Vizija ir pusiausvyra
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems • 2021 m. gegužės 2 d. • Pionierių centras
Vyresnysis Garis E. Styvensonas: Mano brangūs jaunieji broliai ir seserys, mudu su Liza labai džiaugiamės sveikindami jus, susirinkusius šioje pasaulinėje dvasinėje valandėlėje jauniems suaugusiesiems. Pradėdami perduodame jums nuoširdžius, šiltus linkėjimus nuo Prezidento Raselo M. Nelsono ir Pirmosios Prezidentūros. Jie jus myli, mes jus mylime ir drauge mes juos gerbiame ir palaikome.
Sesuo Liza Styvenson: Mes esame labai išskirtinėje ir mums kaip pastarųjų dienų šventiesiems ypatingoje istorinėje vietoje. Kai sakau „vietoje“, tą ir turiu omenyje.
Vyresnysis Styvensonas: Esame neseniai pašventintame Pionierių centre prie paminklo „Štai ta vieta“ Paveldo parke, kuris įsikūręs Solt Leik Sitį supančių kalnų papėdėje. Tai vieta, kurioje minimas plačiai žinomas prezidento Brigamo Jango pareiškimas „Štai ta vieta“1, ištartas po to, kai pirmoji pionierių grupė maždaug prieš 175 metus baigė savo varginančią kelionę.
Sesuo Styvenson: Išsekę ir apdriskę pirmieji pastarųjų dienų šventieji pabėgo nuo nuožmaus persekiojimo, kad įsikurtų šiame tyrų slėnyje. Įsivaizduokite, kas jų laukė atvykus į Solt Leiko slėnį. Atviri dykynės plotai su vėjo gairinamomis metėlėmis rodė, kad čia įsikurti nebus lengva.
Vyresnysis Styvensonas: Tačiau jie buvo palaiminti protu nesuvokiamais dangiškais regėjimais, paremtais Izaijo pranašyste Senajame Testamente, kai Viešpats sakė, kad „iškels vėliavą tautoms“2. Šie ištikimi šventieji vėl galėjo pajausti ramybę ir prasmę, su Evangelijos vizija, daug didesne nei kalnai, kuriuos perkopė, kad pasiektų Solt Leiko slėnį.
Sesuo Styvenson: Tie ir po jų atvykę pionieriai paliko pėdsaką istorijoje įsikurdami šioje dykynėje. Prasidėjus Izraelio surinkimui Dievas juos laimino.
Vyresnysis Styvensonas: Net šiandien ta pati pionieriška dvasia ir vizija gyvuoja pastarųjų dienų šventuosiuose visame pasaulyje.
Prieš kelias savaites M. Raselas Balardas, pavaduojantysis Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, pašventino šį naująjį Pionierių centrą.
Čia gali atvykti žmonės bei šeimos ir pasimėgauti įamžintais pirmųjų pastarųjų dienų šventųjų pasiekimais stojus akistaton su sukrečiančiais sunkumais. Aplinkybės nebuvo jiems palankios. Pionieriai dieną ir naktį šaukėsi Viešpaties stengdamiesi užsiauginti maisto, iš kalnų slėnio atsivesti vandenį, pasistatyti namus ir užuovėjas, mokyklas ir susirinkimų namus, ir net šventyklą.
Sesuo Styvenson: Sunku vien apie tai pagalvoti. Dieviška vizija, Viešpaties suteikta tuometiniams pranašams, laimina Jo išrinktų vaikų gyvenimą, kad įgyvendintų Jo tikslus.
Vyresnysis Styvensonas: Kaip matote, už kelių žingsnių nuo čia, kur stoviu, Pionierių centre yra vitrininis langas, pro kurį žvelgiant matyti paminklas „Štai ta vieta“. O jo apačioje žybsi miesto, kuris pradėtas statyti prieš tiek daug laiko, šviesos. Žvelgiant tolyn atsiveria platus vaizdas, vizija (jei taip galima sakyti), į vakarus ir horizonte besileidžiančią saulę. Toks vaizdas iš aukšto ir praeities supratimas praplečia tai, kaip suprantame pionierių viziją. Tai gali būti puiki metafora, padedanti praplėsti asmeninę Evangelijos viziją ir pagelbėjanti priimant sprendimus ir įveikiant gyvenimo sunkumus. Praėjus kelioms dienoms po pranašo pareiškimo „Štai ta vieta“3, šventyklos, Bažnyčios vyriausiosios valdybos ir vietos, tapsiančios vėliava tautoms, vizija žengė pirmuosius žingsnius link jos išsipildymo.
