Šventoji Dvasia

Vyresnysis Robertas D. Heilsas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Reiškiu savo meilę ir dėkingumą Dangiškajam Tėvui už Šventosios Dvasios dovaną, per kurią Jis parodo Savo valią ir palaiko mus gyvenime.

Mano mylimi broliai ir seserys, šiandien kalbu kaip Viešpaties tarnas ir kaip prosenelis. Mokau ir liudiju jums bei savo mylimai ainijai apie nuostabią Šventosios Dvasios dovaną.

Pradėsiu patvirtindamas apie Kristaus šviesą, kuri suteikta „kiekvien[am] žmog[ui], ateinan[čiam] į pasaulį“.¹ Ši šventa šviesa yra visiems mums naudinga. Ji yra „visame ir per viską“² ir leidžia mums atskirti tiesą nuo netiesos.³

Tačiau Šventoji Dvasia skiriasi nuo Kristaus šviesos. Ji yra trečiasis Dievybės narys, atskira dvasinė asmenybė, turinti šventas pareigas, ir su Tėvu bei Sūnumi siekianti to paties tikslo.⁴

Kaip Bažnyčios nariai, mes galime nuolatos jausti Šventosios Dvasios bendrystę. Per sugrąžintąją Dievo kunigystę esame pakrikštijami panardinimu mūsų nuodėmėms atleisti ir po to patvirtinami Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais. Šiose apeigose kunigystę turinčių asmenų rankų uždėjimu mums suteikiama Šventosios Dvasios dovana.⁵ Po to mes galime gauti ir išlaikyti Šventosios Dvasios bendrystę visuomet atmindami Gelbėtoją, laikydamiesi Jo įsakymų, atgailaudami už savo nuodėmes ir šabo dieną vertai priimdami sakramentą.

Šventoji Dvasia suteikia asmeninį apreiškimą, kad padėtų mums priimti svarbius sprendimus dėl savo išsilavinimo, misijos, karjeros, santuokos, vaikų, šeimos būsto ir t.t. Šiuose dalykuose Dangiškasis Tėvas tikisi, kad mes naudosimės savo valios laisve, savo protu ištirsime situaciją pagal Evangelijos principus ir maldoje pateiksime Jam sprendimą.

Asmeninis apreiškimas yra būtinas, tačiau tai yra tik viena Šventosios Dvasios darbo dalis. Kaip liudija Raštai, Šventoji Dvasia taip pat liudija apie Gelbėtoją ir Dievą Tėvą.⁶ Ji moko mus apie „taikingus karalystės dalykus“⁷ ir padaro mus „pertekusiais vilties“.⁸ Ji „veda [mus] daryti gera […] [ir] teisti teisiai“.⁹ Ji duoda „kiekvienam žmogui [dvasinę] dovaną […] kad taip būtų nauda visiems“.¹⁰ Ji „duoda [mums] žinojimą“¹¹ ir „viską [mums] prim[ena]“.¹² Per Šventąją Dvasią mes galime „bū[ti] pašventinti“¹³ ir gauti „[savo] nuodėmių atleidimą“.¹⁴ Ji yra Gelbėtojo mokiniams pažadėtasis „Guodėjas“.¹⁵

Visiems primenu, kad Šventoji Dvasia nėra duota mus kontroliuoti. Kai kurie iš mūsų neišmintingai siekia Šventosios Dvasios vadovavimo kiekviename nežymiame savo gyvenimo sprendime. Tai menkina Jos šventą vaidmenį. Šventoji Dvasia gerbia laisvos valios principą. Ji mūsų protams ir širdims švelniai kalba apie daug svarbių dalykų.¹⁶

Kiekvienas mūsų galime skirtingai jausti Šventosios Dvasios įtaką. Jos raginimai bus jaučiami nevienodai stipriai, priklausomai nuo mūsų asmeninių poreikių ir aplinkybių.

