Stovėkite už tiesą
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2023 m. gegužės 21 d.
Prezidentas Dalinas H. Ouksas. Ačiū už šią gražią muziką. Ir ačiū įgaliotiniam Gilbertui už šią mielą įžangą.
Brangūs jauni suaugusieji, įskaitant abiturientus, sesuo Ouks ir aš labai džiaugiamės galėdami išreikšti jums savo meilę ir kreiptis į jus šioje svarbioje dvasinėje valandėlėje. Tai įtemptas metas mums visiems, tačiau Jėzaus Kristaus Evangelija mums suteikia daug priežasčių būti džiugiems. Per savo pranašą Dievas perdavė mums iššūkį ištvermingai įveikti pasipriešinimą, o Jėzaus Kristaus mokymai paaiškina, kaip įgyvendinti savo dieviškąjį amžinojo gyvenimo likimą.
I.
Kalbėdamas tokiai auditorijai kaip jūs, prezidentas Raselas M. Nelsonas davė šį svarbų nurodymą: „Kadangi pasaulis tampa vis pasaulietiškesnis ir mažiau dvasingas, jūs turėtumėte tapti vis dvasingesni ir mažiau pasaulietiški. Stenkitės stovėti už principą, o ne už populiarumą.“
Tada jis perdavė šį iššūkį, kurį panaudojome mūsų dvasinės valandėlės pavadinimui: „Pažinkite tiesą ir stovėkite už ją, net jei tiesa nėra politiškai populiari.“1
Mūsų žemiškojo gyvenimo tikslas ir kelias, kuriuo turėtume eiti, kad nugalėtume, yra nurodyti išgelbėjimo plane, o pastaraisiais metais – dokumente „Šeima. Pareiškimas pasauliui“. Apsvarstykite šią perspektyvą, glaustai nusakytą šiais vertingais prezidento Nelsono žodžiais:
„Gyvenimas nėra vienaveiksmis spektaklis. Tikrai yra ikimirtingasis laikotarpis. Ir tikrai yra gyvenimas po mirties. Ikimirtingoji ir mirtingoji dalys yra tik pasiruošimas mūsų pomirtiniam gyvenimui. Pažinimas apie tris šlovės laipsnius, apreikštas pranašams, suteikia mums šiokį tokį supratimą apie mūsų pomirtinį potencialą. Amžinasis gyvenimas yra šlovingas ir visų pastangų vertas siekis.“2
Mes, pastarųjų dienų šventieji, esame palaiminti šiuolaikiniu apreiškimu, kuris leidžia geriau suprasti šio mirtingojo gyvenimo tikslą. Kaip sakė prezidentas Nelsonas, į mirtingąjį gyvenimą mes nežiūrime kaip į vienaveiksmį spektaklį. Mūsų amžinojoje kelionėje yra mažiausiai trys „veiksmai“. Mūsų ikimirtingoji egzistencija yra tarsi 1-asis veiksmas. Po to eina mūsų dabartinė mirtingoji egzistencija, tarsi 2-asis veiksmas. Mūsų gyvenimas po mirties yra tarsi 3-iasis veiksmas. Šis paskutinis veiksmas apima tikrą visų kada nors gyvenusių žmonių prisikėlimą ir paskutinįjį teismą, kuris paskirs mus į tą šlovės karalystę, kuriai pasiruošėme savo darbais, sprendimais ir norais.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia suteikia unikalią prieigą prie tiesos apie mūsų mylinčio Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą Jo vaikams.
Mūsų gyvenimo žemėje – 2-ojo veiksmo – tikslas yra tobulėti ruošiantis amžinojo gyvenimo likimui. Tai darome įveikdami tai, ką Mormono Knyga apibūdina kaip priešingybę visame kame, įskaitant daugybę pagundų pažeisti Dievo įsakymus. Susidūrimas su pagundomis ir jų įveikimas bei artėjimas prie Dievo per teisingus pasirinkimus ir atgailą dėl neteisingų padeda mums pasiekti amžinąjį augimą, kuris yra Dievo vaikų mirtingojo gyvenimo tikslas.
