Apaštalų darbų 19:1–7
Kaip gaunama Šventosios Dvasios dovana
Viena didžiausių dovanų, kurias Dangiškasis Tėvas teikia Jėzaus Kristaus sandoros mokiniams, yra Šventosios Dvasios dovana. Todėl Paulius nustebo, kai Efeze sutiko mokinių, kurie sakė, kad buvo pakrikštyti, bet niekada nebuvo girdėję apie Šventąją Dvasią. Kaip paaiškėjo, jie buvo pakrikštyti ne Jėzaus Kristaus vardu. Po to, kai jie buvo pakrikštyti „Viešpaties Jėzaus vardu“, Paulius uždėjo ant jų rankas ir suteikė Šventosios Dvasios dovaną (Apaštalų darbų 19:5). Ši pamoka gali padėti jums gauti palaiminimus, kuriuos Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus nori jums suteikti per Šventosios Dvasios dovaną.
Džozefo Smito patarimas Bažnyčiai
Po Džozefo Smito nužudymo Brigamas Jangas, kaip naujasis Bažnyčios pranašas, turėjo daug klausimų ir rūpesčių. Kartą Džozefas Smitas sapne pasirodė Brigamui Jangui ir davė jam tokį patarimą: „Pasakyk žmonėms, kad jie būtinai […]” (Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 2, No Unhallowed Hand, 1846–1893 [2020], 49).
-
Kaip manote, kokius patarimus Džozefas Smitas galėjo duoti, kad padėtų Bažnyčios nariams?
Džozefas Smitas patarė Brigamui Jangui „pasakyti žmonėms, kad jie būtinai laikytųsi Viešpaties Dvasios ir sektų ja, ir ji juos ves teisingai“ (Saints, 2:49).
-
Kaip manote, kodėl iš visų patarimų, kuriuos Džozefas galėjo duoti Brigamui Jangui, labiausiai jis pabrėžė, kad reikia siekti Šventosios Dvasios bendrystės?
Studijavimo žurnale įrašykite, kodėl, jūsų manymu, Džozefo Smito žinia Bažnyčiai vis dar reikalinga mūsų laikais ir jūsų gyvenime. Studijuodami šią pamoką apgalvokite, kaip Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus gali palaiminti jūsų gyvenimą per Šventosios Dvasios dovaną.
Šventosios Dvasios dovana
Pradėjęs trečiąją misionierišką kelionę, Paulius keliavo po Galatiją ir Frygiją. Tada jis nukeliavo į Efezą (žr. Biblijos žemėlapius, nr. 13, „Apaštalo Pauliaus misionieriškos kelionės“). Ten jis sutiko ir mokė mokinius, kurie niekada nebuvo girdėję apie Šventąją Dvasią. Šiuos žmones anksčiau pakrikštijo asmuo, kuris neturėjo tinkamo įgaliojimo (žr. Joseph Smith, „Baptism“, Times and Seasons, Sept. 1, 1842, 904, josephsmithpapers.org).
Perskaitykite Apaštalų darbų 19:1–7, ieškodami, kaip Paulius padėjo šiems mokiniams.
-
Kaip manote, kodėl, prieš krikštydamas mokinius, Paulius savo mokyme daugiausia dėmesio skyrė Jėzui Kristui?
-
Kaip galėtumėte šiems žmonėms apibūdinti Šventosios Dvasios dovanos gavimo svarbą pasikrikštijus?
-
Kokias tiesas iš šio pasakojimo galėtumėte papasakoti žmogui, kuris anksčiau buvo pakrikštytas kitoje bažnyčioje?
Viena iš tiesų, kurių galime pasimokyti iš šio pasakojimo, yra ta, kad norint, jog krikštas būtų visavertis, jį turi lydėti patvirtinimas ir Šventosios Dvasios priėmimas.
Keletą minučių pamąstykite, kodėl, jūsų manymu, Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus nori, kad Šventoji Dvasia būtų jūsų palydovė. Pamąstykite apie tai skaitydami toliau nurodytas Raštų eilutes:
Kad lengviau įsivaizduotumėte ir suprastumėte, kaip svarbu pasiruošti priimti Šventosios Dvasios pagalbą ir patarimus, atlikite arba įsivaizduokite, kaip atliekate, toliau pateiktą užduotį.
