Mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi

Čiadas H. Vebas

Seminarijų ir religijos institutų administratorius

2018 m. birželio 12 d. • Kasmetinė mokomoji transliacija seminarijoms ir religijos institutams • Konferencijų centro teatro salė

Dėkoju. Tai buvo nuostabu. Mes esame labai palaiminti. Man didelė privilegija būti šiandien su jumis visais. Dėkoju jums už visą jūsų darbą. Mylime jus ir mums patinka tarnauti su jumis.

Kaip ir daugelis iš jūsų, dažnai galvoju apie mūsų galimybę mokyti Bažnyčios jaunimą ir jaunus suaugusiuosius ir susimąstau, kaip galėtume galingiau juos mokyti, kad padėtume jiems įgyti gilų ir tvirtą tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Mąstydamas apie šį svarbų klausimą, prisiminiau vyresniojo Klarko idėją, kuria jis dalijosi su mumis praeitą sausį. Jis sakė, kad Gelbėtojo kvietimas mokytis iš Jo pirmiausia reiškia, kad turime išmokti pažinti Jį. Ir antra, kad turime mokytis iš Jo. Jis citavo vyresnįjį Nylą A. Maksvelą, kuris paminėjo Gelbėtojo kvietimą „Mokykis iš manęs“ ir pridūrė „nėra kito būdo giliai mokytis“.¹

Supratau ir įsitikinau, kad pats svarbiausias būdas, kaip galime padėti stiprinti šios augančios kartos tikėjimą, – tai mokant ir patiems mokantis vis labiau koncentruotis į Jėzų Kristų, padedant mokiniams pažinti Jį, mokytis iš Jo ir sąmoningai stengtis tapti tokiems kaip Jis. Kiekvieną dieną turime kalbėti apie Kristų, džiūgauti Kristumi ir pamokslauti apie Kristų.²

Daugelis iš jūsų pradėjote sekti šiuo kvietimu kruopščiai ruošdamiesi pamokoms turėdami šias mintis omenyje ir ieškodami galimybių liudyti apie Jėzų Kristų bei apie Jo dieviškas savybes, beribę galią bei neišsenkančią meilę. Tokiose pamokose jaučiama padidėjusi Šventosios Dvasios įtaka, išreiškiama daugiau dėkingumo Gelbėtojui, prasmingesnis bei atkaklesnis yra asmeninis pritaikymas ir daugiau jaunuolių veikia su tikėjimu.

Žinoma, pats geriausias būdas padėti savo mokiniams pažinti Gelbėtoją – tai padėti jiems pasiruošti šventoms kunigystės apeigoms ir laikytis savo sandorų.³ Padėti jiems būti vertiems šventyklos palaiminimų – tai padėti pažinti Jėzų Kristų ir sekti Juo. Tačiau, kol jie yra su mumis, yra ir kitų dalykų, kuriuos galime daryti, kad padėtume jiems pasikliauti Juo ir Jo mokymais bei Apmokėjimu.

Leiskite man šiam tikslui pasiūlyti keturis būdus, kaip galėtume kasdien mokydamiesi ir mokydami labiau koncentruotis į Jėzų Kristų.

1. Sutelkite dėmesį į Jėzaus Kristaus titulus, vaidmenis, charakterį ir savybes

Pirma, sutelkite dėmesį į Jėzaus Kristaus titulus, vaidmenis, charakterį ir savybes. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pakvietė mus „Raštų rodyklės nuorodas apie Jėzų Kristų laikyti [savo] pagrindine mokomąja medžiaga“.⁴ Šio kvietimo tikslas padėti mums sužinoti daugiau nei tai, ką Jėzus padarė, ir padėti mums ateiti pažinti Jį, Jo savybes bei charakterį.