Mes, turintys Šventosios Dvasios dovaną ir šiuolaikinio apreiškimo apšvietimą, esame laiminami daugybe įžvalgų. Pavyzdžiui, Mormono Knygoje žadama, kad „tas, kas stropiai ieško, ras; ir Dievo slėpiniai bus atskleisti jam Šventosios Dvasios galia“3. Meldžiuosi, kad visi, kuriuos myliu, – o tai apima visus mane girdinčius Dievo vaikus, – veiktų pagal tą kvietimą rasti ir pažinti tiesą.
II.
Pirmoji tiesa yra susijusi su santuoka. Santuoka yra svarbiausia mirtingojo gyvenimo ir tolesnio gyvenimo tikslo dalis. Esame vaikai mylinčio Dangiškojo Tėvo, kuris sukūrė mus su gebėjimu vykdyti Jo pirmąjį įsakymą daugintis ir pripildyti žemę. Ta gyvybės kūrimo galia yra viena iš brangiausių dovanų, kurias turime mirtingajame gyvenime. Tačiau šios dovanos esmė yra skaistybės įstatymas – įsakymas dauginimosi galias naudoti tik santuokoje tarp vyro ir moters. Šis įsakymas yra esminis Jėzaus Kristaus Evangelijoje. Ši tiesa paaiškina, kodėl vadovaujamės skirtingomis vertybėmis ir susilaikome nuo tam tikrų poelgių, kurie daugeliui aplinkinių atrodo įprasti.
Mūsų požiūris į santuokos apibrėžimą ir į pačią santuoką yra to pavyzdžiai. Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai yra labai susirūpinę dėl pastarojo meto santuokos pobūdžio ir masto pokyčių Jungtinėse Valstijose. Tai apima didėjantį JAV piliečių polinkį, įskaitant kai kuriuos vertus jaunus pastarųjų dienų šventųjų vyrus ir moteris, atidėlioti santuoką. Kad geriau suvoktume šią tendenciją, pažvelkime į dvi santuokos lenteles. Nors šie skaičiai priskiriami JAV, jie atspindi pasaulinę problemą.
Šioje pirmoje lentelėje parodyta, kad JAV piliečių, kurie kada nors buvo susituokę, procentinis skaičius smarkiai sumažėjo. Per pastaruosius 30 metų šis procentinis skaičius sumažėjo 8–9 procentais tiek vyrams, tiek moterims. Santuokų Jungtinėse Valstijose akivaizdžiai mažėja.
Šioje antroje lentelėje parodytas jaunų pastarųjų dienų šventųjų santuokinio amžiaus padidėjimas. Čia rodomas vidutinis pastarųjų dienų šventųjų vyrų ir moterų amžius jų pirmosios santuokos metu. Tai rodo, kad besituokiančių vyrų ir moterų amžius padidėjo maždaug penkeriais metais.4
Pagalvokite, ką praranda jauni suaugę pastarųjų dienų šventieji, sąmoningai ženkliam laikui atidėliodami savo santuoką: galimybes ir palaiminimus. Tai reiškia vyro ir žmonos santykiuose vykstančio svarbaus asmeninio tobulėjimo ir tokių savybių, kaip pasiaukojimas ir nuolankumas, lavinimo atidėliojimą. Tai reiškia sumažėjusias galimybes bendradarbiauti kuriant Dievo karalystę. Svarbiausia, tai reiškia, jog gims mažiau vaikų, kad užaugtų su Evangelijos palaiminimais. Jūs visa tai žinote ir turite žinoti, kad jūsų vadovai žino, jog daugelis mūsų vienišių nesituokia anksčiau dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Apie tai dar kalbėsiu vėliau.
Kristin, prašau pridurti, ką tu galvoji apie tai.
Sesuo Kristin M. Ouks. Gerai. Iš tikrųjų, santuoka yra dovana. Santuoka ne tik suteikia mums galimybę susilaukti vaikų, bet ir suteikia galimybę bei stimulą pradėti bendro augimo kelionę. Mes mokomės aukotis ir tarnauti taip, kaip galime tik nedaugeliu kitų būdų.
