2 Tesalonikiečiams 2
Didysis atsimetimas
Koks būtų jūsų gyvenimas, jei neturėtumėte Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvės? Paulius mokė šventuosius Tesalonikoje, kad galiausiai dėl žmonių nedorybės jie atkris nuo Evangelijos (žr. 2 Tesalonikiečiams 2:1–7). Ši pamoka padės jums suprasti, kaip įvyko Naujojo Testamento Bažnyčios atsimetimas ir kodėl Gelbėtojo Bažnyčią reikėjo atkurti pastarosiomis dienomis.
Didysis atsimetimas
Įsivaizduokite, kad esate misionierius pirmąją savo misijos dieną. Turite pamokyti žmogų apie didįjį atsimetimą.
-
Kaip jam tai paaiškintumėte?
-
Kodėl tai gali būti sunku?
-
Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti didįjį atsimetimą?
Studijavimo žurnale užsirašykite jums rūpimus klausimus apie didįjį atsimetimą arba klausimus, kuriuos gali užduoti besidomintysis. Studijuodami prašykite Dangiškojo Tėvo pagalbos, kad rastumėte atsakymus į šiuos klausimus.
Paulius pranašauja apie Bažnyčios atsimetimą
Tesalonikų šventieji turėjo daug nuogąstavimų dėl Antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo ir manė, kad jis gali įvykti labai greitai. Paulius savo laiške atkreipė dėmesį į jų nuogąstavimus ir paaiškino, kad prieš sugrįžtant Kristui įvyks dar kai kas.
Perskaitykite 2 Tesalonikiečiams 2:1–3 ieškodami, kas, pasak Pauliaus, įvyks prieš antrąjį Kristaus atėjimą. Kad geriau suprastumėte Pauliaus žodžius, pasinaudokite išnašomis.
-
Kas, pasak Pauliaus, turi įvykti prieš Antrąjį Kristaus atėjimą?
Šis Pauliaus aprašytas „atkritimas“ buvo didysis atsimetimas, įvykęs po Jėzaus Kristaus apaštalų mirties. Šis didysis atsimetimas skiriasi nuo asmeninio atsimetimo, kai pavieniai žmonės nusigręžia arba atsitraukia nuo tiesos (žr. Raštų rodyklė, „Atsimetimas“, scriptures.ChurchofJesusChrist.org).
-
Kaip šie Pauliaus žodžiai rodo Dievo rūpestį Tesalonikų šventaisiais?
Viena iš tiesų, kurių galime pasimokyti iš šių eilučių, yra ta, kad senovėje buvo pranašauta, jog prieš Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą įvyks atsimetimas nuo Jo Bažnyčios.
-
Kaip manote, kodėl svarbu suprasti šią tiesą?
Raselas M Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kodėl atsiranda atsimetimo laikotarpiai.
Mūsų Dangiškasis Tėvas myli visus savo vaikus ir nori, kad jie visi savo gyvenime gautų Evangelijos teikiamus palaiminimus. Dvasinė šviesa prarandama ne dėl to, kad Dievas nusigręžia nuo savo vaikų. Dvasinė tamsa užeina tada, kai Jo vaikai masiškai nusigręžia nuo Jo. Ji yra natūrali pasekmė to, kad asmenys, bendruomenės, šalys ir net ištisos civilizacijos pasirenka neteisingai.
(M. Raselas Balardas, „Mokymasis iš praeities pamokų“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
-
Į ką šiame teiginyje atkreipėte dėmesį? Kodėl?
Kadangi Dangiškasis Tėvas žino viską (žr. 2 Nefio 9:20), didysis atsimetimas Jam nebuvo staigmena. Jis myli visus savo vaikus (žr. Jono 3:16), todėl numatė būdą, kaip įveikti šį didįjį atsimetimą per Jėzaus Kristaus bažnyčios ir Evangelijos sugrąžinimą (žr. Apaštalų darbų 3:19–21; Efeziečiams 1:10).
Pagilinkite savo supratimą apie didįjį atsimetimą
Toliau pateikta užduotis padės jums geriau suprasti, kaip įvyko didysis atsimetimas ir kodėl pastarosiomis dienomis reikėjo atkurti Gelbėtojo Bažnyčią.
Išnagrinėkite toliau pateiktas Raštų ištraukas ir prezidento Raselo M. Nelsono pareiškimą, o tuomet atsakykite į žemiau esančius klausimus.
-
1 Nefio 13:24–28: Nefis regėjime mato, kas nutiks svarbioms Biblijos tiesoms.
-
Amoso 8:11–12: Amosas pranašauja apie artėjantį dvasinį badą.
-
Apaštalų darbų 20:29–30: Paulius įspėja, kad Gelbėtojo Bažnyčios nariai bus nuklaidinti nuo Evangelijos.
-
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
„Mūsų gyvasis Dievas yra mylintis Dievas! Jis nori, kad Jo vaikai pažintų Jį ir Jo siųstąjį Jėzų Kristų! Ir Jis nori, kad Jo vaikai gautų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą!