Pavyzdžiui, vienas iš Jėzaus Kristaus titulų yra Kūrėjas. Savo Tėvo vadovaujamas Jėzus sukūrė dangus ir žemę. „Kūrėjas“ taip pat yra vienas Jo dieviškų vaidmenų ir atskleidžia Jo prigimtį. Studijuodami, kaip ir kodėl Jėzus Kristus sukūrė žemę, galime klausti: „Ko tai moko mus apie tai, kas Jis yra? Ko tai moko mus apie Jo motyvus, meilę ir galią? Kokias dieviškas Gelbėtojo savybes atskleidžia Jo, kaip Kūrėjo, vaidmuo?“

Gal pamenate, kad prezidentas Boidas K. Pakeris buvo pripažintas menininkas, kuris mėgo iš medžio drožinėti paukščius. Vieną dieną jis keliavo mašina, kurią vairavo vyresnysis A. Teodoras Tutlis. Vienas jo drožinių buvo padėtas ant galinės sėdynės. Sankryžoje vyresnysis Tutlis smarkiai stabdė ir drožinys nukrito ant grindų ir sulūžo. Vyresnysis Tutlis buvo sukrėstas, tačiau prezidentas Pakeris ne. Jis tiesiog pasakė: „Pamiršk tai. Aš tai sukūriau. Ir galiu sutaisyti.“ Jis taip ir padarė. Jis padarė drožinį stipresnį ir net dailesnį. Prezidentas Pakeris paaiškino: „Kas sukūrė jus? Kas yra jūsų Kūrėjas? Jūsų gyvenime nėra nieko, kas sulinktų ar sulūžtų, ko Jis negalėtų sutaisyti, ir Jis sutaisys.“⁵

Mūsų mokinių širdys nekantraus patirti Jėzaus, kaip Kūrėjo, galią ir pažadą savo gyvenime, kai supras Jo vaidmenį ir apmąstys Raštų pasakojimus, liudijančius apie Jo neįtikėtiną galią taisyti ir gydyti Savo kūrinius. Tada jie elgsis pagal tikėjimą, kad patirtų Jo neįtikėtiną galią pataisyti tai, kas juose sulūžę.

Kitas šventas Jėzaus titulas yra Išpirkėjas. Raštuose šis Jo vaidmuo minimas maždaug 930 kartų. Ko šis titulas moko mus apie Jo charakterį ir savybes? Ką Almai, Sauliui ir moteriai, apkaltinai paleistuvyste, reiškė Jo išperkančioji galia? Ką tai reiškė muitininkui ir Evangelijos rašytojui Matui?

Man įdomu tai, kad apie Mato pašaukimą būti vienu iš Dvylikos sužinome tame pačiame skyriuje, kur aprašyti Jėzaus padaryti stebuklai ir žmonių ligų bei negalių gydymai.⁶ Šių stebuklų motyvas buvo Jėzaus gailestis žmonėms.⁷ Tačiau, kodėl iš visų Evangelijos rašytojų tik Matas tarp šių stebuklų įtraukė savo pašaukimą? Tai galėjo būti tiesiog chronologinė eiga pateiktas pasakojimas, tačiau, manau, kad yra dar šis tas, ko galime išmokti. Ar gali būti, kad Matas suprato, jog galingiausias Jėzaus stebuklas – išpirkti mus atleidžiant, mylint, pakylėjant ir parodant žmogui jo ar jos tikrąją tapatybę ir potencialą, kaip Jis padarė dėl Mato?

Kitas būdas, kaip padėti mokiniams atpažinti Jėzaus savybes – tai susitelkti ne tik į Raštuose aprašomus įvykius, bet ir į tai, ko tie įvykiai moko mus apie Gelbėtoją. Pavyzdžiui, kodėl mokome istorijos apie Amoną, nukertantį rankas vyrams, kurie sklaidė karaliaus Lamonio avis? Ar dėl to, kad pakalbėtume apie Amono didybę? O gal ši istorija yra apie Dievo didybę? Ko ši istorija moko mus apie Viešpatį ir apie tai, kaip Jis laimina tuos, kurie pasitiki Juo? Pasakojimas apie Amoną baigiamas jo entuziastingu liudijimu: „Aš nesigiriu savo paties jėga. […] Aš žinau, kad esu niekas; […] todėl […] girsiuosi savo Dievu, nes jo stiprybėje aš galiu padaryti viską.“⁸

