1 Kvailys tarė savo širdyje: Nėra žmogaus, kuris matė Dievą. Reiškia Dievo nėra, kadangi jis neparodo savęs mums. Štai, jie yra sugedę; jie pridarė šlykščių darbų, ir nė vienas iš jų nedaro gera.

2 Nes Viešpats pažvelgė žemyn iš dangaus į žmonių vaikus ir savo balsu tarė savo tarnui: Paieškok tarp žmonių vaikų, ar yra tokių, kurie supranta Dievą. Ir jis pravėrė savo burną Viešpačiui ir tarė: Štai visi šitie sakosi esą tavo.

3 Viešpats atsakė ir tarė: Visi jie nuklydo, visi drauge tapo nešvarūs, nematyti tarp jų nė vieno, kuris daro gera, taip, nė vieno.

4 Visi jų mokytojai daro nedorybę, ir juose nėra pažinimo. Tai yra tie, kurie ryja mano žmones. Jie valgo duoną ir nesišaukia Viešpaties.

5 Jie didžiai išsigandę, nes Dievas gyvena teisiųjų kartoje. Jis yra vargšų patarimas, nes jie gėdijasi nelabųjų ir bėga pas Viešpatį, ieškodami prieglobsčio.

6 Šie gėdijasi vargšų patarimo, nes Viešpats yra jų prieglobstis.

7 O kad Sionė, Izraelio išgelbėjimas, būtų įsteigta iš dangaus. O Viešpatie, kada tu įsteigsi Sionę? Kada Viešpats sugrąžins savo tautą iš nelaisvės, tada Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas.