Gelbėti kitus – mes tai galime
Vyresnysis Mervinas B. Arnoldas
Iš Septyniasdešimties
Viešpats parūpino visas būtinas priemones, kad galėtume gelbėti mūsų neaktyvius narius ir bažnyčiai nepriklausančius draugus.
Gelbėtojas aiškiai suvokė Savo misiją gelbėti mūsų Dangiškojo Tėvo vaikus, nes pareiškė:
„Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę. […]
„[Nes] jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas šitų mažutėlių.“1
Mano angeliška mama Džesmin Bennion Arnold aiškiai suprato savo vaidmenį padedant gelbėti sužeistas ir prarastas mūsų Dangiškojo Tėvo avis, taip pat ir savo vaikus bei vaikaičius. Kokį nuostabų vaidmenį savo vaikaičių gyvenime gali suvaidinti seneliai!
Paprastai mama būdavo paskiriama lankyti ir mokyti tas, kurių tikėjimas buvo silpnas, mažiau aktyvias šeimas ir tas, kuriose ne visi buvo Bažnyčios nariai. Tačiau jos „kaimenei“ priklausė ir keletas jai oficialiai lankyti nepaskirtų asmenų. Paprastai ji lankydavo daugiau, nei kartą per mėnesį, nes nuolankiai klausydavosi, patarnaudavo ligoniams ir ateidavo su meile padrąsinti. Paskutinius kelis savo gyvenimo mėnesius mama nebegalėjo išeiti iš namų, todėl valandas leido rašydama jiems laiškus, reikšdama meilę atėjusiems ją aplankyti, liudydama ir stengdamasi juos pakylėti.
Kai einame gelbėti kitų, Dievas duoda mums galią, drąsina ir laimina. Kai Mozei Jis įsakė gelbėti Izraelio vaikus, šis išsigando, kaip ir daugelis iš mūsų išsigąstame. Mozė teisinosi, sakydamas: „Aš niekada nebuvau iškalbus […] Aš lėtas praverti lūpas, ir mano liežuvis nerangus.“2
Viešpats nuramino Mozę:
„Kas duoda burną žmogui? […] Argi ne aš, Viešpats?
O dabar eik! Aš būsiu su tavo lūpomis ir pamokysiu, ką turi sakyti.“3
Trumpai kalbant, Mozei Viešpats sakė: „Tu tai gali!“ Ir žinokite – mes taip pat galime!
Leiskite man pasakyti keturis principus, kurie padės mums gelbėjant kitus.
1 principas: Neturime delsti eiti į pagalbą
Buvęs Krašto Septyniasdešimties narys vyresnysis Alechandro Patanja papasakojo apie savo jaunesnįjį brolį Danielių, su komanda išplaukusį jūron žvejoti. Po kurio laiko Danielius gavo skubų perspėjimą, kad sparčiai artėja stipri audra. Danielius su komanda nedelsdami pasuko link uosto.
Sustiprėjus audrai, nustojo veikti šalimais plaukusio laivo variklis. Danieliaus komanda lynu prisikabino plaukti nebegalintį laivą ir ėmė jį vilkti į saugią vietą. Radijo bangomis jie šaukėsi pagalbos žinodami, kad stiprėjant audrai jiems reikia, kad kas skubiai padėtų.
Artimiesiems nekantriai laukiant, pakrantės apsaugos atstovai, žvejų asociacija ir kariškiai susitiko spręsti, kokia būtų geriausia gelbėjimo strategija. Vieni norėjo vykti iš karto, bet gavo nurodymą laukti plano. Patekusiems į audrą nesiliaujant šauktis pagalbos, organizacijų atstovai tęsė susirinkimą, stengdamiesi susitarti dėl veiksmų tvarkos ir plano.
Kai galiausiai buvo surinkta gelbėtojų grupė, juos pasiekė paskutinis beviltiškas pagalbos šauksmas. Siautėjanti audra nutraukė laivus jungusį lyną, ir Danieliaus komanda pasuko atgal pamėginti išgelbėti kitus žvejus. Galiausiai abu laivai nuskendo, ir jų įgulos, kartu su vyresniojo Patanjos broliu Danieliumi, žuvo.
Kalbėdamas apie šią tragediją Vyresnysis Patanja priminė Viešpaties žodžius: „Silpnųjų jūs nestiprinote, […] paklydusiųjų ir pražuvusiųjų neieškojote, […] išreikalausiu iš [jūsų] rankų savo avis.“4
Vyresnysis Patanja paaiškino, kad nors darbus turime organizuoti tarybose, kvorumuose, pagalbinėse organizacijose ar net asmeniškai, mes neturime delsti eiti pagalbon. Kartais praleidžiame daug savaičių bekalbėdami, kaip padėti ypatingų poreikių turinčioms šeimoms ar atskiriems asmenims. Svarstome, kas aplankys juos ir kaip reiks pasielgti. Tuo tarpu mūsų prarastiems broliams ir seserims vis dar reikia pagalbos, o kartais jie jos šaukiasi ir maldauja. Neturime atidėlioti.
2 principas: Niekada neturime pasiduoti
Prezidentas Tomas S. Monsonas, trimito garsu kvietęs mus eiti ir padėti, sakė: „Nariams reikia priminti, kad niekada ne vėlu, kai kalba eina apie mūsų […] mažiau aktyvius narius […] kuriuos būtų galima laikyti beviltiškais.“5
Kai kurie, su kuo dalinausi Evangelija, kaip ir daugelis iš jūsų, greitai pasikrikštija arba vėl tampa aktyvūs, o kitiems – tokiems, kaip mano draugas Timas, kuris nėra bažnyčios narys, ir jo žmona, neaktyvi Bažnyčios narė Šarlin, – reikia daug daugiau laiko.