Prieš keletą mėnesių buvau su grupe nuostabių mokytojų ir paprašiau jų pasirinkti istoriją iš Raštų ar Bažnyčios istorijos ir pagalvoti, ką tai pasako apie Dievo prigimtį. Pirmasis mokytojas atsakė: „Poligamija“. Pirmiausia pagalvojau: „Labai ačiū! Negalėjai pasirinkti dar sudėtingesnės temos.“ Tačiau mums pradėjus kalbėti, įvyko kažkas nuostabaus. Žmonės ėmė liudyti, kad Dangiškasis Tėvas myli visus Savo vaikus ir nori pasirūpinti jais. Kitas kalbėjo apie Viešpaties norą prašyti iš mūsų sudėtingų dalykų. Ir apie tai, kad Jis visuomet mus palaiko ir apdovanoja už mūsų paklusnumą. Dar kitas kalbėjo apie Dievą, kuris myli šeimas ir nori, kad vaikus mokytų mylintys tėvai. Bendravimui įsibėgėjus, supratau, kad Dvasia liudija apie Dievo prigimtį ir charakterį, kad mes jaučiamės artimesni savo Dangiškajam Tėvui bei Jo Sūnui Jėzui Kristui ir kad sužinome truputį daugiau apie Juos ir mylime juos šiek tiek labiau.

Jėzus Kristus yra mūsų Kūrėjas. Jis yra mūsų mylintis ir atleidžiantis Išpirkėjas ir Išvaduotojas. Jis taip pat yra Emanuelis, Dievo Avinėlis, Mesijas, Izraelio Šventasis ir mūsų tikėjimo Pradininkas ir Atbaigėjas. Kai sutelksime dėmesį į Jo titulus, vaidmenis, charakterį ir savybes, Dvasia liudys apie Jį, atnešdama didesnį supratingumą ir meilę už tai, kas Jis iš tiesų yra, ir stipresnį troškimą tapti tokiems kaip Jis.

2. Pabrėžkite Jėzaus Kristaus pavyzdį

Antras būdas, kaip labiau koncentruotis į Jėzų mokant, yra pripažinti ir pabrėžti, kad Jis yra tobulas pavyzdys, visų Evangelijos principų įsikūnijimas ir išraiška.⁹ Vienas iš mūsų mokytojų neseniai pasakojo, kad šeimos Raštų studijoms jie vėl pasirinko Naująjį Testamentą. Tačiau šį kartą užuot susitelkę į tai, ką Jėzus sakė, jie daugiau dėmesio skyrė tam, ką Jėzus darė. Dėmesio sutelkimas į Jo tobulą pavyzdį pakviečia Šventąją Dvasią liudyti apie Jį.

Net jeigu Jėzus nėra tiesiogiai minimas mūsų mokomoje istorijoje, vis tiek galime atkreipti dėmesį į Jėzų kaip į toje istorijoje vaizduojamo principo pavyzdį. Pavyzdžiui, radę ir aptarę principą, galime paklausti: „Ar galite prisiminti Raštuose aprašytą atvejį, kai Jėzus pademonstravo šį principą?“ Arba „Ar kada pastebėjote, kad Jėzus parodytų šį principą jūsų gyvenime ar veikdamas per jus?“ Vienos mokinės neseniai buvo paklausta apie Gelbėtojo švelnumo pavyzdžius. Ją užliejo mintys ir jausmai dėl to, kaip švelniai Gelbėtojas visada elgėsi su ja. Šis patyrimas, tiesiog klasėje, pažadino joje gilų troškimą būti panašesnei į Gelbėtoją ir rūpestingesnei su žmonėmis, kurie pasikliauna ja taip, kaip ji pasikliauna Viešpačiu.

Galite išstudijuoti visas bet kada parašytas knygas, bet nerasite geresnio Evangelijos principo pavyzdžio, nei Raštuose aprašyti pasakojimai apie Jėzų ir Jo amžinąją tarnystę. Mąstymas apie Viešpaties pavyzdžius Jo, kaip Jehovos, kaip mirtingojo Kristaus ir kaip prisikėlusio Gelbėtojo, vaidmenyse sustiprins mūsų mokinių galią ir gebėjimą imtis kuriančių ir teisių veiksmų. Mūsų pamokos bus daugiau nei diskusijos apie etiką ir savitvardą ir pajungs mokinius prie Gelbėtojo galios ir amžinojo laimės plano.

