Kur yra kunigystės raktai ir įgaliojimas?
Kunigystės įgaliojimas ir raktai užveda variklį, atveria dangaus vartus, leidžia panaudoti dangaus galią ir nutiesia sandoros kelią atgal pas mūsų Dangiškąjį Tėvą.
Žiemos popietės saulei leidžiantis už plačios sniegu nuklotos slidinėjimo kalvos, mūsų skruostus ir nosis ėmė žnaibyti stingdantis kalnų vėjas, kuris lyg koks prižiūrėtojas skubino mus ieškoti savo automobilių slidinėjimo kurorto automobilių aikštelėje. Ten, susėdus į patogius automobilius, šildytuvai netrukus ims šildyti mūsų sušalusius rankų ir kojų pirštus. Po kojomis girgždėjęs sniegas tik patvirtino, jog buvo nepaprastai šalta.
Slidinėjimo trasose su šeima linksmai praleidome visą dieną, kuriai baigiantis ėmė stipriai šalti. Atėjęs prie automobilio, įkišau ranką į vieną striukės kišenę, tada į kitą, po to į dar kitą. „Kur raktai?“ Visi nekantriai laukė raktų! Automobilio akumuliatorius buvo pakrautas, visos sistemos – įskaitant šildytuvą – buvo paruoštos veikti, tačiau be raktų negalėjome atsirakinti durų; be raktų variklis negalės užvesti automobilio.
Tuo metu mums buvo svarbiausia sugalvoti, kaip atidaryti automobilį ir sušilti. Aš nieko negalėjau padaryti, tačiau mąsčiau – net tada – kad iš to galime kai ko pasimokyti. Be raktų šis nuostabus inžinerijos stebuklas tebuvo tik plastiko ir metalo gabalas. Nors automobilis turėjo didelį potencialą, be raktų jis negalėjo atlikti savo funkcijų.
Kuo daugiau mąsčiau apie šį įvykį, tuo taiklesnis man atrodė šis palyginimas. Žaviuosi, kaip Dangiškasis Tėvas myli Savo vaikus. Man didelį įspūdį daro dangiški apsilankymai pas Džozefą Smitą ir Dievo jam parodyti amžinųjų dalykų regėjimai. Bet ypač didžiai esu dėkingas už kunigystės įgaliojimo ir kunigystės raktų sugrąžinimą. Be šių raktų negalėtume atidaryti automobilio, galinčio mus nuvežti atgal į namus pas mylinčius dangiškuosius tėvelius. Visoms mūsų sandoros kelią atgal į mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdą sudarančioms gelbstinčioms apeigoms atlikti reikalingas tinkamas vadovavimas per kunigystės raktus.
1829 metų gegužę Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui pasirodęs Jonas Krikštytojas suteikė Aarono kunigystę ir perdavė tos kunigystės raktus. Truputį vėliau Petras, Jokūbas ir Jonas jiems suteikė Melchizedeko kunigystės raktus.1
Praėjus beveik septyneriems metams, vieną sekmadienį Kirtlando šventykloje, tepraėjus vos savaitei nuo jos pašventinimo, „Viešpats Jehova pasirodė šlovėje“ Džozefui ir Oliveriui, o po to pasirodę Mozė, Elijas ir Elija perdavė „savo raktus bei evangelijos laikotarpius“.2 Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas ir raktai buvo pamesti ištisus amžius. Panašiai kaip su savo šeima negalėjome patekti į automobilį, nes pametėme raktus, taip visi Dangiškojo Tėvo vaikai negalėjo atlikti gelbstinčių Jėzaus Kristaus Evangelijos apeigų tol, kol dangiškieji pasiuntiniai nepradėjo dieviškojo sugrąžinimo. Nuo to laiko mums nebereikia klausinėti: „Kur raktai?“
Nuostabią praeitų metų rudens dieną lankiausi ramiame miške, esančiame Pensilvanijos valstijos šiaurės rytų dalyje, kuri Raštuose vadinama Harmoniu, – ten Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui pasirodęs Jonas Krikštytojas sugrąžino Aarono kunigystę. Aš taip pat stovėjau ant Saskuehenos upės kranto, kur gavę įgaliojimą ir raktus pasikrikštijo Džozefas ir Oliveris. Netoli tos pačios upės pasirodę Petras, Jokūbas ir Jonas sugrąžino Melchizedeko kunigystę ir jos raktus.3
Šios vietovės, kaip ir suremontuoti pirmieji Džozefo ir Emos namai, kuriuose buvo išversta didžioji Mormono Knygos dalis, netoliese esantys Emos tėvų namai bei lankytojų centras, įsikūręs naujuose susirinkimų namuose, yra naujoji Kunigystės sugrąžinimo vieta, kurią praeitų metų rugsėjį pašventino prezidentas Raselas M. Nelsonas. Ten aš pajutau tose šventose žemėse vykusių dangiškų įvykių galią ir realumą. Tas patyrimas paskatino mane šiek tiek daugiau pamąstyti, pastudijuoti ir pasimelsti dėl kunigystės įgaliojimo ir kunigystės raktų, todėl ėmiau trokšti Bažnyčios vaikinams ir merginoms papasakoti, kaip juos gali palaiminti kunigystės įgaliojimas ir sugrąžinti raktai.
