Jūsų begalinė vertė ir begalinė Dievo meilė
Vakaras su vyresniuoju Patriku Kyronu
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2018 m. gegužės 6 d. • Brigamo Jango universitetas Aidahe
Dėkoju chorui už mūsų Kūrėją šlovinantį nuostabų himną.
Esame nepaprastai pamaloninti ir palaiminti galimybe būti su jumis šioje dvasinėje valandėlėje. Džiaugiamės galimybe būti drauge su Bažnyčios jaunais suaugusiaisiais. Tiesiog mylime jus! Tikrai nuostabu, kad galime aktyviai dalyvauti su jumis šiame tebesitęsiančiame Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinime.
Tiek vyresniems, tiek jauniems patinka geros pasakos, ypač jei jos apie meilę. Galiu pasakyti, kad mudviejų meilės istorija buvo graži ir visiškai netikėta pasaka. Aš užaugau Kalifornijoje; mano vyras – Anglijoje ir Saudo Arabijoje. Aš bažnyčioje nuo pat gimimo; mano vyras tapo bažnyčios nariu įpusėjęs trisdešimtmetį. Mes, dviejų skirtingų žemynų žmonės, susitikome didingame Londono mieste. Jis jau porą metų buvo bažnyčios narys ir lankėsi jaunų vienišų suaugusiųjų apylinkėje Londone, tuo pat metu aš atvykau ten šešiems mėnesiams studijuoti istoriją ir anglų literatūrą. Neketinau ir nesitikėjau iki ausų įsimylėti studijuodama Anglijoje, tačiau gyvenimas kartais pasisuka labai netikėtai ir lemtingai.
Esu labai dėkinga, kad Viešpats atvedė mus vieną prie kito. Mudu susituokėme Ouklando Kalifornijos šventykloje ir iš karto grįžome į Angliją, ten pragyvenome 19 metų, kol mano vyras buvo pašauktas būti visuotiniu įgaliotiniu 2010-aisiais.
Buvome palaiminti keturiais vaikais. Vyriausiojo vaiko, sūnaus, netekome, kai jam buvo vos 19 dienų, širdies operacijos metu. Jo širdies defektas buvo aptiktas mano nėštumo metu, ir mūsų nuožmi ir atkakli kova dėl jo trumpo gyvenimo tapo pamoka apie stebuklus ir Dievo valią – mes artimai ir asmeniškai patyrėme Jėzaus Kristaus Apmokėjimo ir prisikėlimo realumą.
Po sūnaus mums gimė trys nuostabios dukterys, mes jas nepaprastai mylime, gerbiame ir kasdien iš jų mokomės. Jos – mūsų lobiai. Su nepaprastu tikėjimu jos dar būdamos paauglės noriai persikėlė iš savo namų Anglijoje į Jutą, vėliau į Vokietiją ir galiausiai vėl į Jutą dėl jų tėvo paskyrimų tarnauti vis naujose pareigybėse Bažnyčioje.
Jūsų begalinė vertė ir begalinė Dievo meilė
Ar yra kas nors, ko visiškai nemėgote būdami vaikai, tačiau labai mėgstate suaugę? O kaip dėl pietų miego? Esu tikra, kad vaikystėje nemėgote pietų miego. Aš nemėgau! Tačiau dabar galimybė šiek tiek daugiau pamiegoti yra prabanga! Man patinka pietų miegas. O kaip dėl brokolių ar kito maisto, kurio nemėgote vaikystėje? Ar mėgstate tai dabar?
Nepaisant to, ką apie pietų miegą ar brokolius manote dabar, yra dalykų, kurių nemėgote nei būdami vaikai, nei suaugę. Mums nepatikdavo klupti ir nusibrozdinti kelius. Mums nepatikdavo dalyvauti sporto komandos atrankoje ir nepatekti į komandą. Mums nepatikdavo, kai prie mūsų kabinėdavosi ar iš mūsų tyčiodavosi, nei kai kas nors sąmoningai įskaudindavo. Ir mums tai vis dar nepatinka.
