Kaip galiu palaikyti asmenį, kuris laiko save translyčiu?

Vyresnysis Ronaldas A. Resbandas mokė, kad žmonės, kurie patiria translyčius jausmus, „turi būti apgaubti Gelbėtojo rankomis ir žinoti, kad yra mylimi. Viešpats taip dažnai šaukia mus tikėdamasis, kad būsime Jo kviečiančios ir mylinčios rankos. Mes turime skatinti taip elgtis ir jų draugus („Atsakymas – Jėzus Kristus“ [Vakaras su Pirmąja Prezidentūra, 2019 m. vasario 8 d.]).

Pokalbiai apie lyties neatitikimo jausmus gali būti sunkūs ir gluminantys. Jums brangus žmogus gali nežinoti, kaip su jumis apie tai kalbėtis. Kartais galite jaustis netinkami tokiam pokalbiui. Nors ne visada žinote, kaip reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria kitas, nesigailėsite, kad stengėtės parodyti meilę ir supratingumą.

Jei pernelyg emocingai reagavote, pykote ar pasakėte ką nors, ko gailitės, nenusiminkite. Ko gero, tai sunku ir jums. Tai tik viena akimirka iš daugybės pokalbių, kurie vyks su šiuo artimu žmogumi per visą gyvenimą. Jei manote, kad turėtumėte atsiprašyti už savo veiksmus, atsiprašykite.

Jei nerimaujate ar jaučiate sielvartą, žinokite, kad esate ne vieni. Galbūt jaudinatės, kad šeimos ateitis, kurią įsivaizdavote, tolsta. Sielvartui nurimti gali prireikti laiko. (Žr. „Grief,“ Gospel Topics, topics.ChurchofJesusChrist.org.)

Prezidentė Bonė H. Kordon paaiškino: „Visi norime būti pastebėti. Norime žinoti, kad esame svarbūs, kad mus prisimena ir mus myli. […] Galime neteisdami išklausyti bei mylėti ir išmintingai vadovaujami Šventosios Dvasios pasiūlyti viltį bei pagalbą. […] Nesvarbu, ar mūsų avelės stiprios ar silpnos, džiugios ar sielvartauja, galime pasirūpinti, kad niekas kelyje neliktų vienišas“ („Tapkite Ganytoju“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).