Padėkite tris tuščius puodelius į kriauklę arba ant padėklo, iš kurio negalėtų išbėgti vanduo. Vieno puodelio viršų visiškai uždenkite popieriaus lapu arba dangteliu. Į kitą puodelį įdėkite kokį nors daiktą (pvz., akmenuką), kuris užima didžiąją puodelio turinio dalį. Tada pabandykite kiekvieną iš trijų puodelių pripildyti vandens.
-
Jei puodeliai simbolizuoja mus, o vanduo simbolizuoja Šventąją Dvasią, ką galėtų simbolizuoti tas popieriaus lapas (ar dangtelis) ir akmuo (ar kitas daiktas) žmogaus gyvenime?
Perskaitykite šiuos du vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius apie Šventąją Dvasią:
Šventoji Dvasia nepradeda veikti mūsų gyvenime vien todėl, kad mums buvo uždėtos rankos ir ištarti tie svarbūs trys žodžiai [„priimk Šventąją Dvasią“].
(Deividas A. Bednaris, „Priimk Šventąją Dvasią“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Jei kas nors, ką galvojame, matome, girdime ar darome, tolina mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tiesiog turime nustoti galvoti tai, žiūrėti tai, klausytis ar daryti tai. Jei, pavyzdžiui, tai, kas skirta linksminti, atskiria mus nuo Šventosios Dvasios, tuomet tikrai tokio pobūdžio pasilinksminimas – ne mums. Kadangi Dvasia negali pakęsti to, kas yra vulgaru, žiauru ar nepadoru, tuomet akivaizdu, kad tokie dalykai – ne mums.
(Deividas A. Bednaris, „Kad Jo Dvasia visuomet būtų su mumis“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Sudarykite planą, kaip savo gyvenime dažniau ir visapusiškiau priimti Šventosios Dvasios įtaką. Prašykite Dangiškojo Tėvo, kad Jis padėtų jums įgyvendinti jūsų planą ir palaimintų jus atpažinti Jo įtaką per Šventąją Dvasią, kai jį įgyvendinsite.
Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?
Kodėl svarbu, kad mano gyvenime būtų Šventosios Dvasios įtaka?
Prezidentas Raselas M. Nelsonas kiekvienam iš mūsų pateikė tokį kvietimą.
Ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos.
Mano mylimi broliai ir seserys, prašau jūsų stiprinti savo dvasinius gebėjimus gauti apreiškimą. Tegul ši [diena] tampa lemtinga akimirka jūsų gyvenime. Pasirinkite vykdyti tą dvasinį darbą, kuris būtinas, kad mėgautumėtės Šventosios Dvasios dovana ir dažniau bei aiškiau girdėtumėte Dvasios balsą.
(Raselas M. Nelsonas, „Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Filmuke „Enemy Territory“ (liet. „Priešo teritorija“, 3:38), prezidentas Boidas K. Pakeris (1924–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo savo jaunystės patirtimi, kuri dar kartą parodo, kaip svarbu klausyti Dvasios. Šį filmuką galima rasti ChurchofJesusChrist.org.
Kaip galiu priartėti prie nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės?
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros sakė:
Dėl daugybės priežasčių pastovi Šventosios Dvasios bendrystė mums yra būtina. Mes jos trokštame, tačiau iš patirties žinome, kad nėra lengva ją išlaikyti. Kasdien kiekvienas padarome, pasakome arba pagalvojame apie ką nors, kas gali įžeisti Dvasią. Viešpats mokė mus, kad Šventoji Dvasia bus mūsų nuolatinė bendražygė, kai mūsų širdys prisipildys tikrosios meilės ir kai dorybė nepaliaujamai puoš mūsų mintis [žr. Doktrinos ir Sandorų 121:45]. […]
Vertingiausias įkvėpimas jums bus žinojimas, ką Dievas norėtų, kad darytumėte. Jei norite sumokėti dešimtinę ar aplankyti gedintį draugą, turėtumėte tai padaryti. Kad ir kas tai būtų, darykite tai. Kai parodysite norą paklusti, Dvasia jums leis pajausti, ką dar Dievas nori, kad padarytumėte dėl Jo.
Kai paklusite, Dvasios skatinami jausmai pasireikš dažniau, vis artėdami ir artėdami link nuolatinės bendrystės.
(Henris B. Airingas, „Šventoji Dvasia kaip jūsų bendražygė“, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Kalboje „Priimk Šventąją Dvasią“ (2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip kviečiame Šventosios Dvasios bendrystę.