Jokūbo 3

Žodžiai, kuriais kalbame

Trys paauglės merginos, besišypsančios ir besijuokiančios kartu.

Mūsų ištarti žodžiai turi galios. Ar galėtumėte prisiminti savo gyvenimo patirtį, kai pajutote žodžių galią – tiek gerą, tiek blogą? Savo laiške Jokūbas mokė, kaip svarbu kontroliuoti savo kalbą. Ši pamoka skirta padėti jums įvertinti, kokius žodžius sakote ir kaip jūsų žodžiai veikia jūsų pastangas tapti panašesniems į Gelbėtoją.

Žodžių galia

Pažvelkite į toliau pateiktus paveikslėlius ir pabandykite įsivaizduoti, apie ką kalbasi šie asmenys. Pagalvokite, kokį poveikį gali turėti žodžiai, kuriuos girdime ir vartojame.

Mama ginčijasi su paaugliu sūnumi virtuvėje.

Mergina ir jos mama, naudodamos planšetinį kompiuterį ir Raštus, tikriausiai studijuoja ir kalbasi.

Kokį paskutinį kito žmogaus pasakytą dalyką prisimenate, kuris jums padėjo arba pakenkė?
Ką paskutinį kartą kam nors pasakėte, kas sustiprino ar padrąsino tą žmogų?

Pagalvokite, ar pastaruoju metu nepasakėte ko nors, kas galėjo ką nors neigiamai paveikti. Studijuodami Jokūbo mokymą ieškokite tiesų, kurios padėtų jums geriau suprasti žodžių galią. Atkreipkite dėmesį į jausmus, mintis ir įspūdžius, kurie skatina jus kalbėti taip, kaip Gelbėtojas.

Liežuvis yra tarsi …

Jokūbas pabrėžė žodžių, kuriuos girdime ir sakome, galią ir palygino liežuvį su daugybe skirtingų dalykų. Perskaitykite Jokūbo 3:2–12 ir sužinokite, su kuo jį palygino Jokūbas. Raštų studijavimo žurnale nupieškite paprastą vieno ar dviejų Jokūbo palyginimų pavyzdį ir pamąstykite, kaip mūsų žodžiai gali būti panašūs į tai, ką nupiešėte.

Perskaitykite toliau pateiktą sąrašą ir pažiūrėkite, ar radote tuos pačius palyginimus.

Žąslai. Jokūbo 3:2–3, 5. Žąslai (žr. 3 eilutę) – tai mažas metalinis įtaisas, dedamas arkliui tarp dantų. Jie yra sujungti su vadelėmis, kurios leidžia raiteliui valdyti arklį.
Vairas. Jokūbo 3:4–5. Vairas (žr. 4 eilutę), arba vairaratis, valdo laivo vairą, kuris nukreipia arba pasuka laivą.
Ugnis. Jokūbo 3:5–6.
Nesutramdomas gyvūnas. Jokūbo 3:7–8.
Nuodai. Jokūbo 3:8.
Šaltinis ir figmedis. Jokūbo 3:10–12.

Rašymas ant popieriaus lapo rašikliu ar pieštuku.

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, kalbėdamas apie galingus Jokūbo mokymus, sakė:

Greičiausiai Jokūbas nemano, nei kad mūsų liežuviai visada nedori, nei kad viskas, ką sakome, yra „pilna mirtinų nuodų“. Bet jis aiškiai sako, kad kai kurie dalykai, kuriuos sakome, gali būti griaunantys ir nuodingi. Tai yra šiurpus kaltinimas pastarųjų dienų šventajam! „Balsas, kuris karštai liudija, kalba nuoširdžias maldas ir gieda Sionės giesmes, gali būti tas balsas, kuris keikia ir kritikuoja, glumina ir žemina, skaudina ir naikina savo ir kitų dvasią. […]

Stenkimės būti „tobuli žmonės“ dabar bent jau šia prasme – neskaudinkime žodžiu. Tą patį iš teigiamos pusės galima pasakyti taip: kalbėkime nauju liežuviu, angelų liežuviu. Mūsų žodžiai, kaip ir darbai, turi būti pilni tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės, […] kurių labai reikia šiandieniniame pasaulyje. Tokie žodžiai, pasakyti veikiant Šventajai Dvasiai, gali nudžiovinti ašaras, pagydyti širdis, pakylėti gyvenimus, sugrąžinti viltį ir pasitikėjimą.

(Džefris R. Holandas, „Angelų liežuvis“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Ką sužinojote iš Jokūbo palyginimų ir vyresniojo Holando pareiškimo?