Šiomis pastarosiomis dienomis mes tvirtiname, kad per Šventąją Dvasią tik pranašas gali gauti apreiškimą visai Bažnyčiai. Kai kurie tai pamiršta, kaip kad Aaronas ir Mirjama bandė įtikinti Mozę su jais sutikti. Tačiau Viešpats juos ir mus mokė. Jis sakė:

„Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apsireikščiau jam regėjime. […]

Su juo aš kalbu tiesiogiai“.¹⁷

Kartais priešininkas gundo mus klaidingais mokymais, kuriuos mes galime sumaišyti su Šventąja Dvasia. Liudiju, kad ištikimas įsakymų ir sandorų laikymasis apsaugos mus nuo apgaulės. Per Šventąją Dvasią mes atpažinsime tuos netikrus pranašus, mokančius mus žmonių doktrinos ir įsakymų.¹⁸

Kai gauname Šventosios Dvasios įkvėpimą, yra išmintinga atminti, kad mes negalime gauti apreiškimo už kitus. Pažįstu jaunuolį, kuris pasakė merginai: „Sapnavau, kad tu būsi mano žmona“. Mergina pamąstė ir atsakė: „Kai aš susapnuosiu tą patį sapną, ateisiu su tavimi pasikalbėti“.

Kiekvienas galime pasiduoti pagundai leisti savo asmeniniams troškimams užgožti Šventosios Dvasios vadovavimą. Pranašas Džozefas Smitas meldė Dangiškąjį Tėvą leidimo paskolinti pirmuosius 116-a Mormono Knygos puslapių Martinui Harisui. Džozefas manė, kad tai buvo gera mintis. Pradžioje Šventoji Dvasia nesuteikė jam patvirtinančių jausmų. Galiausiai Viešpats leido Džozefui paskolinti tuos puslapius. Martinas Harisas juos prarado. Viešpats kuriam laikui atėmė iš Pranašo dovaną versti, ir Džozefas išmoko skausmingą, tačiau vertingą pamoką, kuri padarė įtaką likusiai jo tarnystei.

Šventoji Dvasia yra svarbiausia Evangelijos sugrąžinime. Kalbėdamas apie jaunystėje skaitytą Jokūbo 1:5 eilutę, pranašas Džozefas pasakė: „Dar niekada jokia Raštų ištrauka su tokia galia neatėjo į žmogaus širdį, kaip ši tuomet atėjo į manąją“.¹⁹ Džozefo Smito aprašyta galia buvo Šventosios Dvasios įtaka. Todėl Džozefas nuėjo į netoli jo namų esančią giraitę ir atsiklaupė paklausti Dievo. Įvykęs Pirmasis regėjimas išties buvo svarbus ir didingas. Tačiau kelias į šį asmeninį Tėvo ir Sūnaus apsilankymą prasidėjo nuo Šventosios Dvasios raginimo melstis.

Atskleistosios sugrąžintosios Evangelijos tiesos buvo gautos sekant tuo pačiu pavyzdžiu: kreipiantis maldoje, po to priimant ir sekant Šventosios Dvasios raginimais. Pamąstykime apie šiuos pavyzdžius: Mormono Knygos vertimą, kunigystės ir jos apeigų sugrąžinimą pradedant nuo krikšto, Bažnyčios suorganizavimą ir t.t. Liudiju, kad šiandieną Viešpaties apreiškimas Pirmajai Prezidentūrai ir Dvylikos Apaštalų Kvorumui gaunamas laikantis to paties švento modelio. Tai yra tas pats šventas modelis, leidžiantis gauti apreiškimą.

Gerbiame visus, kurie sekė Šventąja Dvasia, kad gautų sugrąžintąją Evangeliją, pradedant nuo paties Džozefo Smito šeimos narių. Kada jaunasis Džozefas papasakojo savo tėvui apie Moronio apsilankymą, jo tėvas pats gavo patvirtinantį liudijimą. Iškart po to, Džozefas buvo atleistas nuo pareigų ūkyje ir buvo skatinamas sekti angelo nurodymais.

