117 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Far Veste, Misūrio valst., 1838 m. liepos 8 d. dėl tiesioginių Viljamo Markso, Njuelo K. Vitnio ir Oliverio Greindžerio pareigų (History of the Church, 3:45–46).
1–9 Viešpaties tarnai neturėtų geisti laikinųjų dalykų, nes „ką Viešpačiui reiškia turtas?“; 10–16 Jie turi atsižadėti sielos menkystės, ir jų aukos bus šventos Viešpačiui.
1 Iš tiesų taip sako Viešpats mano tarnui Viljamui Marksui ir taip pat mano tarnui Njuelui K. Vitniui: Tegul jie skubiai sutvarko savo reikalus ir keliauja iš Kirtlando žemės, kol dar aš, Viešpats, vėl nepasiunčiau žemėn sniegų.
2 Tegul jie pabunda ir keliasi, ir išeina, ir nedelsia, nes aš, Viešpats, tai įsakau.
3 Todėl, jeigu jie uždels, jiems nebus gerai.
4 Tegul atgailauja dėl visų savo nuodėmių ir dėl visų savo geidulingų norų priešais mane, – sako Viešpats; nes ką man reiškia turtas? – sako Viešpats.
5 Tegul Kirtlando turtas bus išleistas skoloms, – sako Viešpats. Išleiskite jį, – sako Viešpats, – o kas lieka, tegul lieka jūsų rankose, – sako Viešpats.
6 Nes argi ne mano yra dangaus paukščiai ir taip pat jūros žuvys, ir kalnų žvėrys? Argi aš nesutvėriau žemės? Argi ne mano rankose visų žemės tautų armijų likimai?
7 Taigi argi aš nepriversiu negyvenamas dykvietes pumpuruoti ir žydėti, ir gausiai derėti? – sako Viešpats.
8 Argi nepakanka vietos Adam Ondi Amano kalnuose ir Olaha Šinehos lygumose, arba žemėje, kur gyveno Adomas, kad jūs turėtumėte geisti to, kas yra tik lašas, ir nepaisytumėt svaresnių dalykų?
9 Todėl eikšenkit į mano žmonių žemę, būtent Sionę.
10 Tegul mano tarnas Viljamas Marksas būna ištikimas nedaugelyje dalykų, ir jis valdys daugelį dalykų. Tegul jis pirmininkauja tarp mano žmonių Far Vesto mieste, ir tebus jis palaimintas mano žmonių palaiminimais.
11 Tegul mano tarnas Njuelas K. Vitnis susigėsta dėl nikolaitų grupės ir dėl visų jų slaptų bjaurysčių, ir dėl visos savo sielos menkystės prieš mane, – sako Viešpats, – ir ateina į Adam Ondi Amano žemę, ir būna vyskupu mano žmonėms, – sako Viešpats, – ne titulu, bet darbu, – sako Viešpats.
12 Ir vėl sakau jums: aš prisimenu savo tarną Oliverį Greindžerį; štai, iš tiesų sakau jam, kad jo vardas bus minimas kaip šventas iš kartos į kartą, per amžių amžius, – sako Viešpats.
13 Todėl tegul jis uoliai kovoja dėl mano Bažnyčios Pirmosios Prezidentūros išpirkimo, – sako Viešpats; ir kai jis parkris, jis vėl kelsis, nes man jo auka bus šventesnė už jo pelną, – sako Viešpats.
14 Todėl tegul jis skubiai atvyksta čia, į Sionės žemę; ir tinkamu metu jis bus padarytas pirkliu mano vardui, – sako Viešpats, – mano žmonių labui.
15 Todėl niekas teneniekina mano tarno Oliverio Greindžerio, bet tegul mano žmonių palaiminimai būna ant jo per amžių amžius.
16 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul visi mano tarnai Kirtlando žemėje prisimena Viešpatį savo Dievą ir taip pat mano namus, kad prižiūrėtų ir saugotų juos šventus, ir man tinkamu metu nuverstų pinigų keitėjus, – sako Viešpats. Būtent taip. Amen.