Džiaukitės kasdieniu gyvenimu

Merė G. Kuk

Vakaras su vyresniuoju Kventinu L. Kuku

Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2016 m. rugsėjo 11 d. • Vašingtono Kuolo centras

Jaučiuosi palaiminta galėdama būti drauge su jumis šį vakarą.

Visi į šią žemę atsinešėme Dievo vaikų prigimtį. Savo asmeninę vertę gavome iš dangaus. Supratę savo dievišką prigimtį ir buvimo čia tikslą, galime įveikti sunkumus bei išbandymus ir išlikti ištikimi savo sandoroms. Tai, ką apie save galvojame, nulemia mūsų mirtingojo gyvenimo sėkmę. Mūsų savivertė auga, kai patenkinami mūsų esminiai žmogiškieji poreikiai. Paminėsiu jų tris: poreikis būti mylimam, poreikis būti priimtam ir poreikis susilaukti sėkmės ar pasiekimų.

Kai šie poreikiai nepatenkinti, jaučiamės nemylimi, atstumti ir nevykę. Tai veda į neviltį, pesimizmą, savigailę, atsiskyrimą ir vienatvę. Visi kažkada tai patiriame.

Neseniai lankiausi pas draugę, kuri papasakojo apie universiteto studentų apklausą. Paklausti, ką jie laiko savo didžiausiu rūpesčiu, daugelis įvardijo „vienatvę“. Vieniši galime jaustis būdami susituokę ar gyvendami vieni.

Visi jaučiamės vieniši tam tikruose gyvenimo tarpsniuose. Prezidentas Gordonas B. Hinklis kartą pasakė: „Manau, kad daugeliui iš mūsų vienatvės priešnuodis yra darbas ir tarnavimas kitiems.“¹

Manau, kad tai puikus patarimas.

Prezidentas Tomas S. Monsonas štai ką apie tai sakė: „Retkarčiais pesimizmas aptemdo mūsų kelią; nusivylimas tampa mus lydinčiu šešėliu. […] Pasitikėdami Viešpačiu, […] būkime tikri, kad tvirtai laikomės tarnystės kelyje, o mūsų širdis ir siela pasišventusi sekti Viešpaties pavyzdžiu.“²

Pasinerkite į Bažnyčios darbą ir būkite uolūs jį dirbdami. Per maldą ir Raštų studijavimą nuolat artinkitės prie Dangiškojo Tėvo. Raštuose ieškokite pavyzdžių, rodančių, kaip žmonės įveikė arba išgyveno vienatvę. Prisiminkite Moronį ir koks vienišas jis buvo aprašinėdamas savo liaudies sunaikinimą. Jis rašė:

„Todėl aš parašysiu ir paslėpsiu metraščius žemėje; o kur aš eisiu, neturi reikšmės.

[…] Esu vienas. Mano tėvas buvo nukautas mūšyje bei visi mano giminaičiai, ir aš neturiu nei draugų, nei kur eiti; ir kiek ilgai Viešpats leis man gyventi, aš nežinau.“³

Manau, jog svarbu atminti, kad niekada nesame visiškai vieni. Gelbėtojas pažadėjo mus paguosti. Kai esame verti, mus nuolat lydi Šventoji Dvasia. Jos įtaka padeda mums užklupus vienatvei. Mes galime būti vieni, bet neturime būti vieniši. Man patinka giesmė „O, Viešpatie, Tavęs kas valandą man reik“.⁴

Poreikis būti mylimam ir priimtam yra neginčijamas.

Neatitolkite nuo savo šeimos, kurioje esate neapsakomai mylimi ir priimti. Būkite aktyvūs savo apylinkėje arba skyriuje. Visuomet būkite verti vykti į šventyklą. Jei esate nesusituokę, į pasimatymus eikite su tais, kurie verti į ją vykti. Nenusivilkite naujuose pažįstamuose atradę netobulumų, augdami šiame gyvenime mes tobulėjame ir vis daugiau pajėgiame.

Sėkmės troškimas yra galingas motyvas.

Kiekvienas turime Dievo dovanų.⁵ Atraskite savąsias ir džiaukitės jomis. Puoselėkite jas. Studijuokite savo patriarchalinį palaiminimą ir mokykitės iš jame esančių patarimų, įspėjimų, dovanų ir pažadų.

Mano tėvai pirmą kartą apsilankė šventykloje tik po to, kai susituokiau ir susilaukėme vaikų. Nemaniau, kad kada nors būsime užantspauduoti kaip amžinoji šeima. Turėjau būti kantri ir laukti, kol Viešpats išlies šį palaiminimą.

Dažnai galvoju apie kantrybės savybę ir kaip Viešpats moko mus būti kantrius. Man patinka, kaip ši savybė aprašyta vadovėlyje Skelbti mano Evangeliją: „Kantrybė yra sugebėjimas ištverti laukimą, rūpestį, priešpriešą ar kančias be pykčio ar suirzimo. Tai sugebėjimas vykdyti Dievo valią ir priimti Jo laiko sąlygas. Kai esate kantrus, jūs atlaikote spaudimą ir galite pasitikti nelaimes ramiai ir su viltimi. […] Jūs turite palaukti pažadėtų Viešpaties palaiminimų išsipildymo.“⁶

Man visuomet patiko Psalmyno 27:14: „Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu!“

Nepriklausomai nuo jūsų aplinkybių, džiaukitės kasdieniu gyvenimu. Ar nebūtų nuostabu, jei kas rytą atsikėlę galėtume ištarti: „Jaučiuosi mylimas, jaučiuosi priimtas, jaučiuosi kaip sėkmės kūdikis“. Mes visi galime tai daryti!

Trokštu, kad visi šioje mirtingojo gyvenimo kelionėje atrastumėte džiaugsmo ir laimės. Gyvenkite būdami verti nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės ir gaukite visus Viešpaties jums paruoštus palaiminimus; to meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.