Kai buvau vieniša, visada ieškojau galimybių tarnauti. Dabar per kiekvieną vakarienę mano tarnavimo projektas sėdi tiesiai priešais mane. Mokausi geriau mylėti savo vyrą ir jam padėti; turiu draugą, su kuriuo galiu juoktis ir verkti. Savo ruožtu, turiu man padedantį užtarėją, mokytoją ir rėmėją. Santuoka yra integruota galimybė mokytis bendravimo ir perspektyvos. Noriu, kad žinotumėte, jog gyvenimas tampa geresnis, kai mūsų santuoka tampa susijusi su kažkuo didesniu už mus pačius ir arčiau mūsų Gelbėtojo. Norime, kad tą palaiminimą gautumėte jūs visi.
Pjesėje „Vargdieniai“ yra eilutė: „Mylėti kitą žmogų reiškia matyti Dievo veidą.“5 Niekur tai nevyksta geriau nei santuokoje.
Prezidentas Ouksas. Pasaulietiškai kalbant, vaikų atidėliojimas – net jų žymus nuvertinimas – yra akivaizdus ką tik paskelbtoje nacionalinėje apklausoje, kuri rodo, kad suaugusiųjų, manančių, jog turėti vaikų yra svarbu, dalis per pastaruosius 25 metus sumažėjo nuo 66% iki 33%.6
Mes su Kristin galvojome apie šio nacionalinio vaikų svarbos nuvertinimo reikšmę atkurtai Bažnyčiai, kai Kristin sesuo papasakojo apie savo mažamečio anūkėlio komentarą. Kai jie kartu skaitė žurnalą „Draugas“ ir žiūrėjo į Jėzaus paveikslą, ji susimąstė dėl Gelbėtojo, kviečiančio vaikus ateiti pas Jį. Ketverių metų Andersas atsakė tokiu įkvėptu paaiškinimu: „Argi nesupranti? Jėzus myli vaikus.“
Tiesiog atminkite, kad mylintis Dangiškasis Tėvas turi planą savo jauniems suaugusiesiems, o santuoka ir vaikai yra to plano dalis.
Dabar, tik pramogai, norime pasidalyti tuo, ko kadaise mokėme apie pasimatymus ir pasibuvimus. Štai vaizdo įrašas apie tai, ką pasakiau 2005 m., kai mūsų dabartiniai vyriausi jauni suaugusieji buvo tik apie 12-os metų, o likusieji buvote tik vaikai arba net negimę.
Daugelį metų Bažnyčia patarė mūsų jaunimui iki 16 metų neiti į pasimatymus. Galbūt kai kurie jauni suaugusieji, ypač vyrai, persistengė vykdydami šį išmintingą patarimą ir nusprendė neiti į pasimatymus iki 26, o gal net 36 metų. Dabar kviečiu jus su manimi sugrįžti į praeitį – pažiūrėti šį 2005 m. vaizdo įrašą.
Prezidentas Ouksas [vaizdo įrašas]. „Vyrai, jei sugrįžote iš savo misijos ir vis dar laikotės berniukų ir mergaičių modelių, kurių jums buvo patarta laikytis, kai buvote penkiolikmečiai, jums laikas užaugti. Sukaupkite drąsą ir ieškokite, su kuo galėtumėte eiti į pasimatymą. Pradėkite nuo įvairių pasimatymų su įvairiomis merginomis, o kai šiame etape sutiksite gerą kandidatą, pereikite prie piršlybų. Tai santuokos metas. Tai Viešpats ir numatęs savo jauniems suaugusiems sūnums ir dukterims. Vyrai turi iniciatyvą, ir jūs, vyrai, turėtumėte ją parodyti. Jei nežinote, kas yra pasimatymas, galbūt padės šis apibrėžimas. Išgirdau jį iš savo 18-mečių anūkių. Pasimatymas turi išlaikyti trijų s patikrinimą: (1) suplanuotas iš anksto, (2) sumokėtas ir (3) suporuotas.
Mano vieniši jaunieji draugai, patariame nukreipti savo bendravimą su priešinga lytimi į pasimatymų modelius, vedančius prie santuokos, o ne į bendravimo modelius, kurie veda tik prie paviršutiniškų santykių. Santuoka nėra grupinė veikla – bent jau tol, kol neatsiras daug vaikų.“7
[Vaizdo įrašo pabaiga]
Seserys, regis jums patiko tie nurodymai vienišiems vyrams. Dabar Kristin tars keletą žodžių vienišoms merginoms.
