Gyvenimo ir tikėjimo sunkumų įveikimas
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienis
Vyresnysis Kventinas L. Kukas. Kai su Mere apsvarstėme gyvenimo ir tikėjimo iššūkius, supratome, kad visos kartos susiduria su aplinkybėmis, galinčiomis sukelti tikėjimo iššūkius. Kai tyrinėjame Raštus ir apžvelgiame Dievo reikalus su savo vaikais, išryškėja dvi temos.
Pirma, kadangi visame kame yra priešingybė ir priešininkas, kuris nenori, kad mes tikėtume Dievu, kiekviena karta turi atrasti ir įgyti savo pažinimą apie Dievą ir liudijimą apie Jį.
Antra, kiekviena karta turi suprasti, kas ji yra ir kokia yra jos amžinoji tapatybė. Abi šias temas sunku suvokti, nes priešininkas nenori, kad aiškiai suprastumėte Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų, Jų laimės planą jums ir tai, kas esate Jų atžvilgiu.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje mes su Mere buvome jauni suaugusieji. Stanforde baigiau teisės studijas ir pradėjau verstis teise. Merė pabaigusi magistro studijas Stanforde tapo jauna mama. Gyvenimo ir tikėjimo iššūkiai bei visuomenės pokyčiai buvo kitokie, tačiau labai panašūs į tuos, su kuriais jauni suaugusieji susiduria šiandien.
Mere, kokių sunkumų buvo tuo metu?
Sesuo Merė Kuk. Buvo labai paplitusi narkotikų kultūra, ypač San Francisko įlankoje, kurioje gyvenome. Dažnai kildavo masinės riaušės ir protestai dėl socialinių problemų. JAV dalyvavimas konflikte Vietname buvo labai nepopuliarus, o studentų protestai paralyžiuodavo universitetų darbą. Asmeniškai man to meto muzika pakeitė tradicinę melodingą muziką, kai šokdamos poros stovėdavo viena priešais kitą. Dabar ji skambėjo itin ritmingai ir labai garsiai, o žmonės šoko atskirai.
Visame pasaulyje kai kurie iš šių ir daugelis kitų dalykų dažnai buvo naudojami siekiant užsipulti religiją bendrai ir tikėjimą Dievu.
Vyresnysis Kukas. 1966 m. balandžio 8 d. žurnalas Time, tuo metu turėjęs daug skaitytojų, viršeliui parinko tokį provokuojantį ir nepagarbų pavadinimą: „Ar Dievas mirė?“
Įžanginiame žurnalo leidėjo žodyje buvo rašoma, kad šis sumanymas kilo dėl „didėjančio teologų susirūpinimo Dievu ir sekuliarizuotu pasauliu septintojo dešimtmečio viduryje“1. Straipsnis iš esmės buvo pasaulietiško pobūdžio ir nepakankamai apėmė religiją ar tikėjimą.2
Žinoma, tikėjimo klausimai egzistavo ne tik septintajame dešimtmetyje ar šiandien. Jie visada buvo aktualūs. Atvykęs į Atėnus, apaštalas Paulius bandė mokyti apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Apie jo pastangas Apaštalų darbų knygoje rašoma: „Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai temoka leisti laiką, pasakodami naujienas arba jų klausydami.“3
Ar tai nepanašu į šiandieninį socialinių tinklų pasaulį?
Išklausiusi paprastos Pauliaus religinės žinios apie tikėjimą, įskaitant liudijimą apie Jėzų Kristų, minia ją atmetė.
Be tikėjimo į Dievą, netikrumas dėl mūsų tikrosios tapatybės taip pat buvo kvestionuojamas per visą istoriją. Neketiname aptarti visų tapatybės klausimų šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau atsakymas visada yra toks pat. Visi esame to paties mylinčio Dangiškojo Tėvo dvasiniai vaikai. Prezidentas Raselas M. Nelsonas apie tai yra kalbėjęs labai įtaigiai. Jis akcentavo tris nekintančias tapatybes: „Dievo vaikas“, „sandoros vaikas“ ir „Jėzaus Kristaus mokinys“4.
Jis taip pat paragino mus neklijuoti etikečių sau ir kitiems. Daugelis problemų, su kuriomis susiduriame, išsispręstų, jei laikytume save mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikais.
Norintieji sunaikinti tikėjimą dažnai tvirtina, kad tikėjimas nebėra aktualus. Jie klaidingai nori, kad apreiškimą iš Dievo ir įsakymus pakeistų jų asmeniniai polinkiai, susiję su šių dienų socialiniais klausimais. Jie daro prielaidą ir teigia, kad daugybė žmonių turi tas pačias socialines preferencijas ir nebėra ištikimi nariai.
Jūsų žiniai, jaunimas ir jauni suaugusieji nėra mažiau aktyvūs ar iš Bažnyčios pasitraukia dažniau nei anksčiau, kaip kad yra plačiai skelbiama. Labai padaugėjo misionierių, pašauktų tarnauti. Augančiosios kartos dalyvavimo bažnyčioje procentas nuolat didėja.5 Be to, daugėja institutą lankančių jaunų suaugusiųjų.
Supraskite, kad nekritikuoju tų, kurie turi abejonių, tačiau noriu pasakyti, kad svarbu, kaip su jomis tvarkotės. Atsakymas į šį iššūkį yra Jėzaus Kristaus evangelija. Pažadu, kad jei ištikimai skaitysite Raštus, melsitės ir praktikuosite religiją, laikui bėgant rasite atsakymus į savo klausimus ir išspręsite abejones, kurios kartais gali kilti.
Vienas iš mano mėgstamiausių Raštų pasakojimų yra Evangelijoje pagal Morkų apie tėvą, kuris norėjo, kad iš jo sūnaus būtų išvaryta piktoji dvasia. Tame Raštų pasakojime Gelbėtojas iš esmės paklausė tėvo, ar šis tiki, kad jo sūnus gali išgyti. Tėvas su ašaromis akyse ištarė: „Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!“6 To pakako Viešpačiui, ir Jis sudraudė dvasią bei išgydė sūnų.
Pamoka yra tokia: neleiskime abejonėms ar netikėjimui užgožti mūsų tikėjimo. Stropus Raštų studijavimas, nuoširdi malda, sąmoningas religinis gyvenimas ir sekimas Viešpaties pranašo patarimais padės jums įveikti tikėjimo sunkumus.