Pamenu, kad pradinėje mokykloje buvau gabi mokslui, tačiau buvau šokėja ir visiška kerėpla fizinės kultūros užsiėmimuose. Mokėjau piruetą, tačiau nesugebėjau nei perduoti, nei mesti, nei spirti, nei sugauti, nei mosuoti. Kai kurie vaikai mane pravardžiavo ir šaipėsi iš mano plonų rankų. Mano rankos tikrai buvo plonos, tačiau tai vis tiek buvo skaudu! Labai gerai prisimenu, kad atėjus metui patiems rinkti komandas kokioms nors mokslo varžyboms, bendramoksliai mane pasirinkdavo vieną pirmųjų. Tačiau renkant komandas sporto varžyboms, būdavau pasirenkama pati paskutinė. Jaučiausi klaikiai!
Kaip manote, kodėl pasakoju apie tai praėjus šitiek laiko? Todėl, kad, kaip matote, tokie dalykai turi mums didžiulės įtakos. Mes atsimename, kaip jautėmės, kai mus atstūmė, mūsų nenorėjo ar į mus nepalankiai žiūrėjo mūsų bendraamžiai ir, deja, galbūt net mūsų šeimos nariai. Tai nepasikeičia vien dėl to, kad užaugame ir suaugame. Galbūt kažką panašaus jautėte dar vakar. Bendraamžiai, tėvai, broliai ir seserys, sutuoktiniai, mokytojai, kolegos darbe, draugai – visi jie gali sakyti ar daryti tai, kas labai skaudina. Dažnai tai nėra tyčia. Tačiau kartais tai gali būti tikrai sąmoninga. Ir kartais mes atsakome tuo pačiu.
Mokytis atrasti, pajausti ir suprasti savo vertę, nepaisant to, ką apie mus gali pagalvoti ar pasakyti kiti, yra be galo svarbu mūsų ilgalaikei emocinei ir dvasinei gerovei. Kai leidžiame kitų žodžiams, veiksmams ar nuomonei turėti įtakos tam, ką manome apie save, tampame trapios aukos, nežinančios, kada kažkieno palanki nuomonė virs panieka.
Kartais galime patys sau kasti duobę, jei apie savo vertę sprendžiame iš asmeninių pasiekimų, darbo ar aiškiai pastebimų gabumų, nes nusivilsime savimi vos tik suklupę ar nustoję būti geriausiais.
Jūs tai žinote, tačiau jei tai jums aktualu, turite dažnai tai girdėti ir būti patikinti, kad jūsų begalinė vertė priklauso ne nuo jūsų pasiekimų, o yra neatsiejama jūsų ryšio su Dievu dalis. Ką reiškia „begalinė“? Beribė, neaprėpiama, be pabaigos. Kiekvienas iš jūsų esate beribės, neaprėpiamos, begalinės vertės. Kam? Žmogui, kuris pravardžiuoja jus žaidimų aikštelėje? Ne. Jūs esate beribės, neaprėpiamos, begalinės vertės jūsų Dangiškajam Tėvui, Tam, kuris jus pažįsta geriausiai, nepriklausomai nuo to, ką apie jus galvoja ar sako kiti. Akimirką pamąstykite apie šios tiesos grožį ir teikiamą ramybę. Esate brangūs Jo akyse.1
Kai kas nors jus įskaudina ar patiriate nesėkmę, ateikite ten, kur jūsų niekada neatstums, ir kur iš jūsų niekuomet nepasijuoks. Jūsų Dangiškasis Tėvas myli jus, kad ir kas būtumėte, kad ir kokių sunkumų turėtumėte. Esate nuostabūs. Esate nuostabūs. Jis myli jus tokius, kokie esate čia ir dabar, su visais jūsų mielais netobulumais. Tačiau iš meilės Jis taip pat neleis jums likti tokiems, kokie esate čia ir dabar. Jis turi jums kur kas didesnių planų! Esate „Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai“,2 todėl turite toliau mokytis laikytis įsakymų, klysti, augti, vargti ir keistis, kol pasieksite savo dieviškąjį potencialą, būsite ištobulinti ir apvalyti, kol vieną dieną per Kristaus malonę tapsite tobuli.3
Jei patys planuotume savo gyvenimą, tikriausiai tai būtų gyvenimas, kupinas laimės ir pasisekimo, gyventume gana lengvai, galbūt patirdami keletą lengvų sunkumų, kuriuos be vargo įveiktume. Kas nori patirti nesėkmę, vargą arba kokią nors netektį ar kančią? Kas nori daryti tai, kas sunku? Jei gyvenime viskas būtų taip, kaip norime, mus visuomet priimtų į pirmą pasirinktą universitetą, gautume svajonių darbą, susituoktume su tobulu sielos draugu, su kuriuo niekuomet nesiginčytume. Niekuomet nebūtų sunku vykdyti pašaukimo bažnyčioje, visi mūsų mylimieji liktų širdimi ir siela atsivertę į Jėzaus Kristaus evangeliją, ir visi, su kuriais dalijamės savo tikėjimu, po savaitės pasikrikštytų. Mūsų motinos nesirgtų vėžiu, mūsų tėvai neišeitų, o mūsų jauni broliai ir seserys nemirtų tragiškuose nelaiminguose atsitikimuose. Mūsų kūdikiai nemirtų per širdies operaciją ir mums niekuomet nereikėtų laukti Viešpaties paskirto laiko. Suprantate, ką turiu omenyje. Tačiau tuomet mes taip pat neišsiugdytume jokios kantrybės, atjautos, nuolankumo, ištvermės, maloningumo, atsparumo, drausmės, nesavanaudiškumo, tikėjimo, vilties ir malonės. Pas Dangiškąjį Tėvą grįžtume daugmaž tokie patys, kokie buvome išeidami iš Jo akivaizdos, nes nebūtume patyrę nieko, dėl ko būtų reikėję keistis ar augti, ar visiškos ir absoliučios mūsų priklausomybės nuo Dievo.