Sesuo Ouks. Prezidente Ouksai, tas vaizdo įrašas apie pasimatymus tikrai pasenęs, bet principas išlieka tas pats – prieš santuoką vyksta pasimatymai.
Kadangi ištekėjau 53-ejų, žinau, koks yra verto bendražygio laukimo jausmas ir jį dažnai lydintis ilgesys, širdgėla ir ašaros ant pagalvės. Bet galiu paliudyti apie Viešpaties meilę narsioms seserims, kurioms tenka laukti, nes ją jaučiau. Taip pat užjaučiu ištikimus brolius, kurie taip pat to trokšta. Tai tikra kova. Pasimatymai ir net jų nebuvimas gali kelti stresą.
Kai mano tikėjimą sukrėsdavo išbandymai – kai stebėdavausi, kodėl gyvenimas toks sunkus, nors dedu visas pastangas gyventi pagal Evangeliją – kartais atrodydavo, kad kažką darau neteisingai. Bet taip nebuvo.
Sesuo Mišelė D. Kreig sakė: „Sunkumai nereiškia, kad planas neveikia.“ Planas skirtas augti ir padėti mums siekti Dievo. Sesuo Kreig pridūrė: „Dangiškajam Tėvui labiau rūpi [jūsų], kaip Jėzaus Kristaus mokin[io], augimas [negu jūsų] komfortas.“8
Jeigu tik skaičiuojate minutes laukdami, kada prieš jus staiga išdygs potencialus sutuoktinis, liaukitės tai darę ir pradėkite ruoštis. Ruoškitės gyvenimui – įgykite išsilavinimą, patirties ir kurkite planus. Nelaukite, kol laimė bus jums įbrukta. Ieškokite galimybių tarnauti ir mokytis. Svarbiausia, pasitikėkite Viešpačiu, „kasdien šaukdamiesi Viešpaties vardo ir tvirtai tikėdami tuo, kas įvyks“9. Pažadu, kad, jums tai darant, pas jus ateis laimė.
Prezidentas Ouksas. Kristin davė jums, seserys, vertingų patarimų. Jos patarimai nepasenę. Tiesą sakant, mano patarimas vienišiems vyrams taip pat nėra pasenęs. Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai taip pat susirūpinę santuokos klausimu, kaip ir prieš 20 metų. Mus taip pat neramina būsto, kurį jauni sutuoktiniai gali sau leisti įsigyti, trūkumas ir didėjančios studentų skolos.
Kaip jūs, jauni suaugusieji, puikiai žinote, jūs esate ne tų aplinkybių priežastis, o jų aukos. Ką daryti? Eikite į priekį su tikėjimu ir darykite viską, ką galite, esant mažiau palankioms būsto rinkos aplinkybėms nei tos, su kuriomis susidūrėme aš ir jūsų seneliai savo jaunystėje. Ir ypač stenkitės sumažinti studentų skolas.
Pagal Dievo planą galime turėti viską, bet ne tokia seka, kurią, atrodo, diktuoja pasaulis. Norime padėti primindami jums Dievo planą ir vertingus mūsų pirmtakų pavyzdžius. Mūsų pionieriai paliko savo namus ir materialinį turtą, kad atvestų savo šeimas į dvasinį saugumą kalnuotuose vakaruose. Šiandien raginame nepalikti dvasinio saugumo ir šeimos, kad įgytumėte materialinio turto.
III.
Dabar pakalbėsiu apie kai kuriuos klausimus, kurie rūpi ir mūsų klausantiems mylimiems vidurinės mokyklos mokiniams.
Visoje šalyje jūsų bendraamžiai yra kamuojami nerimo, pažeidžiami narkotikų, priklausomi nuo socialinės medijos ir rekordiškai daug jų kreipiasi į psichologus. Šie veiksniai jus veikia, bet jums visa tai nusveria geroji žinia.
Jūs žinote, kad esate Dievo vaikai, unikaliai dieviškas paveldas. Dievas jus myli. Jis yra galingas vadovas ir Jis pažadėjo jums padėti, jei tik sieksite Jo taip, kaip Jis mokė. Savo mintyse ir savo prioritetų sąrašuose įsirašykite galingą tiesą, kad esate mylimas Dievo vaikas. Jo meilė suteikia jums pagarbos sau, stiprybės ir motyvacijos kovoti su bet kokiomis gyvenimo problemomis. Ir niekada neužmirškite, kad Jo tarnai jus myli. Mes mylime jus.
