1 Ir buvo taip, kad angelas man tarė: Pažvelk ir stebėk savo sėklą ir taip pat sėklą savo brolių. Ir aš pažvelgiau ir pamačiau pažado žemę; ir mačiau minias žmonių, taip, lyg jų būtų taip daug, kaip jūros smilčių.

2 Ir buvo taip, kad mačiau minias, surinktas kautis viena prieš kitą; ir mačiau karus ir karų gandus bei didžiules žudynes kalaviju tarp mano žmonių.

3 Ir buvo taip, kad mačiau daug kartų, praėjusių karų ir kovų žemėje sąlygomis; ir mačiau tiek daug miestų, kad net neskaičiavau jų.

4 Ir buvo taip, kad mačiau tamsos miglą ant pažado žemės veido; ir mačiau žaibus ir girdėjau griaustinius ir žemės drebėjimus bei visokius audringus triukšmus; ir mačiau žemę ir plyšinėjančias uolas; ir mačiau kalnus, griūvančius į gabalus; ir mačiau lūžtančias žemės lygumas; ir mačiau daug prasmengančių miestų; ir mačiau daug miestų, degančių ugnyje; ir mačiau daug miestų, griūvančių žemėn dėl jos drebėjimo.

5 Ir buvo taip, kad pamatęs tai, aš išvydau tamsos ūką, kad jis ėjo nuo žemės veido; ir štai mačiau minias, nekritusias nuo didžių ir baisių Viešpaties teismų.

6 Ir mačiau prasivėrusius dangus ir Dievo Avinėlį, nusileidžiantį iš dangaus; ir jis nužengė ir parodė save jiems.

7 Ir taip pat mačiau ir liudiju, kad Šventoji Dvasia nusileido ant dvylikos kitų; ir jie buvo Dievo įšventinti ir išrinkti.

8 Ir angelas tarė man, sakydamas: Stebėk dvylika Avinėlio mokinių, kurie išrinkti tarnauti tavo sėklai.

9 Ir jis tarė man: Tu atsimeni dvylika Avinėlio apaštalų? Štai jie yra tie, kurie teis dvylika Izraelio genčių; todėl dvylika tavo sėklos tarnų bus jų teisiami; nes jūs esate Izraelio namų.

10 Ir šie dvylika tarnų, kuriuos matai, teis tavo sėklą. Ir štai jie teisūs per amžius; nes dėl jų tikėjimo Dievo Avinėliu jų apdarai išbalinti jo krauju.

11 Ir angelas tarė man: Pažvelk! Ir aš pažvelgiau ir pamačiau tris kartas, praėjusias teisume; ir jų apdarai buvo balti, netgi kaip Dievo Avinėlio. Ir angelas tarė man: Šie yra išbalinti Avinėlio krauju dėl to, kad tiki jį.

12 Ir aš, Nefis, taip pat mačiau daugelį iš ketvirtosios kartos, kurie pragyveno teisume.

13 Ir buvo taip, kad mačiau susirinkusias žemės minias.

14 Ir angelas tarė man: Stebėk savo sėklą ir taip pat savo brolių sėklą.

15 Ir buvo taip, kad aš pažvelgiau ir pamačiau savo sėklos žmones, miniomis susirinkusius prieš mano brolių sėklą; ir jie buvo susirinkę kautis.

16 Ir angelas tarė man, sakydamas: Stebėk versmę nešvaraus vandens, kurį matė tavo tėvas; taip, būtent upę, apie kurią jis kalbėjo; o jos gelmės yra pragaro gelmės.

17 O tamsos miglos yra velnio pagundos, kurios apakina akis ir užkietina žmonių vaikų širdis ir nuklaidina juos į plačius kelius, todėl jie žūva ir prapuola.

18 O didelis ir erdvus pastatas, kurį matė tavo tėvas, yra žmonių vaikų tušti įsivaizdavimai ir išdidumas. Ir didžiulė ir baisi praraja skiria juos; taip, būtent teisingumo žodis Amžinojo Dievo ir Mesijo – Dievo Avinėlio, apie kurį Šventoji Dvasia liudija nuo pasaulio pradžios iki šiol ir nuo šiol visada ir per amžius.

19 Ir kol angelas kalbėjo šituos žodžius, aš stebėjau ir mačiau, kad mano brolių sėkla kovojo prieš mano sėklą sulig angelo žodžiais; ir pamačiau, kad dėl mano sėklos išdidumo ir velnio pagundų mano brolių sėkla pergalėjo mano sėklos žmones.

20 Ir buvo taip, kad išvydau ir mačiau savo brolių sėklos žmones, kad jie nugalėjo mano sėklą; ir išėjo miniomis ant žemės veido.

21 Ir aš mačiau juos susirinkusius miniomis; ir mačiau karus ir karų gandus tarp jų; ir mačiau, kad karuose ir karų ganduose praėjo daug kartų.

22 Ir angelas tarė man: Štai šitie nusiris į netikėjimą.

23 Ir buvo taip, kad pamačiau, jog po to, kai nusirito į netikėjimą, jie tapo tamsia ir atstumiančia, ir nešvaria liaudimi, pilna tingumo ir visokių bjaurumų.