Pavyzdžiui, kaip galėtume mokyti sąžiningumo principo? Ar paprasčiausiai, tai yra geriausia taktika, nes žmonės labiau pasitikės mumis, jei būsime sąžiningi? Ar sąžiningumas yra Kristaus charakterio pagrindas? Jei norime būti tokie kaip Jis, ar turėtume išmokti sekti Jo tobulu sąžiningumo pavyzdžiu? Tokius klausimus galima pateikti apie kiekvieną Evangelijos principą.

Artūras Henris Kingas gražiai šios idėjos mokė sakydamas: „Mes simbolizuojame realaus asmens – Jėzaus Kristaus [gerumą], Dievo Sūnų. Jis yra žmogus, o ne principas. Žmogus, apimantis visus principus. […] Sekti žmogumi yra visai kas kita, nei sekti principu. […] Mums nereikia suprasti filosofinių etikos keblumų. Tai neturi nieko bendra. Turime studijuoti evangelijas, matyti, ką darė Kristus, ir stengtis susitapatinti su tuo, ką Jis darė. Dėl to, kad pajutome Mokytojo dvasią, Jo meilę, ir dėl to, kad persisunkėme Evangelija, mes žinome, ką turime daryti. Evangelija, kuria prisipildėme, leidžia mums bet kada jausti, ką turėtume daryti tam tikroje situacijoje.“¹⁰

Yra galia, kuri ateina, kai apjungiame savo pastangas gyventi pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Jei kada jautėmės, kad tik mechaniškai atliekame veiksmus ar kad gyvenimas pagal Evangeliją tapo tik užduočių iš sąrašo vykdymu, gali būti, kad atitrūkome nuo malonės ir džiaugsmo, kurių siekiame, šaltinio. Galbūt net viską darome teisingai, tačiau jaučiame, kad mums kažko trūksta. Evangelija – tai ne reikalavimų sąrašas. Tai geroji žinia, kad Jėzus Kristus įveikė nuodėmę ir mirtį. Jėzus Kristus yra pagrindinis veikėjas mūsų Dangiškojo Tėvo plane padėti mums tapti tokiems kaip Jis. Jis yra tobulas pavyzdys, kaip turėtume gyventi, ir šaltinis dangiškos stiprinančios galios, kurios mums reikia. Besimokydami sekti Jo pavyzdžiu ir apjungti savo pastangas gyventi pagal Jo Evangeliją, rasime džiaugsmą būdami Jo mokiniai.

3. Ieškokite Jėzaus Kristaus pavaizdų ir šešėlių

Trečia. Turėtume ieškoti Jėzaus Kristaus pavaizdų ir šešėlių¹¹ pranašų ir kitų ištikimų vyrų bei moterų gyvenimuose, kaip tai aprašyta Raštuose. Kaip mokė pranašas Jokūbas: „Ir viskas, ką nuo pasaulio pradžios Dievas davė žmonėms, yra jo pavaizdavimas.“¹²

Dėl šios minties, kai seminarijoje mokiau Senojo Testamento, prie galinės klasės sienos pritvirtinau didelius popieriaus lapus. Kiekvieno lapo viršuje parašiau Senojo Testamento pranašo vardą. Baigus studijuoti Senojo Testamento skyrių, prašydavau mokinių pagalvoti apie tai, ko išmoko apie pranašą ir kaip jo patyrimai pranašavo apie Gelbėtoją ar priminė jiems apie Jį. Pasimokę apie Adomą, mokiniai parašė: „Adomas buvo Dievo sūnus. Jis buvo nemirtingas. Jis ėjo į sodą. Jis savanoriškai prisiėmė mirtį, kad mes galėtume gyventi.“ Netruks ilgai, kol kas nors paklaus: „Ar vis dar kalbame apie Adomą, o gal jau apie Jėzų?“

Tuo laikotarpiu viena mokinė į pamoką atėjo anksčiau, kad pasidalytų tuo, ką patyrė studijuodama Raštus. Pamokos išvakarėse Mozės 4 skyriuje ji skaitė apie Adomo Nuopuolio pasekmes, kur rašoma: „Ir erškėčius bei usnis ji ves tau.“¹³ Kadangi ji išmoko klausti: „Kaip šis pasakojimas liudija apie Kristų?“, tad buvo paskatinta paklausti: „Ar Jėzus kalbėdamas su Adomu žinojo, kad ateis diena, kai Jis tiesiogine ta žodžio prasme turės užsidėti Nuopuolio pasekmes kaip erškėčių karūną?“

