2 Korintiečiams 13

„Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime“

Dievo karalystės vadovai dažnai sulaukdavo kritikos. Naujojo Testamento laikais keletas Korinto Bažnyčios narių kritikavo Paulių. Jis atsakė kviesdamas juos patikrinti savo ryšį su Kristumi. Ši pamoka gali padėti įveikti pagundą kritikuoti kitus, taip pat ir Bažnyčios vadovus, tikrinant savo ištikimybę Viešpačiui.

Nuoširdūs klausimai ar kritikavimas?

• Kokie pavyzdžiai rodo, kaip šiandien žmonės gali kritiškai vertinti Bažnyčios vadovus?

• Kuo skiriasi nuoširdūs klausimai ar nuogąstavimai dėl to, ko mokė ar ką pasakė Bažnyčios vadovas, ir to žmogaus kritikavimas?

Paprastai kritikuoti žmogų reiškia neigiamai jį vertinti, nurodyti jo trūkumus ar klaidas. Raštuose kritika gali būti vadinama blogu kalbėjimu arba murmėjimu prieš ką nors.

Galima atpažinti kitų žmonių trūkumus ar silpnybes ir nebūti kritiškiems. Esame kritiški, kai apie kitus kalbame ar rašome smerkiančiai ar neigiamai.

• Kodėl svarbu įveikti pagundą kritikuoti kitus, įskaitant Bažnyčios vadovus?

Studijuodami 2 Korintiečiams 13 išsiaiškinkite, kaip išvengti kritikos, ypač tiems, kuriuos Viešpats pašaukė vadovauti Jo Bažnyčiai.

Kritika, piktos kalbos ir murmėjimas

Pastebime, kad kai kurie Korinto šventieji viešai kritikavo Paulių (žr. 2 Korintiečiams 10:10; 12:10–15). 2 Korintiečiams 13:1–2 Paulius griežtai ragino juos atgailauti.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 13:3, ieškodami, kokių įrodymų iš Pauliaus reikalavo dalis Bažnyčios narių Korinte. Šių žmonių reikalavimas įrodyti, kad Paulius tikrai kalba Kristaus vardu, gali būti papildomas įrodymas, kad žmonės jį viešai kritikavo. Perskaitykite šį prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį, ieškodami, kaip mus gali paveikti vadovų kritikavimas.

Prezidentas Džordžas K. Kenonas davė vieną įspėjimą, kurį jums perduodu lyg savo. Tikiu, kad jis kalbėjo tiesą: „[…] Joks žmogus […] negali neužsitraukdamas Viešpaties nemalonės kalbėti pikta apie Jo pateptuosius ir ieškoti Dievo įgaliotinių žemėje klaidų. Šventoji Dvasia atsitraukia nuo tokio žmogaus ir jis atsidurs tamsoje. Tad ar nematote, kaip svarbu būti atsargiems?“

(Henris B. Airingas, „Palaikančio tikėjimo galia“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)

Perskaitykite 1 Nefio 2:12–13, 16, 19–21. Palyginkite Lamano ir Lemuelio murmėjimą prieš Lehį ir Viešpatį su ištikimais Nefio veiksmais.

1. Savo studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į toliau pateiktus klausimus.

• Ko šis pasakojimas moko apie skirtumą tarp kritikavimo ir tikėjimo praktikavimo bei apie kiekvieno iš jų pasekmes?

• Kodėl, jūsų manymu, Dvasia pasitraukia, kai žmonės „kalba pikta“ arba „randa kaltes“ tų, kuriuos Viešpats pašaukė vadovauti Jo Bažnyčiai?

• Kaip galime veikti tikėjimu, jei kyla klausimų dėl to, ko moko Bažnyčios vadovas, arba jei nesutinkame su tuo, ko moko Bažnyčios vadovas?

Kritikos vengimas

Perskaitykite 2 Korintiečiams 13:5–6, ieškodami, kokį patarimą Paulius davė Korinto šventiesiems, abejojusiems, ar per jį kalbėjo Viešpats. Gali būti pravartu žinoti, kad atmestinas yra tas žmogus, kuris yra nevertas arba neišlaikė išbandymo.

Remdamiesi Pauliaus mokymais, užbaikite šį teiginį: Užuot kritikavę Bažnyčios vadovus, turėtume …

2 Korintiečiams 13:5 galbūt radote tokį principą:

Užuot kritikavę Bažnyčios vadovus, turėtume patikrinti savo ištikimybę Viešpačiui.

Štai ką pasakė prezidentas Airingas apie mūsų požiūrį į tuos, kuriuos Viešpats kviečia tarnauti. Išsiaiškinkite, kaip jo žodžiai patvirtina tai, ko Paulius mokė 2 Korintiečiams 13:3, 5:

Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai

Prezidentas Airingas mus moko, kad Viešpats savo Bažnyčiai vadovauja per pranašus ir kad turime su tikėjimu palaikyti pašauktuosius vadovauti Bažnyčioje.