Tad šį vakarą, kad aiškiau išvystume ateities viziją, pasitelksime praeitį, mūsų protėvių pionierių viziją. Vinstono Čerčilio įkvepiantys žodžiai puikiai tinka mūsų šio vakaro pokalbiui: „Kuo giliau praeitin žvelgsime, tuo toliau ateitin matysime“.4
Sesuo Styvenson: Net nekyla abejonių, kad šiame pasaulyje susiduriame su nežinomybe. Kas mūsų laukia jau po beveik pusantrų metų trunkančios beprecedentinės pandemijos? Kiekvienam iš mūsų, kaip tiems pirmiesiems šventiesiems, žvelgiant į ateitį reikia dieviškos vizijos ir dangaus pagalbos.
Vyresnysis Styvensonas: Gal jūs nesate tikri dėl pasirinkto kelio. Gal tvirtai laikotės svajonių tarnauti misijoje, įgyti išsilavinimą, pradėti karjerą. O gal mąstote apie įsimylėjimą, santuoką ir šeimos sukūrimą, norite, kad jūs ir jūsų artimieji gautų šventyklos palaiminimus. O gal jau sukūrėte savo amžinąją šeimą ir dabar augindami vaikus susiduriate su sunkumais.
Mūsų pagrindinis tikslas toks pat: ištikimai ruošiantis išaukštinimui tobulėti sandoros kelyje. Evangelijos perspektyva jums ir man atveria viziją, kurioje aiškiai matyti kelias.
Sesuo Styvenson: Kalbėdamas apie išlikimą sandoros kelyje Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „[Svarbiausia] yra šventų sandorų sudarymas ir jų laikymasis. Mes nusprendžiame gyventi ir tobulėti žengdami sandorų su Viešpačiu keliu ir jame likti. Tai nesudėtingas kelias. Tai yra kelias į tikrąjį džiaugsmą šiame gyvenime ir amžinąjį gyvenimą anapus.“5
Vyresnysis Styvensonas: Tad norime su jumis pasidalyti savo patirtimi, galbūt padėsiančia jums orientuotis savo gyvenimo iššūkiuose ir judėti pirmyn su vizija ir išlaikant pusiausvyrą.
„Šventieji, šen“ – atlieka Bonerių šeima:
Šventieji, šen, be baimės prieš vargus,
Su džiaugsmu šen keliaut.
Nors kelias šis atrodys ir sunkus,
Jus malonė apgaubs.
Tolyn nebodami kančių
Ir rūpesčių smulkių, tuščių,
Greit širdys mums džiaugsmu užkais —
Kaip gerai! Kaip gerai!
Ar galim skųstis, kad dalia sunki?
Nepamirškim tiesos!
Kaip gi tikėtis laimės ateity,
jeigu vengsim kovos?
Sukaupkime jėgas visas,
mus Dievas ir globos, ir ves.
Jau greit ištarsime tikrai:
Kaip gerai! Kaip gerai!
Surasim vietą, Dievo skirtą mums,
ten toli, vakaruos,
Kur niekas mūs ramybės nebedrums,
Mus palaimos šventos.
Ten muzika puiki skambės
ir giesmės amžinos šlovės.
Ištarsim su džiaugsmu tikrai:
Kaip gerai! Kaip gerai!
O, jei nebaigus kelio, mirti teks,
tai bus laimės diena. Kaip gerai!
Vyresnysis Styvensonas: „Tai bus laimės diena“6 – iš esmės nuostabus pirmųjų pionierių vizijos teiginys. Iššūkių ir suspaudimų sąlygomis jie galėjo sušukti „kaip gerai!“ dėl to, kad į viską žvelgė iš Evangelijos perspektyvos, tokia buvo jų vizija.