Mūsų mokiniai, radę kitą pavyzdį Juozapo iš Egipto gyvenime, atpažino daugiau nei 60 dalykų, kuriais jis yra Gelbėtojo pavaizdas. Mokiniai pabrėžė, kad juos abu Tėvas labai mylėjo, broliai jų nekentė ir pardavė į vergiją. Mokiniai pastebėjo panašumų tame, kaip jie buvo gundomi, ir tame, kad Dievas visuomet buvo su jais. Šios sąsajos yra kur kas daugiau nei paprasčiausiai pastebėta kažkas įdomaus. Viešpaties pasirinktų pranašų gyvenimas yra Jo pavaizdas ir moko mus Jo dieviškų savybių. Veiksmingai naudojamas toks požiūris gali padėti mums geriau pažinti Jėzų ir būti panašesniems į Jį.

Neseniai mano žmona Kristi, mokydama tą pačią istoriją apie Juozapą iš Egipto, mokinių paklausė: „Kokių bruožų, panašių į Kristaus, matote Juozapo pavyzdyje?“ Kalbėjome apie jo gebėjimą kiekvieną išbandymą paversti palaiminimu. Kalbėjome apie jo paklusnumą, kantrumą, norą atminti nepasiturinčius ir pasiryžimą atleisti. Šis klausimas paskatino mane prisiminti, kaip anksčiau studijavau šią istoriją ir įsivaizdavau, ką patyrė Juozapas, kai atskleidė savo asmenybę broliams. Raštuose sakoma, kad jo akivaizdoje jie buvo „išsigandę“.¹⁴ Ar galite įsivaizduoti, kokia tai buvo akimirka ir kaip jie jautėsi, žinodami, ką padarė? Tačiau Juozapas atsakė jiems: „Prieikite prie manęs! […] Aš esu Juozapas, jūsų brolis, […] Nesisielokite […] jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!“¹⁵ Įsivaizduodamas tą įvykį geriau suprantu, kaip bus, kai stovėsime prieš Viešpatį Teismo dieną. Be abejo, galiu įsivaizduoti, kad atminsime savo nuodėmes ir jausimės „išsigandę“ būdami Jo akivaizdoje. Tačiau taip pat galiu įsivaizduoti Jį, bekeliantį mus nuo kelių ir sakantį: „Prieik prie manęs, ateik pas mane, – aš esu tavo brolis. Dievas siuntė mane, kad išlaikyčiau gyvybę.“

Kai dėmesį sutelkiame į Jėzaus Kristaus pavaizdus ir šešėlius, tada galime padėti savo mokiniams atpažinti Jo savybes bei bruožus, klausdami tokių klausimų:

„Kokių bruožų, panašių į Kristaus, matote šio pranašo gyvenime?“
„Ar buvote kada palaiminti dėl to, kad Jėzus turi šią savybę?“ Arba „Kaip Gelbėtojas parodė šiuos bruožus per jus?“
„Ką galite padaryti, kad taptumėte panašesni į Jėzų Kristų ir įgytumėte šią dievišką savybę?“ Arba: „Ko išmokote apie savo Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, kas įkvepia jus veikti tikėjimu, kad sektumėte Jais?“

Kai mokiniai atsakys maždaug taip: „melstis“ ar „skaityti Raštus“, mes pasitarnausime padėdami jiems sujungti tuos veiksmus su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi pateikdami jiems tokius klausimus:

„Kaip pasikeistų jūsų maldos, jei žinotumėte su kuo kalbate?“
„Kaip studijuotumėte Raštus, kad tai padėtų jums geriau pažinti Gelbėtoją ir būti panašesniems į Jį?“

Tokie klausimai padės mūsų mokiniams išsiugdyti didesnę galią ir gebėjimą pažinti Gelbėtoją ir mokytis iš Jo.

4. Aiškiai liudykite apie Jėzų Kristų

Ketvirtas dalykas, kurį galime daryti, tai aiškiai liudyti apie Jėzų Kristų.

