1 Dabar aš, Nefis, šiek tiek kalbu apie mano užrašytus žodžius, kurie pasakyti Izaijo burna. Nes štai, Izaijas kalbėjo daug dalykų, kuriuos buvo sunku suprasti daugeliui mano žmonių; nes jie nežino apie pranašavimo būdą tarp žydų.

2 Nes aš, Nefis, daug jų nemokiau apie žydų savitumą; nes jų darbai buvo tamsos darbai ir jų poelgiai – bjaurumų poelgiai.

3 Todėl aš rašau savo žmonėms, visiems tiems, kas po to gaus šituos mano rašomus žodžius, kad jie žinotų Dievo teismus, jog jie ištinka visas tautas pagal jo ištartą žodį.

4 Todėl įsiklausykite, o mano žmonės, kurie iš Izraelio namų, ir atsukite ausį mano žodžiams; nes nors Izaijo žodžiai neaiškūs jums, tačiau jie aiškūs visiems tiems, kas pripildyti pranašystės dvasios. Bet aš duodu jums pranašystę pagal dvasią, kuri yra manyje; todėl aš pranašausiu sulig aiškumu, kuris buvo su manimi nuo tada, kai su savo tėvu išvykau iš Jeruzalės; nes štai, mano siela džiaugiasi, kada mano žmonėms kalbama aiškiai, kad jie galėtų pasimokyti.

5 Taip, ir mano siela gėrisi Izaijo žodžiais, nes aš išėjau iš Jeruzalės ir mano akys matė žydų raštus, ir aš žinau, kad žydai supranta pranašų žodžius, ir nėra jokios kitos liaudies, kuri taip supranta žodžius, kalbėtus žydams, kaip jie, nebent būtų taip, kad jie mokyti žydų būdu.

6 Bet štai, aš, Nefis, nemokiau savo vaikų žydų būdu; bet štai aš pats gyvenau Jeruzalės žemėje, todėl pažįstu aplinkines sritis; ir minėjau savo vaikams apie Dievo teismus, kurie įvyko tarp žydų, pagal visa tai, ką Izaijas kalbėjo, ir aš nerašau jų.

7 Bet štai, aš tęsiu savo pranašystę su man būdingu aiškumu, dėl kurio, žinau, joks žmogus negali suklysti; tačiau žmonės tikrai žinos tomis dienomis, kada Izaijo pranašystės pildysis, tais laikais, kada jos vyks.

8 Todėl jos vertingos žmonių vaikams, ir kas galvoja, kad jos nevertingos, tiems aš kalbėsiu atskirai, o čia apsiribosiu žodžiais tik savo žmonėms; nes žinau, kad jos bus labai vertingos jiems paskutinėmis dienomis; nes tą dieną jie jas supras; todėl jų labui jas užrašiau.

9 Ir kaip viena žydų karta buvo sunaikinta dėl nedorumo, lygiai taip jie buvo naikinami iš kartos į kartą sulig jų nedorybėmis; ir niekada nė vienas iš jų nebuvo sunaikintas, jei to jiems nebuvo išpranašavę Viešpaties pranašai.

10 Todėl jiems buvo pasakyta apie sunaikinimą, kuris turėjo ištikti juos tuojau po to, kai mano tėvas paliko Jeruzalę; tačiau jie užkietino savo širdis ir sulig mano pranašyste yra sunaikinti, išskyrus tuos, kurie išvesti nelaisvėn į Babilonę.

11 Ir dabar tai aš kalbu dvasios, kuri yra manyje, dėka. Ir nepaisant to, kad buvo išvesti, jie vėl sugrįš ir apgyvens Jeruzalės žemę; taigi jie bus sugrąžinti į savo paveldo žemę.

12 Bet štai, tarp jų bus karai ir karų gandai; ir kai ateis diena, kada Tėvo Viengimis, taip, būtent dangaus ir žemės Tėvas, apreikš save jiems kūne, štai, jie dėl savo nedorybių ir savo širdžių kietumo, ir savo kietasprandiškumo atmes jį.

13 Štai, jie nukryžiuos jį; ir po to, kai jis paguldytas kape išgulės tris dienas, jis prisikels iš mirusiųjų su išgydymu savo sparnuose; ir visi tie, kas tikės jo vardą, bus išgelbėti Dievo karalystėje. Todėl mano siela gėrisi pranašavimu apie jį, nes aš mačiau jo dieną, ir mano širdis aukština jo šventą vardą.

14 Ir štai bus taip, kad po to, kai Mesijas prisikels iš mirusiųjų ir apreikš save savo žmonėms, visiems tiems, kurie tikės jo vardą, štai, Jeruzalė bus vėl sunaikinta; nes vargas tiems, kas kovoja prieš Dievą ir jo bažnyčios žmones.

15 Todėl žydai bus išsklaidyti tarp visų tautų; taip, ir Babilonė taip pat bus sunaikinta; todėl žydus išsklaidys kitos tautos.