Galėtume visą valandą kalbėti apie viziją, kurią vieni vadina „talentu matyti tai, kas kitiems nematoma“7. Tai veda prie klausimo, kurį visi vienu ar kitu metu sau užduosite: „Ką šiuo metu matau save darant ateinančiais metais? Ką patyriau? Kur einu?“
Sesuo Styvenson: Kartais mums tiesiog reikia suvokti, kad turėdami Evangelijos perspektyvą ir Šventosios Dvasios dovaną galime geriau įžvelgti, kas yra įmanoma. Taip yra ir šiuo atveju, kai pasinėrėte į dabartinius mokslus ar profesinius siekius, nors gali būti, kad vis dar ieškote savo kelio.
Vyresnysis Styvensonas: Savo karjeros pradžioje ir aš jaučiausi esąs tokioje kryžkelėje. Savo profesinį gyvenimą pradėjau kartu su vaikystės draugu, kai dar studijavome universitete ir ėmėmės dovanėlių iš Azijos importavimo verslo. Per vėlesnius 30 metų mūsų verslas visiškai pasikeitė ir labai išsiplėtė. Mums dažnai užduodavo tokį klausimą: „Kai pradėjote savo verslą, ar būtent tokia ir buvo jūsų vizija?“ Trumpai tariant – ne visai.
Viziją reikia periodiškai ir reguliariai pakoreguoti. Pradėjome kaip maža žalvario niekučių importuotojų įmonė ir užaugome į stambų sporto prekių tiekėją, o tam prireikė nemažai sėkmės ir kartais savo vizijos pakoregavimo. Taigi, senojo plano atsisakymas ir naujo sukūrimas, savęs atradimas iš naujo ir prisitaikymas ir yra tikroji stiprybė, o ne silpnybė.
Sesuo Styvenson: Čia norime atkreipti jūsų dėmesį į svarbų pranašumą, kurį turime tiek jūs, tiek mes, ieškodami vizijos. Dėl to, kad turite Evangelijos pažinimą, kaip tie pionieriai senovėje, esate palaiminti Evangelijos perspektyva. Jūsų pranašumas yra tai, kad savo mirtingojo gyvenimo kelionę matote su atvertu dangišku vaizdu.
Vyresnysis Styvensonas: Amžinoji arba Evangelijos perspektyva suteikia praverčiančio aiškumo, kurio kiti negauna. Tą aiškumą regime net pasaulietiškose srityse, tokiose kaip išsilavinimas ir karjera. Norėtume pamėginti tai pailiustruoti vaizdais, o ne žodžiais.
Tad prašome jūsų pažvelgti į šį paveikslą. Ką matote? Ar žinote, kas jame pavaizduota?
Taigi, ar ši nauja perspektyva suteikia jums aiškumo? Ar tik tiek galime matyti? Kaip manote? Pažiūrėkime į besikeičiančius vaizdus. Įdėmiai žiūrėkite.
Vyresnysis Styvensonas: Toks paprastas pratimas parodo (tiesiogine prasme) daug daugiau nei tai, kas tą akimirką jums prieš nosį. Jūsų vizija praplečiama, kai kuo toliau atsitraukiate.
Išmintinga ir gerai žinoma patarlė iš Patarlių knygos byloja: „Be apreiškimo [vizijos] žūsta tauta.“8
Šis teisus principas buvo praplėstas mūsų dienomis, kai prezidentas M. Raselas Balardas sakė: „Daugiausia pasiekę šiame pasaulyje yra tie žmonės, kurie turi savo gyvenimo viziją.“9 Tai tikra tiesa!
Mūsų dvasinė vizija, kurią atrandame per Evangelijos perspektyvą, suteikia įžvalgų į visus gyvenimo prioritetus. Dėl jos galime sudėlioti tuos prioritetus ir išlaikyti tinkamą pusiausvyrą. Štai dėl ko matome labai glaudų ryšį tarp vizijos ir pusiausvyros.
Norėčiau jums papasakoti apie pusiausvyros principą pasidalydamas asmeniniu išgyvenimu.
Vienas mano draugas, gerai žinomas savo srities specialistas, taip pat buvo gabus ir patyręs sraigtasparnio pilotas. Vieną šiltą rudens dieną paskambinęs jis mums pasakė, kad skrenda į Solt Leik Sitį, ir paklausė, ar aš ir mano verslo partneris nenorėtume būti nuskraidinti į kalnuose esančius namus.