Mums reikia kalbėti apie Jį dažniau bei galingiau ir su didesniu nuolankumu, pagarbumu ir dėkingumu. Mums reikia dalytis savo liudijimais. Turime surasti veiksmingų būdų, kaip pakviesti savo mokinius paliudyti vienas kitam. Neseniai vykusioje pamokos diskusijoje apie maldos principą, mokytojas pakvietė mokinius apsvarstyti, ko apie mūsų Dangiškojo Tėvo prigimtį moko Viešpaties kvietimas melstis ir Jo pažadas atsakyti. Tada jie buvo pakviesti apmąstyti Gelbėtojo savybes, kurios leidžia mums melstis Jo vardu. Su šiais paprastais klausimais pamoka apie maldą virto galimybe mokiniams paliudyti apie mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus galią ir meilę. Mokiniai išėjo su didesniu dėkingumu už savo ryšį su Dievybe ir už nuostabius mums suteiktus palaiminimus, kad galime melstis Jėzaus Kristaus, kuris yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą, vardu.

Kitas svarbus būdas liudyti Jėzų Kristų – tai sudaryti sąlygas, kad tiek senovės, tiek šių dienų pranašų liudijimas būtų išgirstas mūsų klasėse. Apaštalas Petras sakė, kad mes esame „iš anksto išrinktie[ji] liudytoja[i]. […] Jis mums įsakė […] liudyti, kad Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. […] Apie Jį visi pranašai liudija.“¹⁶

Neseniai vyresnysis Robertas D. Heilsas pasakė šį tą, kas privertė mane labai susimąstyti. Jis sakė: „Mes stebime, skaitome ir dalinamės pranašų žodžiais, kad būtume įspėti ir apsaugoti. Pavyzdžiui, „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ buvo duotas kur kas anksčiau, nei susidūrėme su sunkumais, kurie ištinka šeimas mūsų dienomis.“ O tada jis pridūrė: „Dokumentas „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“ buvo iš anksto paruoštas, kad jį turėtume, kai mums to reikės labiausiai.“¹⁷

Nesu vienintelis, kuris kalba apie neramumus ir pražūtį. Tačiau tapo akivaizdu, kodėl Pareiškimas buvo duotas dar prieš sukylant stipriems vėjams, talžantiems tradicines šeimas. O kai išgirsti pranašą sakantį, kad dokumentas „Gyvasis Kristus“ buvo duotas „iš anksto […], kad turėtume, kai mums to reikės labiausiai“, tai verčia mane galvoti, kad kils daugiau vėjų, talžančių mūsų mokinių ir vaikų tikėjimą.

Dokumente „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“ skelbiama: „Liudijame apie neprilygstamo Jo gyvenimo realumą ir nesibaigiančią didžiosios apmokančios Jo aukos galią. […] Jis buvo Didysis Senojo Testamento Jehova, Naujojo Mesijas. […] Jis keliavo Palestinos keliais, gydydamas ligonius, įgalindamas akluosius praregėti, prikeldamas mirusiuosius. Jis mokė amžinybės tiesų. […] Jis atidavė Savo gyvybę, kad apmokėtų žmonijos nuodėmes. […] Jis prisikėlė iš kapo „kaip užmigusiųjų pirmagimis“. […] Jis ir Jo Tėvas pasirodė berniukui Džozefui Smitui, pradėdami seniai pažadėtą amžių pilnatvės Evangelijos laikotarpį. […] Liudijame, kad vieną dieną Jis sugrįš į žemę […] [ir] valdys kaip karalių Karalius ir Viešpačiu Viešpats. […] Jėzus yra gyvasis Kristus, nemirtingas Dievo Sūnus. Jis yra didysis karalius Emanuelis, kuris šiandien stovi savo Tėvo dešinėje. Jis yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis. […] Dėkojame Dievui už neprilygstamą Jo dieviško Sūnaus dovaną.“¹⁸

Šis Dievo pranašų liudijimas buvo duotas prieš tai, kai mūsų mokiniams ir vaikams jo reikės labiausiai. Turime tvirtai įskiepyti šį liudijimą į jų protus ir širdis. Nėra nieko, ką galėtume padaryti, kas labiau palaimintų mūsų mokinius, nei padėti jiems pažinti Jėzų Kristų. Turime padėti jiems mylėti Jį, sekti Juo ir sąmoningai stengtis tapti tokiems kaip Jis. Prie Dievo pranašų liudijimo pridedu savo nuolankų liudijimą, kad Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas.

Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.