Šventas pasitikėjimas

Prezidentas Tomas S. Monsonas

Šią vertingą kunigystės galios dovaną lydi ne tik rimtos atsakomybės, bet ir ypatingi palaiminimai mums patiems ir kitiems.

Mano mylimi broliai, meldžiuosi, kad šį vakarą mano kalbai vadovautų Dvasia. Mus sieja bendra gija. Mums patikėta turėti Dievo kunigystę ir veikti Jo vardu. Mums buvo parodytas šventas pasitikėjimas. Iš mūsų daug tikimasi.

Doktrinos ir Sandorų 121 skyriaus 36 eilutėje rašoma: „kunigystės teisės neatsiejamai susijusios su dangaus galiomis“. Kokia nuostabi dovana mums suteikta. Mūsų pareiga – ginti ir saugoti mums suteiktą kunigystę ir būti vertiems visų šlovingų palaiminimų, kuriuos Dangiškasis Tėvas yra paruošęs mums, o per mus – ir kitiems.

Kad ir kur eitumėte, jūsų kunigystė lieka su jumis. Ar stovite šventose vietose? Prašau, kad prieš statydami save ir savo kunigystę į pavojų – rizikuodami eiti į vietas ar veiklas, nevertas jūsų ar tos kunigystės, –stabtelėtumėte apsvarstyti pasekmes. Prisiminkite, kas esate ir kuo Dievas tikisi, jog tapsite. Esate pažado vaikas. Esate stiprus. Esate Dievo sūnus.

Šią vertingą kunigystės galios dovaną lydi ne tik rimtos atsakomybės, bet ir ypatingi palaiminimai mums patiems ir kitiems. Tad, kad ir kur atsidurtume, visada būkime verti panaudoti kunigystės galią, nes niekada nežinome, kada atsiras poreikis ir galimybė tai padaryti.

Per Antrąjį Pasaulinį karą mano draugas tarnavo Pietų Ramiajame vandenyne, kai jo lėktuvas buvo pašautas virš vandenyno. Jis ir kiti įgulos nariai iš degančio lėktuvo sėkmingai iššoko parašiutais, prisipūtė gelbėjimosi plaustelius ir laikėsi tų plaustelių tris dienas.

Trečią dieną jie pamatė gelbėjimo laivą. Jis praplaukė jų nepamatęs. Kitą rytą jis vėl praplaukė jų nepamatęs. Jų viltis ėmė blėsti, nes jie suprato, kad tai paskutinė gelbėjimo laivo buvimo šioje teritorijoje diena.

Tada Šventoji Dvasia tarė mano draugui: „Tu turi kunigystę. Įsakyk gelbėtojams jus paimti.“

Jis taip ir padarė: „Jėzaus Kristaus vardu ir kunigystės galia [įsakau], apsigręžkite ir paimkite mus.“

Po kelių minučių laivas buvo prie jų ir paėmė juos ant denio. Ištikimas ir vertas kunigystę turintis vyras panaudojo tą kunigystę ir tuo palaimino savo bei kitų gyvenimus.

Tad apsispręskime, čia ir dabar, visada būti pasiruošę tam atvejui, kada reikės padėti, pasitarnauti ir gauti palaiminimą.

Dabar, mums užbaigiant šią visuotinę kunigystės sesiją, sakau jums, kad esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė“(1 Petro 2:9). Visada būkime verti šios dieviškos garbės – iš visos širdies meldžiu Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo, vardu, amen.