Ten nuvažiuoti sunkvežimiu prireikdavo dviejų valandų. Sraigtasparniu mums tereikėtų 15 minučių. Tad nusprendėme pasinaudoti proga.
Buvo nuostabi diena skraidyti. Pradėjus leistis galėjome matyti medžių lapus, padabintus įvairiausiomis rudens spalvomis. Iki nusileidimo buvo likusi mažiau nei minutė, kai galinis sraigtasparnio sraigtas nustojo veikti. Mūsų sraigtasparnis pradėjo suktis nekontroliuojamas. Aplinkybės buvo baisios.
Mūsų laimei, piloto avarinio nusileidimo treniruotėse įgytos žinios jam buvo tarsi instinktas. Jis žinojo, kad jeigu nusileisime nosimi arba ant sraigtasparnio apačios – neišgyvensime.
Nekontroliuojamai sukantis jis meistriškai pasuko sraigtasparnį šonu ir atsitrenkėme į žemę.
Pasipylė kuras ir variklyje įsiplieskė ugnis. Jis sugebėjo išjungti variklį, ir mes išlipome išvengę sprogimo. Dėl piloto veiksmų ir Viešpaties rankos buvome palaiminti, kad išgyventume sraigtasparnio avariją.
Nuo tos dienos daug sužinojau apie sraigtasparnius. Mūsų patirta avarija buvo galinio sraigto gedimas, dėl kurio sutriko pusiausvyra tarp svarbiausių sraigtasparnį ore išlaikančių elementų. Kai pasiekiama pusiausvyra tarp pagrindinio sraigto, galinio sraigto ir posvyrio, skrydis sraigtasparniu gali būti džiuginantis. Kitu atveju jis baisus. Iš patirties tai žinau.
Sekundėlę detaliau paanalizuokime šiuos svarbius elementus.
Pirmasis yra pagrindinis sraigtas. Apsukos ir menčių ilgis sukuria keliamąją jėgą ir sukimo momentą. Tačiau sukimo momentas, kurį sukuria pagrindinis sraigtas, turi kažkaip būti atsvertas, kitaip sraigtasparnis ims nekontroliuojamai suktis.
Sesuo Styvenson: Štai dėl ko sraigtasparniai turi galinius sraigtus. Jis priešinasi pagrindinio sraigto menčių sukuriamam sukimosi momentui. Pagrindinio sraigto sukimosi greitį pilotas valdo rankomis. O galinio sraigto sukimosi greitį valdo kojomis. Būtina, kad nuolat šių dviejų sraigtų greitis būtų koreguojamas.
Jei ne, ir vėl laukia prastos pasekmės.
Vyresnysis Styvensonas: Kitas elementas – vairalazdė. Vairalazde nustatomas sraigtasparnio posvyris ir taip nustatoma jo kryptis, sukimosi kampas, stabilumas ir visa tai turi veikti išvien su pagrindiniu ir galiniu sraigtais. Šią vairalazdę pilotas valdo dešiniąja ranka.
Galiausiai, sraigtasparnio gabenamas svoris ir posvyris sąlygoja greitį ir galią, kurie būtini pagrindiniam ir galiniam sraigtams.
Sesuo Styvenson: Kai visi šie elementai veikia darniai, sukurta pusiausvyra nuostabi. Pagrindinis sraigtas, galinis sraigtas, vairalazdė, masė ir posvyris tiesiogine prasme įveikia žemės trauką.
Kaip galėtume šį gražų ir tuo pačiu sudėtingą skrydį sraigtasparniu palyginti su pusiausvyra mūsų gyvenime?
Vyresnysis Styvensonas: Leiskite pasidalyti keliomis galbūt padėsiančiomis mintimis iš prezidento Gordono B. Hinklio kalbos, pasakytos vadovams skirtoje konferencijoje, kurioje prieš daug metų dalyvavau. Galbūt jos padės jums visa tai susieti.
