisaki ni iTabagone. Era na vakadeitaka ni veitalanoa ni savasava ni itovo ena sega ni vakayaloqaqataki kina na lomatarotaro se vakadidike.
31.3.2
Sotasota kei ira na iTabagone Qase Cake
Na bisopi ena dau vakaliuca tiko na nodra tubu vakayalo na itabagone qase cake ena nona tabanalevu. O koya se dua na daunivakasala sa lesi ena sota ka veitalanoa kei ira yadua na itabagone qase cake ke lailai me vakadua ena dua na yabaki.
E rawa ni veitalanoataka na lewe ni matabisopi kei ira na itabagone qase cake na veika e veiganiti ena 31.3.1.2. E rawa talega ni ra veitalanoataka na veika bibi vei ira na itabagone qase cake, me vaka na vakatoroicaketaki ni bula rawati ira.
31.3.3
Sota ka Veitalanoa kei Ira na Lewenilotu me Baleta na Nodra Veikacivi kei na iTavi
O ira na mataveiliutaki ni iteki, matabisopi, kei ira na iliuliu tale eso era na sota ka veitalanoa vakayadudua kei ira na lewenilotu ni ra ripotetaka vei ira na iliuliu na nodra veikacivi. Me kena ivakaraitaki:
-
Ena dau sota ka veitalanoa vaka wasoma o peresitedi ni iteki kei ira yadua na bisopi ena iteki (raica na 6.2.1.2).
-
Ena dau sota ka veitalanoa vaka wasoma e dua na lewe ni mataveiliutaki ni iteki kei ira yadua na peresitedi ni kuoramu ni italatala qase ena iteki (raica na 8.3.1).
-
Na bisopi ena dau sota ka veitalanoa vakavula kei na peresitedi ni iSoqosoqo ni Veivukei (raica na 9.3.1). Ena dau bose vakawasoma talega kei peresitedi ni kuoramu ni italatala qase kei na peresitedi ni Goneyalewa (raica na 8.3.1 kei na 11.3.1).
-
Ena dau bose wasoma kei na peresitedi ni Lalai kei na peresitedi ni Matawilivola ni Sigatabu e dua na lewe ni matabisopi (raica na 12.3.1 kei na 13.2.1).
-
O iratou na lewe ni mataveiliutaki ni kuoramu ni italatala qase kei na mataveiliutaki ni iSoqosoqo ni Veivukei e ratou sota kei ira na turaga kei na marama dauveiqaravi yalewa (raica na 21.3).
Ena veibose oqo, ena veivakauqeti ka veidusimaki kina na iliuliu vua na lewenilotu me baleta na nona itavi. E vakaraitaka na iliuliu na vakavinavinaka me baleta na nona veiqaravi na lewenilotu ka veivakayaloqaqataki. Ena ripotetaka na lewenilotu na nodra toso kei na nodra bula raraba na tamata e qarava tiko. Era veitalanoataka na lalawa, bolebole, kei na madigi eso. Ni gadrevi vakakina, era na railesuva talega na ilavovakarau kei na vakayagataki ilavo.
31.3.4
Sota ka Veitalanoa kei Ira na Lewenilotu me Baleta na Gagadre Vakayago kei na Bula Rawati Koya
Na nodra qaravi o ira e tiko na nodra gagadre vakayago sa tiki ni cakacaka ni veivakabulai kei na bula vakacerecerei ni Kalou (raica na 1.2). Ni ra sota ka veitalanoa na iliuliu kei ira na lewenilotu e tu na nodra gagadre vakayago, era na vukei ira me ra sotava na vei gagadre ni gauna leleka ka tara cake na bula rawati koya vaka balavu (raica na 22.3).
Sa rawa vei bisopi me lesia eso tale ena tabanalevu, me vakataka na mataveiliutaki ni kuoramu ni italatala qase kei na Soqosoqo ni Veivukei, me sotavi ira na lewenilotu e tu na nodra gagadre vakayago. Ia, na bisopi duadua ga ena solia na veivakadonui ni vakayagataki ni ilavo ni isolisoli ni lolo (raica na 22.6.1).
Na ikuri ni ivakavuvuli kei na lawatu ni nodra vukei na vakaleqai vakayago e vakamacalataki tiko ena wase 22.
31.3.5
Sota ka Veitalanoa kei Ira na Lewenilotu me Baleta na Vakamau kei na Veisere
Me ra kakua ni soli vakasala na iliuliu ni Lotu ki vua e dua na tamata me baleta o koya me ra na vakamautaka. Me kakua talega ni vakasalataka e dua me sere se kakua kei na watina. Me vaka ni sere sa dua na digidigi veiganiti ena so na ituvaki, na vakatulewa vakaoqori me na nona tikoga na tamata yadua.
Ni oti na veidusimaki ni Yalo, era na dau sota ka veitalanoa vakawasoma na iliuliu ni Lotu kei ira na veiwatini kei na tamata yadua era sa tawase se sa vakarau sere. E rawa talega vei ira na iliuliu me ra saga me ra vukea e dua na veiwatini me vakaqaqacotaki na nodrau vakamau. Era vakavulica na kaukauwa kei na veivakabulai e yaco mai ena maroroi ni veiyalayalati era sa vakayacora vua na Turaga ka bulataka na Nona ivakavuvuli. Na ivakavuvuli oqo e oka kina na vakabauta, veivutuni, veivosoti, loloma, kei na masumasu.
Na lewenilotu e rau sa veibiu tu kei na watina se cakacakataka tiko na nona sere e dodonu me vakasalataki me kakua mada ni veigadivi kei na dua tale me yacova ni sa vakadeitaki vakalawa na sere.
31.3.6
iVakasala Vakenadau kei na iWali
Era sega ni dau kacivi na iliuliu ni Lotu me ra kenadau ni vakasala se me vakarautaka na iwali ni leqa. Na veivuke era solia e ka vakayalo, ka vakanamata ki na kaukauwa veivaqaqacotaki, veivakacegui, veivueti i Jisu Karisito. Me ikuri ni veivuke bibi ka veivakauqeti oqo, eso na lewenilotu ena yaga vei ira na ivakasala mai vei ira na kenadau ena vanua e tiko kina. Na veivakasalataki se na kena iwali vakayago e rawa ni vukei ira na lewenilotu me ra kila vakavinaka ka sotava na bolebole ni bula ena veisala bulabula.
Na sota kei na dua na kenadau ni vakasala me rawa kina na rai matua kei na kila maqosa ni bula ni vakasama e sega ni ivakatakilakila ni malumalumu. Ia, e rawa ni ivakatakilakila ni yalomalua kei na qaqaco ni bula.
Sa dodonu me ra dau digitaka vakavinaka sara na lewenilotu eso na daunivakasala saumi ka vinaka na kedra irogorogo, ka tiko vei ira na laiseni ni veiqaravi e veiganiti kaya. Me ra rokova na daunivakasala na galala ni digidigi, veitiki ni bula vinaka, kei na nodra vakabauta o ira era kerea na veivuke. Na vakayagataki ni yavunibula oqo e veidonui vinaka ena veivakasalataki vakenadau.
Ni ra vakasaqara na lewenilotu na veivakasalataki me baleta na gagano vakayago, sa rawa vei bisopi me dusimaki ira vei ira na kenadau era dau veivakasalataki ena ka oqo, ka duavata na nodra vakabauta kei na nodra ivakarau kei na ivunau ni Lotu.
E saqata na Lotu e dua na iwali vakatani, ka oka kina na veisautaki ni tuvai ni yago se na nona ivakatakilakila ni tagane se yalewa, oqori ena muataka e dua na tamata me vakayacori vua e dua na ivakarau ni veivakamavoataki. (Raica na “Veivinakati Vaka-Mataqali Vata” kei na “Viavia Yalewa se Tagane” ena Veivuke ni Bula.)
E Amerika kei Kenada, sa rawa vei ira na bisopi kei na peresitedi ni iteki me ra veitaratara ki na Tabana ni Veiqaravi Vakamatavuvale me kunei kina na ivurevure eso ni ivakasala vakenadau me salavata kei na ivakavuvuli ni kosipeli. Sa koto e ra na itukutuku me baleta na sala era rawa ni tarai kina:
1-801-240-1711
1-800-453-3860, isema 2-1711
FamilyServices.ChurchofJesusChrist.org
Ena veivanua tale eso, sa rawa ni ra veitaratara na iliuliu vei ira na vakailesilesi ni Veiqaravi ni Matavuvale se na manidia ni welefea kei na bula rawati koya ena valenivolavola ni iwasewase.
Kevaka era sega ni rawa ni sauma vakai ira se ena inisua na lewenilotu na nodra veivakasalataki cecere saumi, sa rawa vei bisopi me vakayagataka na isolisoli ni lolo me veivuke kina (raica na 22.4).
31.4
Sota kei na Veitalanoa kei Ira na Lewenilotu ena Initaneti
Ena kena ivakarau, e ra na dau sota ka veitalanoa kei ira na lewenilotu e matanavotu o ira na iliuliu ena veivakatarogi ka me ra vakarautaka na veivuke vakayalo kei na veiqaravi. Ni sega ni rawa na bose vakatamata, sa rawa vei ira na iliuliu mera sota kei ira na lewenilotu ena initaneti mera veivakatarogi ka solia na veivuke vakayalo kei na veiqaravi.
E sega ni dodonu me volaitukutukutaki se katoni na veivakatarogi kei na veitalanoa tale eso ena kedra maliwa na iliuliu kei ira na lewenilotu.
Me vaka na veivakatarogi kei na veisoqoni vakatamata, e rawa ni sureta na lewenilotu e dua tale me tiko ena dua na veivakatarogi se soqoni ena initaneti.
Ni vakayacori ena initaneti edua na veivakatarogi ni ivolatara ni valetabu, ena sainitaka vakalivaliva na iliuliu na ivolatara kevaka e bula kilikili tiko na lewenilotu. Ena qai tabaka na ivolatara e dua na lewe ni matabisopi se peresitedi ni tabana ka solia vua na lewenilotu.