15. Jerichas

Ši nuotrauka parodo šių dienų Jericho augmeniją. Senovėje tai buvo siena apjuostas miestas Jordano upės slėnyje, 252 m žemiau jūros lygio. Tai derlingas žemdirbystės kraštas, kur veši datulių palmės ir citrusų giraitės. Tolumoje matosi kalnas, kuris tradiciškai laikomas Gundymo kalnu (Mt 4:1–11).

Reikšmingi įvykiai. Netoli šios vietos Jozuė ir Izraelio vaikai pirmą kartą perėjo Jordano upę, įžengdami į pažadėtąją žemę (Joz 2:1–3; 3:14–16). Viešpats stebuklingai padarė, kad sienos sugriūtų prieš izraelitų pajėgas (Joz 6; taip pat žr. Hbr 11:30). Jozuė prakeikė miestą prakeiksmu (Joz 6:26), kuris išsipildė (1 Kar 16:34). Eliziejus išgydė Jericho vandenis (2 Kar 2:18–22). Čia buvo Gelbėtojas, kai paskutinį kartą ėjo į Jeruzalę, išgydė neregį Bartimiejų ir apsistojo pas muitininką Zachiejų (Mk 10:46–52; Lk 18:35–43; 19:1–10). Kelias iš Jeruzalės į Jerichą minimas palyginime apie gerąjį samarietį (Lk 10:30–37).