Tačiau mes neturime pačių pasirinkto lengvo gyvenimo. Gyvename taip, kaip suplanavo Dievas, kad patirtume didžiausią džiaugsmą ir pažangą. Būkite tikri, kad iš begalinės ir švelnios meilės Dievas pakvies jus keisti savo gyvenimą per jūsų kelyje pasitaikančius patyrimus: tiek skaudžius, tiek malonius. Tačiau permainą Jis visuomet kvies meiliai, padrąsinančiai ir patikinančiai. Neklausykite balsų, kurie jūsų galvoje galbūt buvo nuo pat vaikystės, pasak kurių jūs negalite pasikeisti, esate nepakankamai geri ir vėl suklupsite. Klausykite Šventosios Dvasios kuždesių ir „malonaus Dievo žodžio, […] kuris gydo sužeistą sielą“4, kuris patvirtina jūsų begalinę vertę ir Dievo meilingą patikinimą, kad jums pavyks.
Kai esate pavargę nuo gyvenimo ir jums atrodo, kad iš visų jūsų pastangų teisiai gyventi neišeina nieko gero nepasiduokite. Neatsisakykite savo svajonių ir tikslų. Dar stipriau tikėkite, kad visada verta laukti Viešpaties paskirto laiko.
O kai įvyks kažkas siaubingo, skausmingo ar tragiško ir jūs nebežinosite, kaip ištverti kelią per savo Getsemanę, prisiminkite, kad Kristus, Pateptasis, nešė jūsų negalias ir Sau pasiėmė jūsų skausmus.5 Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir Jo žaizdomis esame išgydyti6 Jis artimai ir asmeniškai žino jūsų patiriamus skausmus. Jis yra Tėvo Pirmagimis ir Jis yra Pirmasis, kuris visiškai patyrė jūsų skausmus: protinius, fizinius, emocinius ir dvasinius. Niekada nedvejokite viltį ir gijimą teikiančiais Jo pažadais. Jūs sukurti patirti džiaugsmą ir pilnatvę. Jūsų vertė begalinė ir Dievo meilė jums taip pat.
Pabaiga
Džiaugiuosi, kad galėsite pasiklausyti mano vyro. Noriu, kad žinotumėte, – tai svarbu jūsų amžiuje, nes einate į pasimatymus ir tuokiatės, – jog šis vyras, kurį stipriai myliu, visus 27-erius mūsų santuokinio gyvenimo metus buvo man nepaprastai geras. Jis niekada, nė karto, nėra savo elgesiu vertęs manęs jaustis menka ar nemylima, jis taip pat niekuomet iš manęs nesišaipė. Viliuosi, kad iš to galite pasimokyti.
Noriu išreikšti tikėjimą Gyvuoju Kristumi, kuris iš tiesų „yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis. Jo kelias – tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinajame ateinančio pasaulio gyvenime.“7 Tai yra Jo Bažnyčia, kuriai vadovauja Jo pranašas.
Šventu Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.
© 2018 by Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Tekstas anglų kalba patvirtintas 2/18. Vertimas patvirtintas 2/18. „Your Infinite Worth and God’s Infinite Love“ vertimas. Lithuanian. PD60005945 156