Stovėjimas už tiesą
Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems
2023 m. lapkričio 19 d., sekmadienis
Sesuo Kristina Gilbert. Kitas klausimas, į kurį mūsų paprašė atsakyti, yra „kaip stovėti už tiesą didelės sumaišties laikotarpiu?“.
Kiek iš jūsų dalyvaujate įvairiose susirašinėjimų grupėse, į kurias įtraukiate savo draugus ir šeimos narius? Tikriausiai mes visi, ar ne? Vienoje iš mano kelių tokių susirašinėjimų grupių dalyvauja ir giliai atsidavę Evangelijai žmonės, ir tie, kuriems kyla sunkumų dėl tam tikrų su Bažnyčia susijusių klausimų. Ar jums tai pažįstama? Kas nutinka, kai artimas žmogus pasako ką nors, kas, jūsų manymu, yra netiesa?
Vyresnysis Klarkas Dž. Gilbertas. Iš jaunų suaugusiųjų panašių istorijų apie tai girdime visoje Bažnyčioje. Žinome, kad jūs tai jaučiate.
Mums kalbant šia tema, noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien esame vienoje tribūnoje su dviem ambasadoriais, kurie pavyzdžiu mums rodo, kaip galima stovėti būnant geranoriškiems ir laikantis įsitikinimų.
Vyresnysis ir sesuo Kukai didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį gyveno San Fransisko įlankos regione. Vyresnysis Kukas studijavo teisę Stanforde, vadovavo teisininkų firmai San Fransisko įlankoje ir didelei sveikatos priežiūros sistemai. Kukai dirbo ir gyveno tarp daugybės kolegų, kurie ne visada puoselėjo jų vertybes. Tačiau jie rado būdų, kaip stovėti už tiesą ir vis dar būti gerais draugais ir gerais kaimynais. Tuo įsitikinau, kai kartu su Kukais dalyvavau Vašingtono Kolumbijos apygardos šventyklos atvirų durų dienoje, kurioje dalyvavo būrys žinomų šalies žurnalistų ir akademikų. Žavėjausi, kaip aiškiai Kukai dalijosi tokiomis Evangelijos tiesomis kaip santuokos šventykloje, moralinės švaros ir sandorų laikymosi svarba, tuo pat metu nutiesdami supratimo tiltus į kitus žmones.
Turėjau kitų progų pasimokyti, kaip su meile stovėti už tiesą. Praėjusiais metais man paskambino prezidentas Ouksas. Jis tarė: „Vyresnysis Gilbertai, pasisakysiu būsimoje dvasinėje valandėlėje ir norėčiau, kad jūs pasisakytumėte drauge su manimi. Ar galėtumėte prisijungti prie manęs tribūnoje, kur drauge aptartume kelias sudėtingas šių dienų problemas?“ Jis pasakė, kad aptarsime LGBTQ problemas, rasinius klausimus ir pranašų neklystamumą. Tada jis pasiūlė: „Neskaitykime parašytos kalbos. Tiesiog pasikalbėkime natūraliai, interaktyviai.“ Skubiai atsakiau: „Esu tikras, tai tiks [jūsų] pastaboms, bet visos Bažnyčios labui būtų geriau, jei tai, ką ketinu pasakyti, būtų užrašyta.“
Savo kreipimesi prezidentas Ouksas išdėstė penkis būdus, kaip už tiesą galėtume stovėti su meile.1
Pirmasis buvo vengti pernelyg kontroversiškų temų. Kaip yra mokęs vyresnysis Nylas L. Andersenas: „Kartais būti taikdariu reiškia nepasiduoti impulsui atsikirsti, bet oriai išlikti ramiam.“2
Antrasis buvo mylėti kitus, ieškoti bendros kalbos, net kai nesutariame.
Trečiasis buvo laikytis tiesos bendraujant su kitais. Kartais kyla pagunda bandant rodyti meilę atsitraukti nuo to, ką žinome. Neturime neigti to, ką žinome esant tiesa.
Ketvirtasis – būti šviesa, draugu ir tarnauti kitiems, o paskutinis – likti įsitvirtinusiems Jėzuje Kristuje.
Sesuo Gilbert. Praėjusioje visuotinėje konferencijoje vyresnysis Kukas kalbėjo apie dilemą, kaip stovėti už tiesą nepasiduodant pasaulio spaudimui: „Taikingi Kristaus sekėjai [neatsitraukia nuo tiesos ir stengiasi mylėti kitus]. Esame šilti, aktyvūs bendruomenių, kuriose gyvename, nariai. Mes [taip pat] mylime, dalijamės Kristaus mokymais ir kviečiame jais sekti visus Dievo vaikus.“3
Manau, kad būtent to mus mokė Prezidentas Nelsonas, kviesdamas mus būti taikdariais.4 Jis nenori, kad nusigręžtume nuo tiesos, tačiau nori, kad stovėtume už tiesą su Gelbėtojo meile.