Ką tik gavau vertingą laišką iš 16-metės merginos, gyvenančios valstijoje, kurioje turime nedaug narių. Pavadinsiu ją Eme. Jos laiškas svarbus, nes ji išreiškia jausmus, būdingus jaunimui visoje Bažnyčioje. Ilgame Emės laiške yra tokios eilutės. Aš paprašiau vienos iš jūsų bendraamžių perskaityti jos žodžius.
Emė. „Manau, kad kartais gaunu nenuoseklių ir trikdančių pranešimų iš Bažnyčios. Kasdieniame gyvenime matau, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai socialiniuose tinkluose elgiasi taip, tarsi jie nebūtų šios Evangelijos dalis. […] Jaučiuosi taip, lyg savo apylinkėje būčiau vienintelė mergina, matanti tai, ką manau esant neteisinga pasaulyje. […] Tikrai nesuprantu, kodėl tiek daug jaunimo mūsų bažnyčioje nemato problemos dėl to, kad žmonės kas antrą dieną keičia lytį, eina į pasimatymus su tos pačios lyties žmonėmis arba laiko save belyčiais. […]
Apylinkės ar kuolo jaunimo veiklose manęs klausia, kokiu įvardžiu į mane kreiptis, arba mokykloje manęs prašo šokti su mergina, manančia, kad ji yra vaikinas. Žinau, kad turime mylėti visus ir rodyti jiems pagarbą, ir visada tai darau. [Tiesiog] jaučiu, kad peržengiama riba. […] Norėčiau, kad apie šią problemą daugiau išgirstume iš Bažnyčios vadovų.“10
Prezidentas Ouksas. Tai nevilties kupinas laiškas nuo merginos, kuri yra maždaug tokio amžiaus kaip abiturientai šioje auditorijoje. Kodėl jos laiškas taip mane sukrėtė? Ji nori daryti tai, kas teisinga, bet jaučiasi apsupta vertybių ir elgesio, kurie, jos manymu, neteisingi, ir ji tiesiog nežino, ką dėl to daryti. Ji nori stovėti už tiesą, bet nežino, kaip tai daryti su meile. Per dvasinę valandėlę jauniems suaugusiesiems Ensign koledže vyresnysis Klarkas G. Gilbertas ir aš kalbėjome apie šį iššūkį tvirtai stovėti su meile, kai skelbiame tiesą. Galime mylėti kitus ir rasti bendrą kalbą nepamindami mums žinomų tiesų.11
Savo laiške Emė rašo apie Bažnyčios draugus, kurie yra susipainioję dėl savo lyties – yra būsenoje, kuri vadinama lyties disforija. Ši painiava įvairiais žmogaus gyvenimo laikotarpiais gali įgauti įvairias formas. Tai patiriantieji pavieniai asmenys ir šeimos nariai turėtų būti toliaregiški, stengtis pasikliauti amžinais principais ir veikti pagal juos. Jau kurį laiką galvojau šia tema. Dabar, mylėdamas tuos, kuriems rūpi tokios temos, jaučiu Dvasios raginimą pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti kai kurias vertingas tiesas, kurias atskleidžia Jėzaus Kristaus Evangelija, kad padėtų mums įveikti tokias painiavas.
