1 Ir buvo taip, kad jis įsakė miniai ir taip pat savo mokiniams liautis melstis. Ir jis įsakė jiems nesiliauti melstis savo širdyse.

2 Ir jis įsakė jiems atsikelti ir atsistoti ant kojų. Ir jie atsikėlė ir atsistojo ant kojų.

3 Ir buvo taip, kad jis vėl laužė duoną ir ją palaimino, ir pateikė mokiniams valgyti.

4 Ir kai jie suvalgė, jis įsakė jiems, kad jie laužytų duoną ir pateiktų miniai.

5 Ir kai jie pateikė miniai, jis taip pat davė jiems gerti vyno ir įsakė jiems, kad jie pateiktų miniai.

6 Dabar, nei mokiniai, nei minia neatsinešė nei duonos, nei vyno;

7 bet jis tikrai davė jiems valgyti duonos ir taip pat gerti vyno.

8 Ir jis sakė jiems: Tas, kuris valgo šitą duoną, valgo mano kūno savo sielai; ir tas, kuris geria šito vyno, geria mano kraujo savo sielai; ir jo siela niekada nealks ir netrokš, bet bus pripildyta.

9 Dabar, kada visa minia suvalgė ir išgėrė, štai, jie buvo pripildyti Dvasios; ir jie šaukė vienu balsu ir šlovino Jėzų, kurį jie ir matė, ir girdėjo.

10 Ir kada jie visi pašlovino Jėzų, jis tarė jiems: Štai dabar aš baigiu įsakymą, kurį Tėvas man davė dėl šitų žmonių, kurie yra Izraelio namų likutis.

11 Atsimenate, kad aš kalbėjau jums ir pasakiau, jog kada bus įvykdyti Izaijo žodžiai – štai jie užrašyti, jūs turite juos priešais save, tad tyrinėkite juos –

12 ir iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog kada jie bus įvykdyti, tada bus įvykdyta sandora, kurią Tėvas sudarė savo žmonėms, o Izraelio namai.

13 Ir tada likutis, kuris bus plačiai išsklaidytas ant žemės veido, bus surinktas iš rytų ir vakarų, ir iš pietų, ir iš šiaurės; ir jie bus atvesti į Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išpirko, pažinimą.

14 Ir Tėvas įsakė man, kad aš duočiau jums šitą žemę kaip paveldą.

15 Ir aš sakau jums, kad jei kitataučiai neatgailaus po palaiminimo, kurį jie gaus, po to, kai bus išsklaidę mano žmones, –

16 tada jūs, kurie esate Jokūbo namų likutis, išeisite tarp jų; ir būsite tarp tų, kurių bus daugybė; ir jūs būsite tarp jų kaip liūtas tarp miško žvėrių, kaip jaunas liūtas tarp avių kaimenių, kuris, jeigu eina per jas, tai ir mindo, ir drasko į gabalus, ir niekas negali išgelbėti.

17 Tavo ranka bus pakelta prieš tavo priešininkus, ir visi tavo priešai bus nukirsti.

18 Ir aš susirinksiu savo žmones, kaip vyras surenka savo pėdus į kūlyklą.

19 Nes aš padarysiu savo žmones, su kuriais Tėvas sudarė sandorą … taip, aš padarysiu tavo ragą geležimi ir tavo kanopas – skaistvariu. Ir tu sudaužysi į gabalus daug liaudžių; ir aš pašvęsiu jų grobį Viešpačiui ir jų turtą – visos žemės Viešpačiui. Ir štai, aš esu tas, kuris tai daro.

20 Ir bus, – sako Tėvas, – kad mano teisingumo kalavijas pakibs virš jų tą dieną; ir jeigu jie neatgailaus, jis kris ant jų, – sako Tėvas, – taip, būtent ant visų kitataučių tautų.

21 Ir bus taip, kad aš įkurdinsiu savo žmones, o Izraelio namai.

22 Ir štai, šituos žmones aš įkurdinsiu šitoje žemėje, kad būtų įvykdyta sandora, kurią aš sudariau su jūsų tėvu Jokūbu; ir tai bus Naujoji Jeruzalė. Ir dangaus jėgos bus tarp šitų žmonių; taip, būtent aš būsiu tarp jūsų.

23 Štai, aš esu tas, apie kurį Mozė kalbėjo, sakydamas: Pranašą Viešpats, jūsų Dievas, pakels jums iš jūsų brolių kaip mane; jo klausysite visame kame, ką tik jis sakys jums. Ir bus taip, kad kiekviena siela, kuri nepaklausys to pranašo, bus iškirsta iš liaudies.