Pirmiausia būtų naudinga suprasti šias sąvokas. Kunigystė ar kunigystės įgaliojimas yra apibrėžiamas kaip „Dievo galia ir įgaliojimas“4 bei „aukščiausia galia šioje žemėje“5. Kad suprastume, yra apibrėžti ir kunigystės raktai: „Kunigystės raktai – tai kunigijos vadovams suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje.“6 Kunigystės raktais kontroliuojamas kunigystės įgaliojimo naudojimas. Apeigoms, kurias Bažnyčia turi įregistruoti, yra reikalingi raktai ir jų negalima atlikti be įgaliojimo. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas mokė, kad „galiausiai, visus kunigystės raktus turi Viešpats Jėzus Kristus, kurio ši kunigystė yra. Jis nusprendžia, kurie raktai yra suteikiami mirtingiesiems ir kaip tie raktai bus naudojami.“7
Taigi, vaikinai ir merginos, sugalvojau tris būdus, kaip jūs galite „surasti tuos raktus“ – kaip per kunigystės raktų ir įgaliojimo panaudojimą galite palaiminti tiek savo, tiek ir kitų gyvenimą.
Pirmasis – ruoštis misionieriškai tarnystei
Mano jaunieji broliai ir seserys, galbūt to nesuvokiate, tačiau Mozės sugrąžinti Izraelio surinkimo raktai mūsų Evangelijos laikotarpyje atrakino misionieriško darbo duris. Tik pagalvokite, vadovaujami šių raktų iš viso misijose darbuojasi maždaug 75000 nuolatinių misionierių pajėgos. Turėdami tai omenyje nepamirškite, kad misionieriškai tarnystei ruoštis yra niekada ne per anksti. Knygelėje Jaunimo stiprybės vardan rašoma: „Aarono kunigystės vaikinai, […] uoliai ruoškitės atstovauti Viešpačiui kaip misionieriai.“8 Ruoštis gali ir merginos, tačiau jos „nėra taip įpareigotos tarnauti kaip vaikinai“9. Visas jūsų pasiruošimas, nepriklausomai nuo to, ar tarnausite nuolatinėmis misionierėmis, ar ne, jums, kaip narėms misionierėms, bus naudingas visą gyvenimą.
Antras būdas „surasti raktus“ yra lankyti šventyklą
Šventose šventyklose vykstančioms apeigoms reikalingus užantspaudavimo raktus sugrąžino Senojo Testamento pranašas Elija. Šiose šventyklose atliekamos apeigos pavieniams asmenims ir šeimoms leidžia grįžti mūsų dangiškųjų tėvų akivaizdon.
Vaikinai ir merginos, raginame jus tyrinėti ir ieškoti savo protėvių vardų ir už juos šventykloje atlikti vikarinius krikštus. Pastebime, kad visame pasaulyje tai jau daro kaip niekada daug žmonių! Anksti rytais ir vėlai vakarais krikštyklas daugelyje šventyklų užplūsta vaikinai ir merginos. Pasukti raktai leidžia šeimoms būti surištoms per šiose šventyklose atliekamas šventas apeigas.
Ar pastebite, koks yra ryšys tarp kunigystės raktų ir palaiminimų? Jei užsiimsite šiuo darbu, pastebėsite, kad kiekvienoje jo detalėje yra Viešpats. Patirtis rodo štai ką. Pavyzdžiui, neseniai sužinojau apie vieną motiną, kuri nuolat savo vaikus į šventyklą atlydėdavo atlikti vikarinių krikštų. Vieną dieną, kai toji šeima atliko krikštus ir ruošėsi išeiti iš šventyklos, į krikštyklą įėjo vyras, nešinas pundeliu savo šeimos vardų. Pamatęs, kad krikštykloje nebeliko žmonių, galėsiančių jam padėti atlikti šias apeigas, šventyklos darbuotojas sustabdė išeinančią šeimą ir pasiteiravo vaikų, ar jie nenorėtų sugrįžti, persirengti ir dar kartą padėti atlikti krikštus. Jie noriai sutiko ir sugrįžo. Kol vaikai atliko krikštus, jų mama besiklausydama vardų ėmė kai kuriuos jų atpažinti ir netrukus, visų nuostabai, suprato, kad to vyro vardų pundelyje buvo ir jos šeimos protėvių vardų. Tesulaukia jie švelnaus pasigailėjimo.