Tad ir mes, kaip tėvai ir vadovai, taip elkimės. Skatinkime savo vaikus ir aplinkinius sekti Šventosios Dvasios vadovavimu. Taip darydami patys sekime Šventosios Dvasios pavyzdžiu, vadovaudami švelnumu, romumu, gerumu, didžiu kantrumu ir neveidmainiška meile.²⁰

Šventoji Dvasia yra Dievo darbo šeimose ir Bažnyčioje tarpininkas. Mąstydamas apie tai, norėčiau su jumis pasidalinti keliais pavyzdžiais apie Šventąją Dvasią iš asmeninio gyvenimo ir tarnavimo Bažnyčioje. Pateikiu juos kaip asmeninį liudijimą, kad Šventoji Dvasia laimina mus visus.

Prieš daugelį metų kartu su seserimi Heils savo namuose planavome priimti keletą mano bendradarbių ypatingai vakarienei. Pakeliui namo iš darbo pajutau Dvasios raginimą sustoti prie namų našlės, kurios namų mokytojas buvau. Kai pasibeldžiau į tos sesers duris, ji pasakė: „Meldžiausi, kad ateitumėte“. Iš kur gavau šį raginimą? Iš Šventosios Dvasios.

Kartą, po sunkios ligos, pirmininkavau kuolo konferencijoje. Taupydamas jėgas, buvau suplanavęs palikti maldos namus iškart po kunigijos vadovų sesijos. Tačiau po baigiamosios maldos Šventoji Dvasia man tarė: „Kur eini?“ Pajutau įkvėpimą paspausti ranką visiems išeinantiems. Priėjus vienam jaunam vyresniajam gavau įkvėpimą pasakyti ypatingą žinią. Žvelgiau žemyn ir laukiau, kol jis pakėlė akis ir mūsų žvilgsniai susitiko, ir galėjau pasakyti: „Melskis Dangiškajam Tėvui, klausykis Šventosios Dvasios, sek gaunamais Dvasios raginimais, ir viskas tavo gyvenime bus gerai“. Vėliau kuolo prezidentas man pasakė, kad šis vaikinas buvo ką tik grįžęs nepabaigęs savo misijos. Remdamasis aiškiu dvasiniu įkvėpimu, kuolo prezidentas buvo pažadėjęs jaunuolio tėvui, kad jei jis atves sūnų į kunigijos susirinkimą, „su juo pasikalbės Vyresnysis Heilsas“. Kodėl aš pasilikau paspausti kiekvienam ranką? Kodėl laukiau, kad galėčiau pakalbėti su šiuo vaikinu? Kas buvo mano patarimo šaltinis? Atsakymas paprastas: Šventoji Dvasia.

2005 metų pradžioje aš gavau patarimą paruošti visuotinės konferencijos žinią apie vyresnių misionierių poras. Po konferencijos vienas brolis pasakė: „Klausant konferencijos … Viešpaties Dvasia iš karto palietė mano sielos gelmes. […] Buvo aišku, kad žinia skirta man ir mano žmonai. Mes turėjome tarnauti misijoje, ir dabar atėjo laikas tai padaryti. Pažvelgęs į savo žmoną suvokiau, kad ji pajuto tuos pačius Dvasios raginimus“.²¹ Kas davė šiuos stiprius raginimus tuo pačiu metu? Šventoji Dvasia.

Savo ainiams ir manęs klausantiems, liudiju apie asmeninį apreiškimą ir nenutrūkstamą kasdieninį vadovavimą, perspėjimą, padrąsinimą, stiprybę, dvasinį apvalymą, paguodą ir ramybę, kurią per Šventąją Dvasią yra gavusi mano šeima. Per Šventąją Dvasią mes patiriame „daugybę [Kristaus] švelnių pasigailėjimų“²² ir nesibaigiančių stebuklų.²³

Reiškiu savo ypatingą liudijimą, kad Gelbėtojas gyvena. Reiškiu savo meilę ir dėkingumą Dangiškajam Tėvui už Šventosios Dvasios dovaną, per kurią Jis parodo Savo valią ir palaiko mus gyvenime. Jėzaus Kristaus vardu, amen.