Vaikinai ir merginos, jūsų Bažnyčios, seminarijos ir instituto vadovai ir mokytojai bei jūsų tėvai turi atsakomybę ir įkvėpimą mokyti jus sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesų. Turite vertingą knygelę Jaunimo stiprybės vardan, kuri remiasi mūsų Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plano principais, Jėzaus Kristaus Apmokėjimu ir sandoromis, kurias sudarėme priimdami krikštą ir kurias atnaujiname kiekvieną šabą priimdami sakramentą. Pirmuosiuose jos puslapiuose yra toks pažadas: „Vadovaudamiesi šiomis tiesomis galite daryti įkvėptus pasirinkimus, kurie jus laimins dabar ir visą amžinybę.“12
Kai Jėzaus paklausė, kuris įsakymas yra didžiausias, Jis pasakė du. Pirmasis yra mylėti Dievą; šią meilę rodome laikydamiesi Jo įsakymų. Antrasis yra mylėti savo artimą.13 Turime vykdyti abu, ir tai nelengva. Daugelis iš mūsų linkę mažiau dėmesio skirti artimo meilei ir per daug sureikšminti įstatymo (įsakymų) laikymąsi. Tai tikrai yra mano polinkis dėl mano teisinio išsilavinimo. Juk mylėti Dievą ir parodyti savo meilę Dievui laikantis Jo įsakymų yra pirmasis didžiausias įsakymas. Ir, žinoma, mums lengviau spręsti apie save ir kitus pagal tai, ar paklūstame įstatymui. Tačiau kiekvienam iš mūsų taip pat labai svarbu laikytis antrojo įsakymo, kuris yra „panašus į [pirmąjį]“14 – mylėti savo artimą taip, kaip mus mylėjo Jėzus.15
Mano mėgstamiausias dieviškas abiejų šių didžiausių įsakymų derinimo ir laikymosi pavyzdys yra tai, ką, susidūręs su šia problema, padarė Gelbėtojas. Evangelijos pagal Joną aštuntame skyriuje rašoma, kaip grupė Rašto žinovų ir fariziejų atvedė moterį, kad ją teistų Jėzus. Jie norėjo sugauti Gelbėtoją pasirenkantį prieštarauti Mozės įstatymui [reikalavusiam svetimautojus bausti mirtimi] arba Romos įstatymui, kuris tokiomis aplinkybėmis neleido bausti mirtimi pagal Mozės įstatymą. Tačiau mums šis pavyzdys vertingas tuo, kaip Jėzus išvengė šių spąstų ir suteikė galingą pamoką, kaip taikyti abu didžiausius įsakymus.
Pirma, Gelbėtojas veiksmingai nuginklavo tuos, kurie siekė nedelsiant taikyti įstatymą. Jis tai padarė paskatindamas juos pasitikrinti savo sąžines. Jėzus tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“16 Kai sugėdinta minia pasitraukė, Gelbėtojas panaudojo meilės galią. Jis gailestingai atsisakė smerkti moterį, ir tas meilingas poelgis pakėlė ją naujam gyvenimui. Įstatymas bus pritaikytas vėliau, kai ji bus teisiama pagal visą savo gyvenimą (įskaitant atgailą). Tačiau minėtu atveju Gelbėtojas, susilaikydamas nuo smerkimo, išreiškė meilę ir gailestingumą ir patvirtino įstatymą, sakydamas: „Eik ir daugiau nebenusidėk.“17
Turime nuolat derinti ir taikyti įstatymą ir meilę su įkvėpimu, kai tik jis ateina. Vyresnysis Kristofersonas mums priminė, kad „pirmojo įsakymo iškėlimas į pirmą vietą nesumažina ir neapriboja mūsų gebėjimo laikytis antrojo įsakymo. Atvirkščiai, jis jį sustiprina. […] Mūsų meilė Dievui stiprina mūsų gebėjimą visapusiškiau ir tobuliau mylėti kitus, nes mes iš esmės bendradarbiaujame su Dievu rūpindamiesi Jo vaikais.“18
Apsvarstykite šiuos du pasakymus: vieną, neseniai kalbėtojos ištartą BJU, ir kitą – anksčiau ištartą visuotinio įgaliotinio.
