Raštai
1 Nefio knyga 5


5 Skyrius

Sarija priekaištauja Lehiui. Abu džiūgauja dėl savo sūnų sugrįžimo. Jie atnašauja aukas. Skaistvario plokštelėse yra Mozės ir pranašų raštai. Plokštelės parodo, kad Lehis yra Juozapo palikuonis. Lehis pranašauja apie savo sėklą ir plokštelių išsaugojimą. Apie 600–592 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir buvo taip, kad mums atėjus į tyrus pas savo tėvą, štai jis prisipildė džiaugsmo, ir taip pat mano motina Sarija nepaprastai džiaugėsi, nes ji iš tikrųjų gedėjo dėl mūsų.

2 Nes ji manė, kad žuvome tyruose; ir ji taip pat priekaištavo mano tėvui, vadindama jį regėjimų vyru, sakydama: Štai tu išvedei mus iš mūsų paveldo žemės, ir mano sūnų jau nebėra, ir mes žūstame tyruose.

3 Ir tokia kalba mano motina priekaištavo mano tėvui.

4 Ir buvo taip, kad mano tėvas kalbėjo jai, sakydamas: Aš žinau, kad esu regėjimų vyras; nes jei nebūčiau regėjime matęs Dievo dalykų, nebūčiau pažinęs Dievo gerumo, bet būčiau pasilikęs Jeruzalės žemėje ir žuvęs su savo broliais.

5 Bet štai aš gavau pažado žemę, dėl ko ir džiūgauju; taip, ir žinau, kad Viešpats išvaduos mano sūnus iš Labano rankų ir vėl atves juos pas mus į tyrus.

6 Ir tokia kalba mano tėvas Lehis guodė mano motiną Sariją dėl mūsų, kol mes keliavome tyrais į Jeruzalės žemę gauti žydų metraščio.

7 Ir kada mes sugrįžome prie mano tėvo palapinės, štai jų džiaugsmas buvo pilnas, ir mano motina buvo paguosta.

8 Ir ji kalbėjo, sakydama: Dabar tikrai žinau, kad Viešpats įsakė mano vyrui bėgti į tyrus; taip, ir taip pat tikrai žinau, kad Viešpats apsaugojo mano sūnus ir išvadavo juos iš Labano rankų, ir davė jiems galią, kuria jie sugebėjo atlikti tai, ką Viešpats jiems įsakė. Ir tokia kalba ji kalbėjo.

9 Ir buvo taip, kad jie nepaprastai džiūgavo ir atnašavo auką bei deginamąsias atnašas Viešpačiui, ir reiškė padėkas Izraelio Dievui.

10 Ir po to, kai jie išreiškė padėkas Izraelio Dievui, mano tėvas Lehis paėmė metraščius, kurie buvo išraižyti ant skaistvario plokštelių, ir tyrinėjo juos nuo pradžios.

11 Ir jis pamatė, kad juose yra penkios Mozės knygos, kuriose buvo aprašymas apie pasaulio sukūrimą ir taip pat apie Adomą ir Ievą, kurie buvo mūsų pirmieji gimdytojai;

12 ir taip pat žydų metraštis nuo pradžios netgi iki Zedekijo, Judėjos karaliaus, valdymo pradžios;

13 ir taip pat šventųjų pranašų pranašystės nuo pradžios netgi iki Zedekijo valdymo pradžios, ir taip pat daug pranašysčių, ištartų Jeremijo burna.

14 Ir buvo taip, kad mano tėvas Lehis ant skaistvario plokštelių taip pat rado savo tėvų genealogiją; todėl jis žinojo, kad yra Juozapo palikuonis; taip, būtent to Juozapo, Jokūbo sūnaus, parduoto į Egiptą ir apsaugoto Viešpaties ranka, kad šis apsaugotų savo tėvą Jokūbą ir visus jo namiškius nuo bado mirties.

15 Ir jie taip pat buvo išvesti iš nelaisvės ir iš Egipto žemės to paties Dievo, kuris apsaugojo juos.

16 Ir taip mano tėvas Lehis atrado savo tėvų genealogiją. Ir Labanas taip pat buvo Juozapo palikuonis, todėl jis ir jo tėvai išsaugojo metraščius.

17 Ir dabar, kada mano tėvas pamatė visa tai, jis prisipildė Dvasios ir ėmė pranašauti apie savo sėklą –

18 kad šios skaistvario plokštelės pasklis po visas tautas, gimines, liežuvius ir liaudis, kurie bus iš jo sėklos.

19 Dėl to jis pasakė, kad šios skaistvario plokštelės niekuomet nepražus ir nebepatamsės nuo laiko. Ir jis daug pranašavo apie savo sėklą.

20 Ir buvo taip, kad iki šiol aš ir mano tėvas įvykdėme Viešpaties mums duotus įsakymus.

21 Ir mes gavome metraščius, kaip Viešpats buvo mums įsakęs, ir tyrinėjome juos, ir suvokėme, kad jie buvo naudingi; taip, netgi labai vertingi mums – tiek, kad galėjome išsaugoti Viešpaties įsakymus savo vaikams.

22 Todėl tai buvo Viešpaties išmintis, kad neštumėmės juos su savimi, keliaudami tyrais link pažado žemės.