Kadaise pati kovojau su polinkiu į pornografiją. Kodėl nekovoja jis?
Kai sužinojau, kad mano vaikinas turi problemų dėl polinkio į pornografiją, kaip įmanydama stengiausi padėti jam ieškoti Gelbėtojo pagalbos.
Autorė gyvena Gvatemaloje.
Jau beveik metus susitikinėjau su vienu vaikinu, kurį buvau įsimylėjusi iki ausų. Tikrai maniau, kad už jo ištekėsiu! Tačiau niekada nemaniau, kad, susitikinėdama su juo, akis į akį susidursiu su problema, kurią kažkada pati stengiausi įveikti iš visų jėgų.
Ruošdamasi vykti į misiją turėjau vyskupui prisipažinti, kad praeityje turėjau problemų dėl polinkio į pornografiją. Po atgailos, nusimetusi šią naštą nuo savo dvasios, niekada net nepagalvojau, kad gyvenime su pornografija teks ir vėl susidurti. Aš klydau.
Kai sužinojau, kad vaikinas, už kurio ketinau ištekėti, žiūri pornografiją, nekantravau jam padėti ir palaikyti jį sprendžiant šią problemą. Man pačiai jau buvo tekę už tai atgailauti ir įdėti pastangų nugalint polinkį į pornografiją, tad žinojau, kaip jam gali padėti Viešpats. Tačiau kaskart, kai bandydavau jį nukreipti reikiamos pagalbos sprendžiant šią problemą linkme, rodėsi, kad kažkas negerai. Atrodė, kad jam pagalba nereikalinga. Galiausiai supratau, kad į pornografijos problemą mudu žvelgiame skirtingai. Taip, abu esame Bažnyčios nariai, tačiau Evangelijos mokymai mudviem reiškė ne tą patį dalyką.
Mane tai erzino. Mylėjau jį ir tikėjau, kad padedamas jis galėtų įveikti šią problemą. Pažeidžiama jaučiausi dar ir dėl to, kad turėjau spręsti tą pačią problemą, su kuria pati taip sunkiai kovojau praeityje. Vieną vakarą nusprendžiau pasimelsti ir Dangiškojo Tėvo paprašyti išminties, kad žinočiau, kaip elgtis toliau, nes man reikėjo jėgų atsispirti pagundai ir norėjau suprasti, kaip padėti žmogui, su kuriuo planavau dalytis savo gyvenimu.
Kai atsakymas galiausiai atėjo, pajutau ramybę ir supratau, kad turiu pasikalbėti su žmogumi, su kuriuo susitikinėju turėdama konkretų tikslą. Norėjau, kad jis žinotų, ko galiausiai tikiuosi iš susitikinėjimo – susituokti šventykloje ir susilaukti vaikų. Norėjau suprasti, ar mudviejų požiūris į ateitį sutampa ir ar jis artinasi prie Gelbėtojo. Norėjau suprasti, ar mums toliau susitikinėti. Puoselėjau dideles viltis ir tikėjau, kad po mudviejų pokalbio viskas išsispręs.
Tad vieną saulėtą popietę išsakiau jam savo svajones ir būsimos šeimos ir vaikų auginimo Evangelijoje planus. Tačiau, mano nuostabai, po tokių mano žodžių jis susierzino. Supratau, kad į ateitį mudu žvelgiame labai skirtingai. Nors labai dėl to nusiminiau, tačiau jaučiau ramybę, kadangi žinojau atsakymą – turiu nutraukti šiuos santykius. Jis nebuvo linkęs nei stengtis nugalėti su pornografija susijusias problemas, nei prašyti Gelbėtojo pagalbos, o aš negalėjau jam padėti, jei jis nenorėjo pagalbos.
Kurį laiką bandžiau suprasti, kodėl man elgiantis teisingai ir bandant visaip jam padėti jaučiausi, lyg mano širdis būtų sudaužyta į milijonus šipulių. Tačiau galiausiai dėl jo išliejau paskutinę ašarą ir susitelkiau į tą ramybę, kurią jaučiau nutraukdama tuos santykius. Žinojau, kad toks sprendimas buvo atėjęs iš dangaus.
Po to, kai lioviausi bendrauti su tuo vyriškiu, jau praėjo keleri metai. Į jį vis dar žiūriu kaip į gerą žmogų – toks jis visuomet buvo. Tačiau žinau, kad jis pats pagalbos turi kreiptis į Gelbėtoją – aš nepriversiu jo tai padaryti. Jis turi savo valios laisvę, o aš – savo. Ši patirtis mane paskatino nedvejojant sekti Šventosios Dvasios balsu. Žinau, kad Dangiškasis Tėvas mums visiems yra paruošęs planą, ir galime būti tikri, kad Jis neleis mums nuklysti, jei spręsdami vadovausimės Dvasios įkvėpimu. Jis nuolat mus ruošia geriems dalykams, kurie mūsų laukia ateityje.