„Visas išgelbėjimo plano darbas, kurio kulminacija yra didžioji Viešpaties Jėzaus Kristaus apmokėjimo auka, yra skirtas sudaryti mums galimybę tapti būtybėmis, mylinčiomis kitus nuoširdžiausia meile. […]
Tai mus moko, kad įsakymai [ir visi pranašiški nurodymai], įskaitant brangias pareiškimo apie šeimą tiesas, turi vesti mus Dievo keliais, kad taptume meilės būtybėmis.“19
Dabar kitas pasakymas:
„Jei pirmiau stengiamės įtikti žmonėms, o po to – Dievui, sukeičiame vietomis pirmąjį ir antrąjį didžiuosius įsakymus. Tai reiškia, kad pamirštame, į kurią pusę esame atsigręžę. Ir vis dėlto visi darome tą klaidą, nes bijome žmonių. […]
Gelbėtojas, mūsų didis Pavyzdys, visados atsigręžęs į Savo Tėvą. Jis mylėjo Savo aplinkinius ir jiems tarnavo, bet sakė: „Garbės iš žmonių aš nepriimu“ (Jono 5:41). Jis norėjo, kad tie, kuriuos Jis mokė, Juo sektų, bet Jis nesiekė jų palankumo.“20
Šie meilės ir įstatymo apibūdinimai abu yra patikimi orientyrai to, ką Dievas mums įsakė daryti. Anksčiau esu kalbėjęs apie mūsų „nuolatinį [siekį] subalansuoti dvejopus meilės ir įstatymo įsakymus“21, bet dabar manau, kad šį tikslą geriau išreikšti kaip siekį abu šiuos įsakymus įgyvendinti visapusiškiau. Kiekvienas, kuris meilingai ir kilniai nesielgia su asmenimis, susiduriančiais su lytinės tapatybės iššūkiais, nesilaiko pirmojo ir antrojo didžiausių įsakymų mokymo. Taigi, kalbant apie Dievo įstatymą, turime atminti, jog Dievas ne kartą apreiškė, kad Jis sukūrė vyrą ir moterį.22 O kalbant apie pareigą mylėti savo artimą, turime atminti, kad Dievas mums įsakė mylėti net tuos, kurie nesilaiko įsakymų.
Jei jūs, jūsų šeimos narys ar jūsų draugas kamuojasi su šiomis tapatybės painiavos problemomis, raginu jus taikyti ir Evangelijos įstatymą, ir meilę bei gailestingumą mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo, kuris jums padės ir vadovaus, jei kantriai eisite Jo keliais. Jėzus Kristus, kuris sakė esąs „pasaulio šviesa“,23 moko mus kelio, kuriuo turime eiti, kad suvoktume mūsų Dangiškojo Tėvo geriausius palaiminimus. Jis mus moko per Raštus, per Savo pranašus ir per asmeninį apreiškimą. Jis mus myli ir vadovaus, kai stengsimės eiti ten, kur Jis mus veda.
IV.
Susijusi ir labiau pažįstama problema yra romantiško potraukio jausmas tos pačios lyties asmenims. Žinoma, jei pagal jį neveikiama, toks potraukis nėra nuodėmė. Bet kaip mums susidoroti su tokiais jausmais, savyje ar kituose?
Pirmas patarimas yra prisiminti, kad kokie bebūtų mūsų Dangiškojo Tėvo kūrinių įvairovės variantai, Jis myli mus visus ir Jo tobulame laimės plane yra vietos visiems. Savo meilę Jam parodome laikydamiesi Jo įsakymų, įskaitant meilę Jo vaikams.
Su tokiais jausmais susiduriantys pavieniai asmenys ir šeimos nariai turėtų būti atsargūs su etiketėmis. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pernai apie tai kalbėjo pasaulinėje dvasinėje valandėlėje. Jis mokė, kad etikečių klijavimas yra visuotinai ribojantis, nes skaldo ir riboja žmonių mąstymą apie save ir kitus. Jis mokė: „Joks tapatybę nusakantis požymis neturėtų išstumti, pakeisti ar tapti svarbesnis už šiuos tris: „Dievo vaikas“, „sandoros vaikas“ ir „Jėzaus Kristaus mokinys“. Tada jis įspėjo:
„Bet koks tapatybę nusakantis požymis, nesuderinamas su šiais trimis pagrindiniais, galiausiai jus apvils. Kitos etiketės, laikui bėgant, jus apvils, nes jos neturi galios vesti jūsų link amžinojo gyvenimo celestialinėje Dievo karalystėje.“24