Viena tiesa, kurios galime pasimokyti, yra ta, kad Dievo pasekėjai stengiasi vartoti savo kalbą teisiems tikslams, o ne blogiui skleisti.

Akimirką pagalvokite, kaip pastebėjote, kad šiose situacijose kalba vartojama tiek gėriui, tiek blogiui:

rašant SMS žinutes ar naudojantis socialiniais tinklais;
sekmadieniais bažnyčioje;
mokykloje su draugais;
komandoje ar klube;
namuose su šeima.

Kokia jūsų patirtis iliustruoja galingą žodžių poveikį žmonėms, tiek gerą, tiek blogą?

Jėzus Kristus buvo „tobulas žmogus“ (Jokūbo 3:2) ir mūsų pavyzdys visuose dalykuose, taip pat ir žodžiuose, kuriuos kalbėjo. Prisimindami tai, ką apie Jį žinote, įsivaizduokite, kaip Gelbėtojas galėtų vartoti savo žodžius, jei atsidurtų anksčiau išvardytose situacijose.

Kalba, kurią girdime ir vartojame

Per savo pranašus Viešpats mus mokė, ką turėtume ir ko neturėtume sakyti.

Apmąstykite savo bendravimą (bet kokia forma: sms žinutėmis, socialiniuose tinkluose, kalbantis su kitais ir pan.), kai skaitysite šiuos 10 teiginių, pritaikytų iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan ([2011], p. 20–21). Įvertinkite savo bendravimo kalbą skalėje nuo 1 iki 5: 1 reiškia, kad man reikia nemažai pagalbos, o 5 – kad man sekasi labai gerai.

Stengiuosi vartoti švarią ir intelektualią kalbą.
Vartoju padrąsinančią, įkvepiančią ir pagiriamąją kalbą.
Apie kitus kalbu maloniai ir teigiamai.
Neįžeidinėju kitų ir nesmerkiu jų net tada, kai juokauju.
Stengiuosi vengti bet kokių apkalbų ir vengiu kalbėti iš pykčio.
Jei kyla pagunda pasakyti šiurkščius ar skaudžius dalykus, jų nesakau.
Dievo ir Jėzaus Kristaus vardus vartoju su pagarbumu ir deramai.
Į Tėvą danguje kreipiuosi pagarbiais ir deramais žodžiais.
Nevartoju keiksmažodžių, vulgarios ar šiurkščios kalbos ar gestų.
Nepasakoju anekdotų ar istorijų apie amoralius veiksmus.

Pagalvokite, kokią kalbą vartojate, ir apsvarstykite, ką galėtumėte daryti geriau.

Pasirinktinai. Norite sužinoti daugiau?

Kaip mūsų žodžiai atspindi mūsų asmenybę?

Vyresnysis Robertas S. Vudas iš Septyniasdešimties mokė:

Mūsų žodžiai, išraiškos ir elgesys nėra neutralūs, nes atspindi tai, kas mes esame, ir formuoja tai, kuo tampame. […]

Tai, ką sakome ir kaip pateikiame save, ne tik išduoda mūsų vidinę asmenybę, bet taip pat formuoja tą asmenybę, formuoja aplinkinius ir galiausiai visą visuomenę. Kasdien kiekvienas iš mūsų esame susijęs su šviesos temdymu arba su tamsos sklaidymu. Buvome pašaukti įžiebti šviesą ir būti šviesa, kad pašventintume save ir ugdytume aplinkinius. […]

Kai kalbame ir veikiame, turėtume klausti savęs, ar mūsų žodžiai, posakiai ir elgesys yra nukreipti dangaus galioms į mūsų gyvenimus pritraukti, kad visus kviestume ateiti pas Kristų. Su šventais dalykais turėtume elgtis pagarbiai. Iš savo pokalbių turime pašalinti įžūlumą ir nepadorumą, smurtą ir grubumą, žeminimą ir melą. Kaip rašė apaštalas Petras: „Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu“ [1 Petro 1:15]. Sąvoka elgesys čia reiškia ne tik kalbą, bet ir visą mūsų požiūrį.

(Robert S. Wood, „The Tongue of Angels“, Ensign, Nov. 1999, 83–84)

Kaip galime teigiamai pakeisti kalbą, kurią vartojame ir girdime?

Filmuke „No Cussing Club“ (liet. „Nesikeikiančiųjų klubas“, 4:56), esančiame ChurchofJesusChrist.org, parodomos vieno jaunuolio pastangas padėti kitiems išvengti blogos kalbos.