1 Taip buvo užbaigti dangus ir žemė, ir visas jų pulkas.

2 Ir septintąją dieną aš, Dievas, užbaigiau savo darbą, ir viską, ką dariau; ir septintąją dieną aš ilsėjausi nuo viso savo darbo, ir viskas, ką dariau, buvo užbaigta, ir aš, Dievas, mačiau, kad tai buvo gera;

3 ir aš, Dievas, palaiminau septintąją dieną ir pašventinau ją, dėl to, kad tą dieną aš ilsėjausi nuo viso savo darbo, kurį aš, Dievas, sukūriau ir padariau.

4 Ir dabar, štai, sakau jums, kad tai yra dangaus ir žemės kilmės, kai jie buvo sukurti, tą dieną, kai aš, Viešpats Dievas, padariau dangų ir žemę,

5 ir kiekvieną lauko augalą, kai jo dar nebuvo žemėje, ir kiekvieną lauko žolyną, kai jis dar nežėlė. Nes aš, Viešpats Dievas, visus dalykus, apie kuriuos kalbėjau, sukūriau dvasiškai, kai fiziškai jų dar nebuvo ant žemės veido. Nes aš, Viešpats Dievas, dar nebuvau padaręs, kad lytų ant žemės veido. Ir aš, Viešpats Dievas, sukūriau visus žmonių vaikus; ir dar nesukūriau žmogaus žemei dirbti; nes aš juos sukūriau danguje; o ant žemės dar nebuvo kūno, nei vandeny, nei padangėje;

6 bet aš, Viešpats Dievas, tariau, ir migla ėjo iš žemės ir drėkino visą žemės veidą.

7 Ir aš, Viešpats Dievas, suformavau žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpiau jam į šnerves gyvybės alsavimą; ir žmogus tapo gyva siela, pirmuoju kūnu žemėje, taip pat ir pirmuoju žmogumi; tačiau visi dalykai buvo sukurti prieš tai; bet jie buvo sukurti ir padaryti dvasiškai pagal mano žodį.

8 Ir aš, Viešpats Dievas, rytuose, Edene užveisiau sodą ir ten įkurdinau tą vyrą, kurį suformavau.

9 Ir aš, Viešpats Dievas, iš žemės fiziškai išželdinau visus medžius, malonius žmogui pažiūrėti; ir žmogus galėjo juos matyti. Ir jie taip pat tapo gyva siela. Nes jie buvo dvasiški tą dieną, kai aš juos sukūriau; nes jie pasilieka toje sferoje, kurioje aš, Dievas, juos sukūriau, taip, būtent viską, ką paruošiau žmogaus naudojimui; ir žmogus matė, kad tai buvo gera maistui. Ir aš, Viešpats Dievas, to sodo viduryje taip pat pasodinau gyvybės medį ir taip pat gero ir pikto pažinimo medį.

10 Ir aš, Viešpats Dievas, padariau, kad iš Edeno ištekėtų upė sodui drėkinti; ir ten ji išsišakojo į keturias atšakas.

11 Ir aš, Viešpats, pirmąją pavadinau Pišonu, ir ji apima visą Havilos žemę, kur aš, Viešpats Dievas, sukūriau daug aukso;

12 ir tos žemės auksas buvo geras, ir ten buvo bdelis ir onikso akmuo.

13 Ir antrosios upės vardas buvo Gihonas; ji apima visą Etiopijos žemę.

14 Ir trečiosios upės vardas buvo Hidekelis; ji teka į Asirijos rytus. Ir ketvirtoji upė buvo Eufratas.

15 Ir aš, Viešpats Dievas, paėmiau vyrą ir įkurdinau jį Edeno sode, kad puoselėtų jį ir prižiūrėtų.

16 Ir aš, Viešpats Dievas, įsakiau vyrui, sakydamas: Tu gali laisvai valgyti nuo visų sodo medžių,

17 bet nuo gero ir pikto pažinimo medžio tu nevalgysi; tačiau tu pats gali pasirinkti, nes tai tau duota; bet atmink, kad aš tai draudžiu, nes tą dieną, kai nuo jo valgysi, tikrai mirsi.

18 Ir aš, Viešpats Dievas, tariau savo Viengimiui, jog negera vyrui būti vienam; todėl aš padarysiu jam tinkamą padėjėją.

19 Ir iš žemės aš, Viešpats Dievas, suformavau visus lauko gyvulius ir visus padangių paukščius; ir įsakiau, kad jie ateitų pas Adomą, pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir jie taip pat buvo gyvos sielos; nes aš, Dievas, įkvėpiau į juos gyvybės alsavimą ir įsakiau, kad kaip Adomas pavadins kiekvieną gyvą kūrinį, toks ir bus jo vardas.

20 Ir Adomas davė vardus visiems galvijams ir padangių paukščiams, ir kiekvienam lauko gyvuliui; bet neatsirado jam, Adomui, tinkamo padėjėjo.

21 Ir aš, Viešpats Dievas, padariau, kad Adomą apimtų gilus miegas; ir jis užmigo, ir aš paėmiau vieną iš jo šonkaulių, ir jo vietą užpildžiau kūnu;

22 ir iš šonkaulio, kurį aš, Viešpats Dievas, paėmiau iš vyro, padariau moterį ir atvedžiau ją pas vyrą.

23 Ir Adomas tarė: Dabar aš žinau, kad tai yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno; ji bus vadinama Moterimi, nes paimta iš vyro.

24 Todėl vyras paliks savo tėvą ir savo motiną ir glausis prie savo žmonos; ir jie bus vienas kūnas.

25 Ir jiedu buvo nuogi, vyras ir jo žmona, ir nesigėdijo.