Reikalingas tikėjimas tikėti, kad [Jėzus Kristus] tobulai pažįsta tuos Jo šaukiamus žmones – tiek jų gebėjimus, tiek jų potencialą, tad pašaukdamas Jis niekada neklysta.

Kai kurie iš šios publikos gali dėl to imti šypsotis arba purtyti galvą, nes jie galvoja, kad arba jų pačių pašaukimas į tarnystę galbūt yra klaida, arba jie mato savo pažįstamą žmogų, kuris Viešpaties karalystėje užima visiškai netinkamą vietą. Tokiems patarčiau nuo tokių teismų susilaikyti iki tol, kol ims geriau matyti tai, ką mato Viešpats. Geriau pagalvokite apie tai, kad būtent jūs turite gebėjimą gauti apreiškimą ir be baimės veikti pagal jį.

(Henris B. Airingas, „Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai“, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)

2. Savo studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į toliau pateiktus klausimus:

• Kaip prezidento Airingo patarimas galėtų mums padėti, jei esame gundomi teisti arba kritikuoti Viešpaties išrinktus vadovus?

• Kaip mūsų ištikimybės Jėzui Kristui tikrinimas padeda mums nekalbėti blogai apie kitus ir jų neteisti?

Patikrinkite save

Kai esame kviečiami į pokalbį dėl šventyklos rekomendacijos, mūsų klausiama, ar palaikome Bažnyčios vadovus. Prezidentas Airingas pasiūlė keletą klausimų, kurie gali padėti mums pasiruošti atsakyti. Apmąstydami šiuos klausimus prašykite Šventosios Dvasios įkvėpimo.

Galbūt jūsų jau klausė ar dar klaus, ar palaikote savo vyskupą, kuolo prezidentą, visuotinius įgaliotinius ir visuotinius Bažnyčios pareigūnus. […]

Pasiruošti galite užduodami sau tokius klausimus:

1. Ar esu pagalvojęs, ar kalbėjęs, apie žmogiškąsias silpnybes tų žmonių, kuriuos pažadėjau palaikyti?

2. Ar esu ieškojęs įrodymų, kad jiems tikrai vadovauja pats Viešpats?

3. Ar aš sąžiningai ir ištikimai sekiau jų vadovavimu?

4. Ar esu kalbėjęs apie matomus įrodymus, kad jie tikrai yra Dievo tarnai?

5. Ar meldžiuosi už juos reguliariai ir jausdamas meilę?

Išgirdę tokius klausimus dauguma mūsų pasijaus nepatogiai ir bus paskatinti atgailauti.

(Henris B. Airingas, „Palaikančio tikėjimo galia“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)

Jei šie klausimai „skatina šiek tiek nerimauti“, melskitės ir aprašykite, ką galite daryti, kad atgailautumėte ir keistumėtės.

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

Koks pavojus kyla kritikuojant tuos, kuriuos Viešpats pašaukia?

Pranašas Džozefas Smitas (1805–1844) mokė:

[Jei žmogus] stoja smerkti kitų, kaltindamas Bažnyčią, sakydamas, kad jie nukrypo nuo kelio, o jis teisus, būkite tikri, kad tas žmogus žengia tiesiausiu keliu į atsimetimą; ir jei neatgailaus, kaip Dievas gyvas, atsimes.

(Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 307.)

Ar gerai turėti klausimų?

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, būdamas Pirmosios Prezidentūros nariu, mokė:

Ar gerai, jei kyla klausimų apie Bažnyčią ir doktriną? Mano brangūs jaunieji draugai, esame klausimus užduodantys žmonės, nes žinome, kad teiravimasis veda prie tiesos. […]

Kai kurie gali jaustis nepatogiai arba neverti dėl to, kad jiems kyla sudėtingi klausimai dėl Evangelijos, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas. […]

Nebijokite, užduokite klausimus. Būkite smalsūs, tačiau neabejokite! Visuomet tvirtai laikykitės savo tikėjimo ir jau gautos šviesos. Todėl, kad mirtingajame gyvenime matome netobulai. Ne viskas dabar turės prasmę.

(Dieter F. Uchtdorf, “The Reflection in the Water” [Church Educational System devotional for young adults, Nov. 1, 2009], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org.)

Ar pranašai yra neklystantys?

Buvusi Paramos bendrijos visuotinė prezidentė Šeri Dju sakė:

Kai kurie žmonės pasimeta šiame klausime: Bet ar pranašai, regėtojai ir apreiškėjai yra klystantys? Tai klaidingas klausimas. Geriau būtų klausti, kas iš tiesų yra pranašai? Jie yra įšventintieji kunigystės raktų, leidžiančių Viešpaties galią paskirstyti žemėje, turėtojai. Galbūt jie nėra tobuli. Tačiau jie yra geriausiai įkvėpti vadovai žemėje, o vienintelis jų motyvas yra tobulai tyras – padėti mums rasti kelią namo nukreipiant mus į Jėzų Kristų.

(Sheri Dew, “Prophets” [BYU–Pathway Worldwide devotional, July 13, 2021], 2, byupathway.org/speeches.)