Jis sakė, kad „kiekvienas turime ketveriopą pareigą. Pirma, turime pareigą savo šeimai. Antra, turime pareigą savo darbdaviui. Trečia, turime pareigą Viešpaties darbui. Ketvirta, turime pareigą sau.“10
Naudodami tą patį palyginimą apie pusiausvyrą, pasiekiamą pasitelkiant nepriklausomus svarbius sraigtasparnio elementus, pažvelkime į šias keturias pareigas tokiu pat būdu.
Sesuo Styvenson: Pradėsime nuo namų ir šeimos, svarbių elementų kiekvieno iš mūsų gyvenime. Svarbu, kad neapleistumėte savosios šeimos. „Jūs neturite nieko vertingesnio. […] Juk šeiminius ryšius pasiimsite su savimi į gyvenimą anapus.“11 Per pastaruosius metus Bažnyčios vadovai daug nuveikė, kad akcentuotų namų ir šeimos svarbą.
Naujieji nurodymai suderinti Evangelijos mokymą namuose ir bažnyčioje bei pakoreguoti susirinkimų laikai puikiai parodo, kad namai ir šeima turėtų būti laikomi pagrindiniu mūsų gyvenimo sraigtu.
Prezidentas Nelsonas mus ragino „stropiai darbuotis, kad savo namus padarytume Evangelijos mokymosi centru.“ Jis pažadėjo, kad jeigu tai darysite, „ilgainiui jūsų šabo dienos tikrai taps žavesio dienomis. Jūsų vaikai noriai studijuos Gelbėtojo mokymus ir gyvens pagal juos, o priešininko įtaka jūsų gyvenime ir jūsų namuose mažės. Pokyčiai jūsų šeimoje bus žymūs ir nuolatiniai.“12
Vyresnysis Styvensonas: Toliau apsvarstykime jūsų darbo arba profesinį gyvenimą – studentams tai gali būti siekiamas išsilavinimas, padėsiantis įsidarbinti pagal savo specialybę. Išsilavinimas, žinoma, padidina jūsų įsidarbinimo galimybes. Turėdami darbą galite pasirūpinti savimi, savo šeima ir kitais. Kai turite darbą, esate savarankiški tiek materialia, tiek dvasine prasme. Savo darbo aplinkoje turite pareigą savo darbdaviui būti sąžiningi ir ištikimi, pateikti rezultatus, kurių tikimasi ir už kuriuos gaunate atlygį. Jūs stengiatės būti kuo geriausi savo darbe ar profesinėje srityje.
Taikydami mūsų iliustraciją, apie darbą galvokime kaip apie galinį sraigtasparnio sraigtą.
Sesuo Styvenson: Kad būtumėte geriausi sau ir savo šeimai, praverčia tai, kad esate geriausi savo darbe. Abu glaudžiai susiję ir kritiškai svarbu, kad tarp jų būtų pusiausvyra. Vis daugiau ir daugiau darbdavių, sociologų, verslo konsultantų pripažįsta darbo ir gyvenimo pusiausvyros naudą.
Vyresnysis Styvensonas: Trečiasis labai svarbus gyvenimo pusiausvyros elementas susijęs su Viešpačiu ir Jo darbu. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kiekvienas ateiname į žemę. Esame čia tam, kad mylėtume, gerbtume, paklustume ir tarnautume Jam ir mūsų Dangiškojo Tėvo vaikams, mūsų broliams ir seserims visame pasaulyje. Viešpačiui reikia, kad statydami Jo karalystę dėtume pastangas ir panaudotume talentus.
„Paskirstykite savo laiką taip, kad pasirūpintumėte savo bažnytinėmis pareigomis.“13 Žodis paskirstyti man atrodo gana pamokantis. Tam reikia sąmoningo sprendimo „skirti laiko“ tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai ir tą laiką kontroliuoti.
Sesuo Styvenson: Neatlygintinas vadovavimas ir tarnavimas yra du išskirtiniai atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios bruožai. Kiekvieno bus prašoma įvairiais būdais prisidėti prie karalystės. Jūs ir kiti jūsų namiškiai pašaukimus galite gauti jums ne pačiu patogiausiu metu. Tačiau „jei turite norą tarnauti Dievui, jūs esate pašaukti į darbą“14.
