1 Taip, argi pats Izaijas nesako: Kas patikėjo mūsų žinia ir kam apreikšta Viešpaties ranka?

2 Nes jis išaugs priešais jį kaip gležnas augalas ir kaip šaknis iš sausos žemės; jis nei malonios išvaizdos, nei patrauklus; ir kai žiūrim į jį – nėra jokio grožio, kad jis mums patiktų.

3 Jis paniekintas ir atmestas žmonių; sielvarto vyras, pažįstantis širdgėlą; ir mes tarsi slėpėme nuo jo savo veidus; jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.

4 Iš tikrųjų jis nešė mūsų širdgėlas ir pakėlė sielvartus; tačiau mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir suspaustu.

5 Bet jis buvo sužeistas už mūsų prasižengimus, sumuštas už mūsų nedorybes; dėl mūsų ramybės jis buvo baudžiamas; ir jo rėžiais mes išgydyti.

6 Mes visi nuklydome kaip avys; kiekvienas pasukome savo keliu; o Viešpats uždėjo ant jo visų mūsų nedorybes.

7 Jis buvo prispaustas ir užgautas, bet neatvėrė savo burnos; jis atvestas kaip avinėlis papjauti, ir kaip avis prieš kirpėjus yra nebyli, taip jis neatvėrė savo burnos.

8 Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir iš teismo; ir kas paskelbs jo palikuonis? Nes jis buvo iškirstas iš gyvųjų žemės; dėl mano žmonių prasižengimų buvo jis mušamas.

9 Ir jis pasidarė kapą su nedorėliais ir su turtuoliais savo mirtyje, nors jis nepadarė nieko pikta, ir melo nebuvo jo burnoje.

10 Ir vis dėlto Viešpačiui patiko jį žeisti; jis atidavė jį širdgėlai; kai tu padarysi jo sielą atnaša už nuodėmę, jis matys savo sėklą, pratęs savo dienas, ir jo ranka Viešpaties valia klestės.

11 Jis matys savo sielos kančią ir bus patenkintas; savo pažinimu mano teisusis tarnas išteisins daugelį; nes jis neš jų nedorybes.

12 Todėl aš paskirsiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais; nes jis išliejo savo sielą mirčiai; ir buvo priskaičiuotas prie prasižengėlių; ir nešė daugelio nuodėmes, ir užtarė prasižengėlius.