16 Ir po to, kai jie bus išsklaidyti ir Viešpats Dievas plaks juos kitomis tautomis daugelio kartų laikotarpį, taip, netgi iš kartos į kartą, kol jie bus įtikinti tikėti Kristumi, Dievo Sūnumi, ir apmokėjimu, kuris yra beribis visai žmonijai – ir kada ateis ta diena, kad jie tikės Kristų ir garbins Tėvą jo vardu, tyromis širdimis ir švariomis rankomis, ir nebežiūrės ateitin, laukdami kito Mesijo, tada, tuo metu, ateis diena, kada būtinai reikės, kad jie visu tuo tikėtų.

17 Ir Viešpats vėl pajudins savo ranką antrą kartą sugrąžinti savo žmonių iš jų prapulties ir nuopuolio būsenos. Taigi jis ims daryti nuostabų darbą ir stebuklą tarp žmonių vaikų.

18 Todėl jis išneš savo žodžius jiems, žodžius, kurie teis juos paskutiniąją dieną, nes jie bus duoti jiems, kad įtikintų apie tikrąjį Mesiją, kurį jie atmetė; ir kad juos įtikintų, jog daugiau nebereikia žiūrėti ateitin, laukiant kito Mesijo ateinant, nes joks kitas nebeateis, nebent tai būtų netikras mesijas, kuris apgaus žmones; nes yra tik vienas Mesijas, aprašytas pranašų, ir tas Mesijas yra tas, kurį atmes žydai.

19 Nes sulig pranašų žodžiais Mesijas ateina po šešių šimtų metų nuo to laiko, kai mano tėvas paliko Jeruzalę; ir sulig pranašų žodžiais ir taip pat Dievo angelo žodžiu, jo vardas bus Jėzus Kristus, Dievo Sūnus.

20 Ir dabar, mano broliai, aš kalbėjau aiškiai, todėl jūs negalite klysti. Ir kaip gyvas Viešpats Dievas, kuris atvedė Izraelį iš Egipto žemės ir davė Mozei galią išgydyti tautas po to, kai buvo įgeltos nuodingų gyvačių, jei tik jos žvelgtų į gyvatę, kurią jis iškėlė priešais jas, ir taip pat davė jam galią, kad jis smogtų į uolą ir vanduo ištrykštų; taip, štai sakau jums, kad kaip tai yra tikra, ir kaip Viešpats Dievas gyvas, nėra jokio kito vardo duoto po dangumi, išskyrus šį – Jėzus Kristus, apie kurį kalbėjau, kuriuo žmogus gali būti išgelbėtas.

21 Todėl, dėl šios priežasties Viešpats Dievas pažadėjo man, kad tai, ką aš rašau, bus saugoma ir išsaugota, ir perduodama tolyn mano sėklai iš kartos į kartą, kad būtų įvykdytas pažadas Juozapui, kad jo sėkla niekada nepražus, kol žemė bus.

22 Todėl šie dalykai eis iš kartos į kartą tol, kol žemė bus; ir jie eis sulig Dievo valia ir pageidavimu; ir tautos, kurios turės juos, bus jų teisiamos pagal parašytus žodžius.

23 Nes mes stropiai darbuojamės rašydami, kad įtikintume savo vaikus ir taip pat savo brolius tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu; nes žinome, kad esame išgelbėjami malone po to, kai mes padarėme viską, ką galime.

24 Ir nepaisant to, kad tikime Kristų, mes laikomės Mozės įstatymo ir tvirtai žiūrime ateitin į Kristų, kol įstatymas bus įvykdytas.

25 Nes šitam tikslui įstatymas buvo duotas; todėl įstatymas tapo mums mirusiu, ir mes esame gyvi Kristuje dėl savo tikėjimo; vis dėlto mes laikomės įstatymo dėl įsakymų.

26 Ir mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.

27 Todėl mes kalbame apie įstatymą, kad mūsų vaikai žinotų įstatymo negyvumą; ir jie, žinodami įstatymo negyvumą, gali žiūrėti ateitin į tą gyvenimą, kuris yra Kristuje, ir žinoti, kokiam tikslui įstatymas buvo duotas. Ir kad po to, kai įstatymas bus įvykdytas Kristuje, jie neturi užkietinti savo širdžių prieš jį, kada įstatymas turės būti panaikintas.

28 Ir dabar štai, mano žmonės, jūs esate kietasprandžiai žmonės; todėl aš aiškiai kalbėjau jums, kad jūs negalėtumėte suprasti neteisingai. Ir žodžiai, kuriuos kalbėjau, stovės kaip liudijimas prieš jus; nes jų užtenka bet kurį žmogų mokyti teisingo kelio; nes teisingas kelias yra tikėti Kristų ir neišsižadėti jo; nes išsižadėdami jo, jūs taip pat atmetate pranašus ir įstatymą.

29 Ir dabar štai, aš sakau jums, kad teisingas kelias yra tikėti Kristų ir neišsižadėti jo; ir Kristus yra Izraelio Šventasis; todėl turite nusilenkti priešais jį ir garbinti jį visa savo galia, protu ir stiprybe, ir visa savo siela; ir jei darote tai, jūs jokiu būdu nebūsite išmesti lauk.

30 Ir, kiek tai bus būtina, privalote vykdyti Dievo ritualus ir apeigas, kol įstatymas, kuris buvo duotas Mozei, bus įvykdytas.