Raštai
1 Nefio knyga 20


20 Skyrius

Viešpats apreiškia savo tikslus Izraeliui. Izraelis išrinktas suspaudimų krosnyje ir turi išeiti iš Babilonės. Palyginkite su Izaijo 48. Apie 588–570 m. prieš Kristaus gim.

1 Klausykite ir išgirskite tai, o Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu ir išėję iš Judo vandenų, arba iš krikšto vandenų, kurie prisiekinėja Viešpaties vardu ir mini Izraelio Dievą, tačiau prisiekinėja nei tiesoje, nei teisume.

2 Nepaisant to, jie vadina save šventojo miesto piliečiais, bet jie nesiremia Izraelio Dievu, kuris yra Pulkų Viešpats; taip, Pulkų Viešpats yra jo vardas.

3 Štai ankstesnius dalykus aš paskelbiau nuo pradžios; ir jie išėjo iš mano burnos, ir aš parodžiau juos. Aš parodžiau juos staiga.

4 Ir aš padariau tai, kadangi žinojau, kad esi užsispyręs ir tavo kaklas – geležinė sausgyslė, o tavo kakta – skaistvaris;

5 ir netgi nuo pradžios aš paskelbiau tau; prieš įvykstant parodžiau juos tau; ir parodžiau juos bijodamas, kad nesakytum: Mano stabas padarė juos ir mano išdrožtas atvaizdas, ir mano lietas atvaizdas įsakė tai.

6 Tu matei ir girdėjai visa tai; ir argi tu to nepaskelbsi? Ir argi nepaskelbsi, kad aš esu parodęs tau nuo šiol daug nauja ir paslėpta, ko tu nežinojai.

7 Tai sukurta dabar, o ne iš pradžių, netgi prieš tą dieną, kurią tai išgirdai, tai nebuvo tau paskelbta, kad nesakytum: Štai aš tai žinojau.

8 Taip, ir tu negirdėjai to; taip, tu nežinojai; taip, nuo to laiko tavo ausis nebuvo atverta; nes žinojau, kad elgsiesi labai klastingai, ir nuo įsčių buvai pavadintas prasižengėliu.

9 Tačiau dėl savo vardo aš atidėsiu savo pyktį ir dėl savo šlovės aš susilaikysiu, kad neiškirsčiau tavęs.

10 Nes štai aš išvaliau tave, išrinkau tave suspaudimų krosnyje.

11 Dėl savęs paties, taip, dėl savęs paties aš darysiu tai, nes neleisiu, kad mano vardas būtų suterštas, ir aš neduosiu savo šlovės kitam.

12 Klausyk manęs, o Jokūbai, ir Izraeli, mano pašauktasis, nes tai esu aš; aš esu pirmasis ir taip pat paskutinysis.

13 Mano ranka taip pat padėjo žemės pamatą ir mano dešinė ranka išskleidė dangus. Aš šaukiu juos, ir jie stojasi drauge.

14 Visi jūs, susirinkite ir klausykitės: kas iš jų yra jiems tai paskelbęs? Viešpats pamilo jį; taip, ir jis įvykdys savo žodį, kurį paskelbė per juos; ir jis pasielgs su Babilone pagal savo pageidavimą, ir jo ranka ateis ant chaldėjų.

15 Taip pat sako Viešpats: Aš Viešpats, taip, aš kalbėjau; taip, aš pašaukiau jį skelbti, aš atvedžiau jį, ir jis padarys savo kelią sėkmingą.

16 Ateikite prie manęs; aš nekalbėjau slaptai; nuo pat pradžios, nuo to laiko, kada tai buvo paskelbta, aš kalbėjau; ir Viešpats Dievas ir jo Dvasia siuntė mane.

17 Ir taip sako Viešpats, tavo Išpirkėjas, Izraelio Šventasis: Aš siunčiau jį, Viešpats, tavo Dievas, kuris moko tave tavo labui, kuris veda tave keliu, kuriuo turėtum eiti, padarė tai.

18 O, kad būtum paklausęs mano įsakymų – tada tavo ramybė būtų buvusi kaip upė, o tavo teisumas – kaip jūros bangos.

19 Tavo sėkla taip pat būtų buvusi kaip smiltys, tavo vidaus palikuonys – kaip jos akmenėliai; jo vardas nebūtų nei iškirstas, nei išnaikintas iš mano akivaizdos.

20 Išeikite iš Babilonės, bėkite nuo chaldėjų, giedojimo balsu skelbkite, sakykite tai, skelbkite iki žemės krašto; sakykite: Viešpats išpirko savo tarną Jokūbą.

21 Ir jie netroško; jis vedė juos per dykumas; jis padarė, kad vandenys tekėtų iš uolos jiems; jis taip pat perskėlė uolą, ir vandenys ištryško.

22 Ir nepaisant to, kad Viešpats padarė visa tai ir dar daugiau, jis sako: Nėra ramybės nelabiesiems.