Daugiau kaip 25 metus kalbėjausi su Timu apie Evangeliją ir pasiėmiau jį su Šarlin į atvirų durų renginius šventykloje. Ir kiti prisijungė prie gelbėjimo, bet vis dėlto Timas atmesdavo kiekvieną kvietimą susitikti su misionieriais.
Vieną savaitgalį buvau paskirtas pirmininkauti kuolo konferencijoje. Paprašiau kuolo prezidentą pasninkauti ir melstis ieškant, ką turėtume aplankyti. Buvau šokiruotas, kai jis padavė lapelį su mano draugo Timo vardu. Kai Timo vyskupas, kuolo prezidentas ir aš pasibeldėme į duris, Timas jas pravėrė, pažvelgė į mane, pažvelgė į vyskupą ir tarė: „Vyskupe, maniau, kad sаkėte, jog atsivesite ypatingą svečią!“
Tada Timas nusijuokė ir tarė: „Nagi užeik, Mervai.“ Tą dieną įvyko stebuklas. Dabar Timas jau pakrikštytas, ir juodu su Šarlin yra užantspauduoti šventykloje. Niekada neturime pasiduoti.
3 principas: Koks didis būtų jūsų džiaugsmas, jei atvestumėte pas Kristų tik vieną sielą
Prieš daugelį metų visuotinėje konferencijoje pasakojau, kaip Žozė de Suza Markesas suprato Gelbėtojo žodžius: „jei kuris iš jūsų būtų stiprus Dvasia, tegul jis pasiima su savimi silpną, kad šis […] taip pat taptų stiprus.“6
Brolis Markesas vardu žinojo kiekvieną avį savo kunigų kvorume ir pastebėjo, kad trūksta Fernando. Jis ieškojo Fernando jo namuose, tada jo draugo namuose ir netgi nuvyko į paplūdimį.
Galiausiai jis rado Fernandą plaukiojantį banglente. Jis nelaukė, kol laivas nuskęs, kaip toje istorijoje apie Danielių. Nedelsdamas jis žengė į vandenį gelbėti pasiklydusios avies ir džiaugdamasis parvedė ją namo.7
Tada nuolat tarnaudamas Fernandui jis užtikrino, kad šis nebepaliks kaimenės.8
Leiskite papasakoti, kas įvyko po Fernando išgelbėjimo, ir pasidalinti džiaugsmu, kilusiu išgelbėjus vos vieną pasiklydusią avį. Fernandas šventykloje susituokė su savo mylimąja Marija. Dabar jie turi 5 vaikus ir 13 vaikaičių – visi jie aktyvūs Bažnyčioje. Prie Bažnyčios prisijungė daug kitų giminaičių ir jų šeimų. Drauge jie pateikė tūkstančius savo protėvių vardų, kad šie gautų šventyklos apeigas, ir tos palaimos tęsiasi.
Dabar Fernandas trečią kartą tarnauja vyskupu ir tęsia gelbėjimo darbą taip, kaip jis buvo gelbėjamas. Neseniai jis papasakojo: „Mūsų apylinkėje yra 32 aktyvūs Aarono kunigystę turintys vaikinai, iš kurių 21 buvo išgelbėti per pastaruosius 18 mėnesių.“ Mes, kaip asmenys, šeimos, kvorumai, pagalbinės organizacijos, klasės nariai galime tai padaryti!
4 principas: Nesvarbu, koks mūsų amžius, visi esame pašaukti skubėti į pagalbą
Prezidentas Henris B. Airingas sakė: „Nesvarbu kiek jums metų, kiek pajėgiate, koks pašaukimas Bažnyčioje ar kur gyvenate – mes kaip viena esame pašaukti į darbą padėti Jam imti sielų derlių iki tol, kol Jis vėl ateis.“9
Kasdien vis daugiau ir daugiau mūsų vaikų, jaunimo, jaunų nevedusiųjų ir įvairaus amžiaus suaugusių narių atsiliepia į trimitu skambantį Gelbėtojo kvietimą skubėti į pagalbą. Ačiū už jūsų pastangas! Leiskite pateikti keletą pavyzdžių:
Septynmetė Emė pakvietė savo draugę Arianą ir jos šeimą į kasmetinę Pradinukų programą sakramento susirinkime. Po kelių mėnesių Ariana ir jos šeima pasikrikštijo.
Jaunas nevedęs vyras Alanas pajautė įkvėpimą su visais savo draugais socialiniuose tinkluose dalintis Bažnyčios vaizdo siužetais – Mormonų pranešimais ir Raštų eilutėmis.
Sesuo Ryvs ėmė dalintis Evangelija su kiekvienu jai paskambinusiu telefoninės prekybos agentu.
Džeimsas pakvietė Bažnyčiai nepriklausantį draugą į savo dukters krikštą.
Spenseris savo neaktyviai seseriai nusiuntė nuorodą į prezidento Raselo M. Nelsono konferencijos kalbą ir pranešė: „Ji perskaitė kalbą, ir langas prasivėrė.“
Viešpats parūpino visas būtinas priemones, kad galėtume gelbėti mūsų neaktyvius narius ir bažnyčiai nepriklausančius draugus. Visi galime tai daryti!
Kviečiu kiekvieną iš jūsų atsiliepti į Gelbėtojo kvietimą eiti gelbėti kitus. Mes tai galime!
Iškilmingai liudiju, jog žinau, kad Jėzus yra Gerasis Ganytojas, kad Jis myli mus ir laimins mus išėjus gelbėti kitus. Žinau, Jis yra gyvas. Aš tai žinau. Jėzaus Kristaus vardu, amen.