Mūsų sudaromos sandoros turi galią vesti mus į amžinąjį gyvenimą ir celestialinę karalystę. Dar pernai prezidentas Nelsonas mus mokė:
„Kai jūs ir aš sudarėme sandorą su Dievu, mūsų ryšys su Juo tapo daug glaudesnis nei prieš sandorą. Dabar esame susieti. Dėl mūsų sandoros su Dievu Jis niekada nepavargs stengdamasis mums padėti, ir mes niekada neišnaudosime Jo gailestingos kantrybės mums. Kiekvienas iš mūsų turime ypatingą vietą Dievo širdyje.“25
Po to, vos prieš kelis mėnesius, prezidentas Nelsonas vėl mums priminė, kad „sandorų sudarymas ir vykdymas iš tikrųjų palengvina gyvenimą! Kiekvienas žmogus, kuris sudaro sandoras […], turi geresnę prieigą prie Jėzaus Kristaus galios.“26
Asmeninę galią, kurią teikia sandorų laikymasis, papildo nuostabus mūsų Gelbėtojo mokymas, kad mirtingojo gyvenimo išbandymuose turėtume būti drąsūs [ir džiugūs].27
Prieš kelis mėnesius vyresnysis Džefris R. Holandas pasauliniame kreipimesi mums priminė, kad Jėzus šį pamokymą išsakė savo Nukryžiavimo išvakarėse. Kaip Jis galėjo kalbėti apie džiugesį, susidūręs su visomis tomis kančiomis? Vyresnysis Holandas paaiškino:
„Net toje lemties nuojautos persmelktoje atmosferoje, kuri turbūt tvyrojo per paskutinę vakarienę, Kristus vis dar priminė mokiniams apie priežastį ir pareigą būti drąsiems [ir džiugiems] (žr. Jono 16:33). […]
Žinoma, toks Jo tikėjimo, Jo vilties ir tikrosios meilės pasireiškimas atsirado dėl Jo žinojimo, kuo istorija baigsis. Jis žino, kad teisumas laimės, kai bus suvestos visos sąskaitos. Jis žino, kad šviesa visada nugali tamsą per amžių amžius.28
Kristin, ar norėtum pasakyti keletą baigiamųjų žodžių šiai mylimai grupei?
Sesuo Ouks. Viskas, ką čia pasakėme, gali atnešti mūsų gyvenimui palaiminimų. Visi žinome istoriją apie Izraelio vaikus, kuriuos dykumoje užpuolė nuodingos gyvatės. Bet šį vakarą tai ir jūsų istorija. Dievui įsakius, Mozė padarė stulpą su simboliu, atvaizduojančiu mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų. Tada Mozė visus kvietė žvelgti į tą simbolį, kad jie būtų išgydyti.
Šį vakarą mes, kaip ir tie izraelitai, esame puolami dėl įvairių įsitikinimų, kuriuos laikome šventais. Aš taip pat prašau jus žvelgti į Dievą ir gyventi. Žvelkite į šį vakarą ištartus žodžius, mūsų pranašo žodžius, Raštus, išgelbėjimo planą ir savo patriarcho palaiminimus. Melskitės ir Viešpats bus su jumis. Tai nereiškia, kad nė vienas iš mūsų nebus sužeistas, tačiau tai reiškia, kad nebūsime vieni, o eisime į priekį vedami ir saugomi nuo mus supančio blogio. Tai reiškia, kad pažinsime tiesą ir mėgausimės Dvasia. Kviečiu jus žvelgti į Dievą ir gyventi.
V.
Prezidentas Ouksas. Mes kalbėjome apie išgelbėjimo planą – visus tris apreikštus žmogaus raidos spektaklio veiksmus, ypač šio mirtingojo gyvenimo tikslą.
Kalbėjome apie santuokos ir vaikų svarbą bei pasirinktą laiką.
Mokėme, kad turėtume stropiai stengtis pažinti Jėzų Kristų, jausti Jo meilę ir tikėti Juo bei Jo meilingu vedimu sandoros keliu į mūsų amžinąjį likimą.
Kalbėjome apie du didžiausius įsakymus – mylėti Dievą ir mylėti savo artimą – ir mokėme, kad reikia laikytis abiejų.
Visuose rūpesčiuose, kai stengiamės įveikti visus savo iššūkius, raginame būti drąsius ir džiugius, nes Jis nugalėjo pasaulį. Mes irgi galime. Atminkite, Dangiškojo Tėvo planas yra laimės planas.
Liudiju apie mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Šventu Jo vardu, Jėzaus Kristaus vardu, amen.