Be to, mūsų brangus pranašas Prezidentas Nelsonas mokė, kad mūsų pasaulis nuolat keičiasi, o tai reiškia, kad keičiasi ir tarnavimas Viešpaties Bažnyčioje. Jis ragino mus priimti „naująją normą“. Jis skatino mus tarnauti kitiems sakydamas: „Žvelkite iš amžinybės perspektyvos. [Ir] išaukštinkite savo pašaukimus“15.
Vyresnysis Styvensonas: Šis raginimas kiekvienam iš mūsų suteikia viziją daryti tai, kam buvome pašaukti, bet taip pat pataria išlaikyti amžinąją perspektyvą, kitaip tariant, įtvirtinti pusiausvyrą su kitomis savo svarbiomis pareigomis. Apie Bažnyčios pamaldas galvoju kaip apie sraigtasparnio vairalazdę, kurios mus stabilizuoja ir nukreipia.
Sesuo Styvenson: Paskutinis elementas, užtikrinantis pusiausvyrą, yra pareiga sau.
Gyvenimas gali būti toks intensyvus. Svarbu, kad kartais pristabdytume save ir atsigautume, iš arčiau pažvelgtume į savo pačių poreikius, tokius kaip poilsis, sportas, pramogos ir asmeninis dvasinis tobulėjimas. Bažnyčios vadovai neseniai šia tema mums davė vertingų ir praktinių patarimų.
Vyresnysis Styvensonas: Taip, Liza, tiesa. Neseniai prezidentas Balardas mokė, kaip svarbu pabėgti nuo triukšmo. Jis sakė:
„Nors technologijos mano gyvenime dažniausiai yra palaiminimas, jos taip pat gali būti trukdis, atitveriantis mus nuo mūsų gebėjimo išgirsti Viešpaties balsą. Savo vaikaičiams sakau, kad kasdien turėtų skirti sau laiko pabūti tyloje, kad apmąstytų savo gyvenimą ir ką Viešpats nori, kad jie darytų. […]
Su dangumi nerasi ryšio, jeigu tave supa milžiniškas chaosas. […] Kai esu tyloje ir stengiuosi nurimti, būtent tada ir gaunu dvasinių įžvalgų.“16
Vyresnysis Džefris R. Holandas kalba apie ryžtingą maldą. Jis pasakė: „Galime daug pasimokyti apie […] atkaklią, ryžtingą maldą, padėsiančią kovoti […] priešininko priešpriešos, dienos rūpesčių ar blaškymų apsupty.“ 17
Sesuo Styvenson: Sesuo Džina B. Bingam, Paramos bendrijos visuotinė prezidentė, apibūdino tris mums labai vertingus ir naudingus elementus.
Pirma – ji Raštų pagalba pakviečia Dvasią. Ji sako: „Vienas iš pirmiausių mano rytinių darbų, padedančių pajusti Dvasią, yra Raštų skaitymas. Jie man padeda teisingai sudėlioti mintis, kad galėčiau gauti apreiškimą.“
Antra – ji garbina šventykloje. „Dar vienas nuostabus būdas aiškiau girdėti Gelbėtojo balsą yra lankymasis šventykloje. Kartais sėdėdama šventykloje gaunu atsakymą į maldą arba mintyse išgirstu nurodymus, kai esu pakankamai rami, kad išgirsčiau Dvasią.“
Trečia, sako ji, – „muzika […] padeda man išgirsti Gelbėtojo balsą. Man patinka klausytis giesmių, net jei tai tik muzika be žodžių. Žinau žodžius, nes taip seniai juos dainuoju, kad moku atmintinai.“18
Vyresnysis Styvensonas: Atrodo, kad skirti laiko sau dažnai būna sunkiausia, bet tai labai svarbu. Kartą kažkas sakė, jog tai tarsi stabtelėjimas pjovimo metu, kad pagaląstume pjūklo ašmenis.
Sesuo Styvenson: Jeigu atsiminsime, kad turime pareigą sau, ir po žingsnelį ją vykdysime, tai ji taps palaiminimu mūsų gyvenime. Iš patirties žinau, kad kai tobulėju fiziškai, emociškai ir dvasiškai, tai naudos teikia ne vien man, bet ir leidžia man stiprinti savo šeimą ir draugus.
Tik pažiūrėkite, kaip sklandžiai šie keturi aspektai veikia mūsų gyvenime, jeigu juos vykdome su vizija ir pusiausvyra! Jie tarpusavyje labai dera, tiesa?