Prieš dvi savaites buvo pašventinta Provo Sičio centro šventykla. Tai 150-oji veikianti Bažnyčios šventykla visame pasaulyje. Atkreipiame dėmesį, kad kai 1963 metais prezidentas Tomas S. Monsonas buvo palaikytas apaštalu, veikiančių Bažnyčios šventyklų tebuvo 12. Šventyklos prie jūsų vis artėja ir artėja. Tačiau, jei jūs gyvenate ten, kur dėl didelių atstumų ar kitų aplinkybių negalite reguliariai lankytis šventykloje, visuomet likite verti joje lankytis. Svarbų darbą už šventyklos ribų galite daryti tyrinėdami ir pateikdami savo šeimos vardus.
Galiausiai, trečias būdas: pirmyn su tikėjimu
Senojo Testamento pranašas Abraomas savo Evangelijos laikotarpiu iš Viešpaties gavo didžiulę palaimą, kurią kartais vadiname Abraomo sandora. Po tūkstančių metų yra sugrąžinti Abraomo Evangelijos laikotarpio palaiminimai. Tai įvyko, kai pranašas Elijas pasirodė Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Kirtlando šventykloje.
Dėl šio sugrąžinimo kiekvienas iš jūsų turite galimybę gauti didingus Abraomui išsakytus pažadus. Šiuos palaiminimus gausite tuomet, kai būsite ištikimi ir vertai gyvensite. Brošiūroje Jaunimo stiprybės vardan Pirmoji Prezidentūra jums duoda labai konkrečių nurodymų dėl to, kaip galite eiti „pirmyn su tikėjimu“. Aš apibendrinu tuos nurodymus: „Kiekvieną rytą ir vakarą atsiklaupę melskitės Dangiškajam Tėvui – tai padės jums tapti tuo, kuo Viešpats nori, kad taptumėte. […] Skaitykite Raštus kasdien ir tai, ką perskaitėte, pritaikykite gyvenime. […] Stenkitės būti paklusnūs kiekvieną dieną. […] Visada, kad ir kokios būtų aplinkybės, laikykitės pranašų […] mokymų. […] Būkite nuolankūs ir visuomet pasiruošę klausyti Šventosios Dvasios.“
Šį patarimą lydi pažadas, vedantis į pažadus, gaunamus per Abraomo palaiminimus: „Jeigu darysite visa tai, Viešpats jūsų gyvenime padarys daugiau, negu galite patys. Jis padidins jūsų galimybes, išplės jūsų viziją ir jus sustiprins. Jis suteiks jums reikalingos pagalbos, kad susidorotumėte su savo išmėginimais ir iššūkiais. Pažindami savo Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų ir jausdami Jų meilę jums, įgysite stipresnį liudijimą ir surasite tikrąjį džiaugsmą.“10
Apibendrinu: ruoškitės misionieriškai tarnystei, lankykite šventyklą ir pirmyn su tikėjimu.
Pabaiga
Tad baikime ten, kur pradėjome, – speiguotoje automobilių aikštelėje iškilus klausimui „kur raktai?“ Beje, vėliau tą vakarą aš vis dėlto stebuklingai radau tuos raktus, kurie iš kišenės man iškrito kalnuose. Viešpats mums rodo, kad nepaliks mūsų geliančiame šaltyje be raktų ar įgaliojimo saugiai parvesti mus atgal į Jo namus.
Jei esate panašūs į mane, tai galbūt dažnai savęs kasdienybės rutinoje paklausiate: „Kur raktai“ nuo automobilio, biuro, namo ar buto? Kai man tai nutinka, negaliu susilaikyti nenusišypsojęs pats sau, nes ieškodamas raktų imu mąstyti apie kunigystės raktų sugrąžinimą ir apie prezidentą Tomą S. Monsoną, kurį palaikome kaip „pranašą, regėtoją ir apreiškėją“11 ir „vienintelį kunigystės raktus turintį ir naudojantį asmenį žemėje“. Taip, tuos raktus saugiai naudoja pranašai, regėtojai ir apreiškėjai. Pagal Viešpaties valią Bažnyčios prezidentas juos suteikia, perduoda ir paskiria kitiems.
Liudiju, kad kunigystės įgaliojimas ir kunigystės raktai užveda variklį, atveria dangaus vartus, leidžia naudoti dangaus galią ir nutiesia sandoros kelią atgal pas mūsų mylintį Dangiškąjį Tėvą.
Meldžiu, kad jūs, augančioji vaikinų ir merginų karta, veržtumėtės „pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus“12, kad suvoktumėte, jog turite šventą privilegiją darbuotis vadovaujami kunigystės raktus turinčių žmonių, galinčių jums atrakinti dangaus palaimas, dovanas ir galias.
Liudiju apie Dievą Tėvą; apie mūsų Gelbėtoją ir Išpirkėją Jėzų Kristų; apie Šventąją Dvasią ir apie Evangelijos sugrąžinimą šiomis paskutinėmis dienomis. Jėzaus Kristaus vardu, amen.