24 Iš tiesų sakau jums: taip, ir visi pranašai nuo Samuelio ir tie, kurie buvo po jo, visi, kiek tik kalbėjo, liudijo apie mane.

25 Ir štai, jūs esate pranašų vaikai; ir jūs esate Izraelio namų; ir jūs esate tos sandoros, kurią Tėvas sudarė su jūsų tėvais, sakydamas Abraomui: Ir per tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės.

26 Tėvas prikėlė mane pirmiausia jums ir pasiuntė mane, kad palaiminčiau jus, nugręždamas kiekvieną iš jūsų nuo jūsų nedorybių; ir tai dėl to, kad esate sandoros vaikai.

27 Ir po to, kai buvote palaiminti, Tėvas įvykdo sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu, sakydamas: Per tavo sėklą bus palaimintos visos žemės giminės, – tad Šventoji Dvasia per mane bus išlieta ant kitataučių; ir šitas palaiminimas kitataučiams padarys juos galingesnius už visus, kad išsklaidytų mano tautą, o Izraelio namai.

28 Ir jie bus rykštė šitos žemės žmonėms. Tačiau jeigu jie užkietins savo širdis prieš mane, kai bus gavę mano evangelijos pilnatvę, aš atgręšiu jų nedorybes ant jų pačių galvų, – sako Tėvas.

29 Ir aš atsiminsiu sandorą, kurią sudariau su savo žmonėmis; o aš sudariau sandorą su jais, kad surinksiu juos man tinkamu metu, idant vėl duočiau jiems kaip paveldą jų tėvų žemę, kuri yra Jeruzalės žemė, kuri yra pažadėtoji žemė jiems per amžius, – sako Tėvas.

30 Ir bus, kad ateis laikas, kada mano evangelijos pilnatvė bus skelbiama jiems;

31 ir jie tikės mane, kad aš esu Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, ir melsis Tėvui mano vardu.

32 Tada jų sargybiniai pakels savo balsą ir drauge balsu giedos; nes jie pamatys savo akimis.

33 Tada Tėvas vėl surinks juos ir duos jiems Jeruzalę kaip jų paveldo žemę.

34 Tada jie pratrūks džiūgavimu: Giedokite drauge jūs, Jeruzalės griuvėsiai; nes Tėvas paguodė savo tautą, jis išpirko Jeruzalę.

35 Tėvas apnuogino savo šventą ranką visų tautų akyse; ir visi žemės pakraščiai išvys Tėvo išgelbėjimą; o Tėvas ir aš esame viena.

36 Ir tada įvyks tai, kas parašyta: Pabusk, pabusk vėl ir apsirenk savo stiprybe, o Sione; apsirenk savo gražiuosius apdarus, o Jeruzale, šventasis mieste, nes nuo šiol daugiau neįeis į tave neapipjaustytasis ir nešvarusis.

37 Nusipurtyk nuo savęs dulkes; atsikelk, sėskis, o Jeruzale; išsilaisvink iš savo kaklo pančių, o belaisve Sionės dukra.

38 Nes taip sako Viešpats: Jūs pardavėte save už nieką, ir būsite išpirkti be pinigų.

39 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mano žmonės žinos mano vardą; taip, tą dieną jie žinos, kad aš esu tas, kuris kalba.

40 Ir tada jie sakys: Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris neša jiems gerą naujieną, kuris skelbia taiką; kuris atneša gerą naujieną apie gėrį, kuris skelbia išgelbėjimą; kuris sako Sionei: Tavo Dievas viešpatauja!

41 Ir tada pasklis šauksmas: Išeikite, išeikite, eikite iš ten, nelieskite nieko nešvaraus; išeikite iš to; būkite švarūs, jūs, kurie nešate Viešpaties indus.

42 Nes jūs išeisite ne paskubomis ir nespruksite; nes Viešpats eis pirma jūsų ir Izraelio Dievas bus jūsų galinė sauga.

43 Štai, mano tarnas elgsis išmintingai; jis bus išaukštintas ir šlovinamas, ir labai iškilus.

44 Lygiai kaip daugelis stebėjosi tavimi: jo veidas buvo taip sudarkytas – labiau nei bet kokio žmogaus, ir jo kūnas – labiau nei žmonių sūnų –

45 taip jis apšlakstys daug tautų; karaliai užčiaups savo burnas dėl jo, nes jie išvys tai, kas jiems nebuvo sakyta; ir supras tai, ko nebuvo girdėję.

46 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: visa tai tikrai įvyks, tiksliai taip, kaip Tėvas man įsakė. Tada šita sandora, kurią Tėvas sudarė su savo žmonėmis, bus įvykdyta; ir tada Jeruzalė bus vėl apgyventa mano žmonių, ir tai bus jų paveldo žemė.