Vyresnysis Styvensonas: Tikra tiesa. Net kai kalbame apie pusiausvyrą šiose skirtingose mūsų gyvenimo srityse, turime tai daryti su teisingu požiūriu.
Vyresnysis Bednaris neseniai savo įraše soc. tinkluose visa tai apibendrino gana pragmatiškai. Jis pasakė: „Kartais mąstome apie visas mūsų pareigas namuose, mokykloje, darbe, bažnyčioje ir stebimės, kaip galime pasiekti pusiausvyrą tarp visų šių laiko reikalaujančių pareigų. Užuot ėję iš proto bandydami viską atlikti tuo pačiu metu, turėtume įsivardyti kelis esminius dalykus, kuriems skiriame aukščiausią prioritetą. Tada galime stengtis kiekvienam atskirai suteikti deramą dėmesį.“19
Liza, tai man primena vieną neužmirštiną potyrį su tėčiu. Tuo metu buvau jaunas tėvas, neseniai pašauktas vyskupas ir turėjau reiklų augantį verslą. Vieną vakarą pavėlavau į šeimos nario gimtadienio šventę. Mūsų vaikai ir jų pusbroliai ir pusseserės dūzgė po visus namus. Į namus grįžau kažkoks atsiribojęs. Nuėjęs ir atsisėdęs kambario kampe toliau sau mąsčiau apie tos dienos verslo reikalus ir kas dėjosi apylinkėje.
Mano tėvas priėjo prie manęs ir jam nebūdingu griežtu balsu pasakė: „Gari, ką darai?“ Kai jam papasakojau apie savo nuogąstavimus dėl visų savo pareigų bažnyčioje ir darbe, buvau įsitikinęs, kad jis mane užjaus. Bet taip nebuvo. Tiesą sakant, jis atsisėdo šalia ir pasakė, kad nerimauja dėl manęs ir kad privalau kažką keisti, kad taip neatsiribočiau nuo savo šeimos, kai būname drauge. Ar pameni tai, Liza?
Sesuo Styvenson: Puikiai tai pamenu.
Vyresnysis Styvensonas: Jis tarė: „Kai esi namuose, namus (ne bažnyčią ar darbą) paversk savo prioritetu. Kai esi darbe, darbą (ne namus ar bažnyčią) pasirink savo prioritetu. Kai esi bažnyčioje, bažnyčią (ne darbą ar namus) pasirink savo prioritetu.“
Nors jo patarimą buvo sunku pritaikyti ir net dabar nesu viso to tobulai įvaldęs, tačiau tai man tikrai padėjo. Tai nuėmė naštą nuo mano pečių ir mano gyvenime buvo labai naudingas. Taigi, kviečiu kiekvieną iš jūsų apie tai pagalvoti ir pabandyti tai padaryti patiems.
Įdomu tai, kad tai beveik tas pats, ką vyresnysis Bednaris patarė savo įraše soc. tinkluose, kurį neseniai citavome. Jis rašė, kad „galbūt tai skamba supaprastintai, tačiau neturėtume nervintis ir eikvoti jėgų bei laiko bandydami pasiekti tobulą pusiausvyrą tarp visų svarbių dalykų, kuriuos turime atlikti. Jeigu nuoširdžiai melsime Dievo padėti mums suprasti, kas svarbiausia, Jis mus nukreips ir diena iš dienos padės sutelkti savo pastangas“20.
Sesuo Styvenson: Deja, bet turiu ir šiek tiek blogų žinių. Jeigu vadovausitės šiuo patarimu ir eisite pirmyn pasitelkę pusiausvyrą ir viziją, tikėtina, kad vis tiek patirsite nesėkmių. Teks nusibrozdinti kelius ir įsitaisyti mėlynių.
Gali būti, kad bus dienų, kai viziją užstos rūke paskendęs kelias arba prarasite pusiausvyrą. Tačiau yra ir gera žinia: jūs esate mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukterys.
Raštai mus moko: „Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią.“21 Nepamirškite šio svarbaus Viešpaties patarimo: „Todėl būkite džiugūs ir nebijokite, nes aš, Viešpats, esu su jumis ir stovėsiu šalia jūsų.“22 Taigi turite nuolatinį dievišką jėgų šaltinį – mūsų mylimąjį Gelbėtoją Jėzų Kristų.