Dėl šio šlovingo tikslo mūsų misionieriai moko apie Sugrąžinimą. Jie žino, kad maždaug prieš 2 000 metų Viešpats įkūrė savo Bažnyčią. Po Jo nukryžiavimo ir apaštalų mirties žmonės pakeitė Bažnyčią ir jos doktriną. Vėliau, po kelių kartų dvasinės tamsos, kaip buvo išpranašavę ankstesni pranašai, Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus atkūrė Bažnyčią, jos doktriną ir kunigystės įgaliojimą. Dėl to Sugrąžinimo visiems žmonėms vėl prieinamos žinios ir būtinos išgelbėjimo bei išaukštinimo apeigos. Galiausiai šis išaukštinimas leis kiekvienam iš mūsų su savo šeima amžinai gyventi Dievo ir Jėzaus Kristaus akivaizdoje!“
(Raselas M. Nelsonas, „Pagaukite bangą“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Jei vis dar turite klausimų apie tai, kas yra atsimetimas, galite išstudijuoti vadovėlio „Skelbti mano evangeliją“ skyrių „Didysis atsimetimas“, „1 pamoka. Jėzaus Kristaus evangelijos sugrąžinimo žinia“, Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2019). Daugiau apie šias temas taip pat galite sužinoti žiūrėdami filmuką „What is the Restoration?“ (liet. „Kas yra Sugrąžinimas?“, 5:13) arba „Jesus Christ‘s Church (liet. „Jėzaus Kristaus Bažnyčia“, 1:27), esančius ChurchofJesusChrist.org.
Kas yra Sugrąžinimas?Jėzaus Kristaus bažnyčia
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo klausimais, kurie galėjo kilti jam ir jo žmonai, jei jie būtų gyvenę didžiojo atsimetimo laikotarpiu: „Ko čia trūksta? Ką norėtume turėti? Ką viliamės, kad Dievas parūpins kaip atsaką į mūsų dvasinį troškimą?“ („Tobulas vilties skaistumas“, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Pamąstykite apie panašias mintis ir jausmus, kurie galėjo kilti, jei būtumėte gyvenę tuo metu.
Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?
Ar krikščionys, gyvenę iki Sugrąžinimo, matė atsimetimą?
Reformatorius Martynas Liuteris (1483–1546) mokė:
Nesiekiau nieko daugiau, tik reformuoti Bažnyčią taip, kad ji atitiktų Šventuosius Raštus. […] Aš paprasčiausiai sakau, kad krikščionybė nebeegzistuoja tarp tų, kurie turėjo ją išsaugoti.
(E. G. Schwiebert, Luther and His Times: The Reformation from a New Perspective [1950], 509 p.)
Ankstyvųjų Amerikos krikščionių lyderis Rodžeris Viljamsas (1603–1683) aiškino:
„Atsimetimas […] tiek visko sugadino, kad nebeįmanoma nieko ištaisyti, nebent Kristus atsiųstų naujų apaštalų bažnyčioms naujai įkurti.“
(Philip Schaff, The Creeds of Christendom, 3 t. [1877], 1:851.)
Olandų filosofas Erazmas (1466–1536) mokė:
Dabar viskas taip susipynę su šiais [doktrinos] klausimais ir potvarkiais, kad net nedrįstame tikėtis kviesti pasaulį grįžti prie tikrosios krikščionybės.
(The Praise of Folly, trans. Clarence H. Miller, 2nd ed. [2003], 155–156 p.)
Ar buvo tik vienas atsimetimas?
Žmonijos istorijoje buvo daug evangelijos laikotarpių, kurie baigėsi atsimetimu. Tuomet Viešpats savo gailestingumu atkūrė savo evangeliją žemėje, pašaukdamas pranašus. Norėdami daugiau sužinoti apie šį modelį, peržiūrėkite filmuką „Dispensations: The Pattern of Apostasy and Restoration“ (liet. „Evangelijos laikotarpiai. Atsimetimo ir Sugrąžinimo modelis“, 6:52), esantį ChurchofJesusChrist.org.
Kaip turėtume vertinti gerus kitų tikėjimų žmones?
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino:
Mes tikime, kad dauguma religinių vadovų ir pasekėjų yra nuoširdūs tikintieji, kurie myli Dievą, supranta jį ir tarnauja Jam pagal savo galimybes. Esame dėkingi vyrams ir moterims, kurie per amžius iki šių dienų išlaikė gyvą tikėjimo ir mokymosi šviesą. Mums tereikia sugretinti silpnesnę šviesą, kuri egzistuoja tarp tautų, nepažįstančių Dievo ir Jėzaus Kristaus vardų, kad suvoktume, kokį didelį indėlį per amžius įnešė krikščionių mokytojai. Gerbiame juos kaip Dievo tarnus.
(Dallin H. Oaks, “Apostasy and Restoration,” Ensign, May 1995, 85 p.)