Vyresnysis Styvensonas: Įsiklausykite į įkvėptą Prezidento Nelsono raginimą kiekvienam iš mūsų, šiandien susirinkusių čia. Jis sakė: „Dievas žinojo […], kad sandoros kelią nebus lengva rasti arba jame išlikti. Todėl Jis atsiuntė Savo viengimį Sūnų apmokėti mūsų nuodėmių ir rodyti mums kelio. Dieviška galia, prieinama visiems, kurie myli Jėzų Kristų ir seka Juo, yra ta pati galia, kuri mus gydo, stiprina, apvalo nuo nuodėmės ir išaukština, kad padarytume tai, ko nesugebėtume savarankiškai.“ 23
Sesuo Styvenson: Leiskite žinojimui, kas iš tiesų esate ir kas jūsų pusėje, padėti jums gyventi pasitelkus aiškią viziją ir stabilią pusiausvyrą. Viešpats „padidins jūsų galimybes, išplės jūsų viziją ir jus sustiprins“24.
Vyresnysis Styvensonas: Šį vakarą buvo nuostabu būti su jumis. O dabar norėtume užbaigti, išreikšdami savo dėkingumą, pakviesdami kiekvieną iš jūsų ir išsakydami savo liudijimą. Pirmiausia kviečiu jus pagalvoti, kaip jūsų Evangelijos vizija užtikrina ir patvirtina jūsų, kaip Dievo dukters ir Dievo sūnaus, tapatybę.
Antra, pagalvokite, kaip prisiimate asmeninę keturlypę atsakomybę už namus ir šeimą, už mokslą ir darbą, už Bažnyčią ir už save.
Trečia, kviečiu susirasti ramią vietą ir užsirašyti keletą įspūdžių, jums kilusių per šią dvasinę valandėlę. Atminkite, kad kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai kiekvienas iš jūsų esate apdovanoti Šventosios Dvasios draugyste.
Sesuo Styvenson: Vykdydami šiuos vyresniojo Styvensono kvietimus, nepamirškite prieš mus buvusių pionierių, tų, apie kuriuos kalbėjome, kurie apgyvendino šį slėnį, taip pat tų, kurie gyvena kiekvieno iš jūsų šeimose ir gimtinėse. Jų pionieriška dvasia ir pavyzdys, kaip daryti sunkius dalykus, gali jums įkvėpti pasitikėjimo, kad ir jūs galite atlikti sunkius darbus.
Vyresnysis Styvensonas: Taigi, kaip ir pirmieji pastarųjų dienų šventieji, Evangelijos vizijos ir pusiausvyros turime ieškoti žvelgdami į išorę, žvelgdami aukštyn ir žvelgdami į savo vidų. Mes žvelgiame aukštyn.
Sesuo Styvenson: Liudiju, kad galite įgyti tą tobulą vilties spindesį.25 Kad Dangiškasis Tėvas kiekvieną iš jūsų pažįsta vardu ir kad Jis jus myli. Liudiju apie Jėzų Kristų kaip Viengimį gyvojo Dievo Sūnų. Ir tai sakau Jėzaus Kristaus vardu, amen.
Vyresnysis Styvensonas: Amen. Dėkoju tau, Liza. Aš taip pat noriu jums paliudyti, mūsų jaunieji ir gražieji broliai ir seserys. Liudiju, kad esame mylinčių dangiškųjų tėvų vaikai, kad Dangiškasis Tėvas jus myli ir kad pagal Tėvo doktriną Jis trokšta, jog visi Jo vaikai sugrįžtų pas Jį.
Šią doktriną įgalino Jo Sūnus, mūsų mylintis Gelbėtojas Jėzus Kristus. Būtent per Jo Apmokėjimą galime sugrįžti mylinčio Dangiškojo Tėvo akivaizdon. Liudiju jums apie tai. Liudiju apie Jėzų Kristų ir Jo šventą mūsų Gelbėtojo ir Atpirkėjo vaidmenį. Ir visa tai sakau Jėzaus Kristaus vardu, amen.