Pasiruošęs šventyklai
Ši istorija vyko Jamaikoje.
„Kaip galiu gauti rekomendaciją?“ – paklausė Adženas.
„Žiūrėkite, kad viską darytumėte būdami verti“ (Mormono 9:29).
Adženas plačiai nusišypsojo išgirdęs beldimą į duris. Madda (mama) pasikvietė tarnaujantįjį brolį, kad šis padėtų surengti ypatingą namų vakarą.
Jis atidarė duris. „Wah gwaan, broli Viljamsai!“ („Kas naujo?“)
„Viskas irie!“ – atsakė brolis Viljamsas. („Viskas tvarkoje!“) Jis padavė Adženui maišelį mangų nuo savo medžio.
Brolis Viljamsas atsisėdo ant sofos. Madda Adženo mažosios sesutės Deinos paprašė sukalbėti maldą.
Kai ji baigė melstis, brolis Viljamsas tarė: „Šiais metais Adženui sueis 12-a. Ar kas nors žino, kodėl jam tai ypatingi metai?“
Adženo mažasis broliukas Tedžanas susijaudinęs sujudėjo. „Nes jis gali gauti kunigystę ir dalinti sakramentą!“
„Teisingai! – pasakė brolis Viljamsas. – Bet yra dar viena priežastis.“
Jis atvėrė piniginę ir ištraukė mažą popieriaus lapelį. „Tai šventyklos rekomendacija.“
Jis padavė ją Adženui.
„Geras!“ Adženas palietė pirštais auksinę šventyklą ant kortelės. „Ką su ja darote?“
„Parodau žmogui, sėdinčiam prie priekinio stalo šventykloje vestibiulyje. Ji parodo, kad esu vertas įžengti vidun.“
„Noriu pamatyti!“ Deina čiupo rekomendaciją iš Adženo rankų ir atidžiai apžiūrėjo.
„Kaip jaustumeisi, jeigu turėtum savo rekomendaciją?“ – paklausė brolis Viljamsas.
„Jausčiausi ypatingai! – Adženas pakėlė akis nuo kortelės. – Bet nežinau, ar galiu vykti į šventyklą. Kelionei reikalingas lėktuvo bilietas daug kainuoja.“
„Ir aš negaliu į šventyklą vykti labai dažnai, – pasakė brolis Viljamsas. – Bet rekomendacija man primena visada būti pasiruošusiam ten įžengti.“
Adženas minutėlę susimąstė. „Ir aš noriu būti pasiruošęs, – pasakė jis. – Kaip galiu gauti rekomendaciją?“
„Reikia susitikti su vyskupu, – paaiškino brolis Viljamsas. – Jis užduos tau tam tikrus klausimus, kad pamatytų, ar esi pasiruošęs.“
„Taigi, tai tarsi testas?“ – paklausė truputį sunerimęs Adženas.
„Tai labiau pokalbis, – atsakė brolis Viljamsas. – Vyskupas – tavo draugas ir nori padėti tau būti pasiruošusiam.“
Adženas linktelėjo. Vyskupas jam patiko.
„Ar norėtum pamatyti tuos klausimus?“ Brolis Viljamsas padavė Adženui popieriaus lapą su klausimais. Deina ir Tedžanas susispietė aplink jį, kad taip pat pamatytų.
„Pirmas klausimas, – perskaitė Adženas. – Ar tikite Dievą, Amžinąjį Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią ir ar turite liudijimą apie Juos?“
Jis nušvito. Šitas buvo lengvas. „Taip!“
Jis toliau po vieną skaitė klausimus. Madda ir brolis Viljamsas kai kuriuos žodžius paaiškino.
Tada Adženas perskaitė kitą klausimą: „Ar suprantate Išminties žodį ir paklūstate jam?“ Jis susiraukė. „Kartą Diandrė davė man truputį romo punčo paragauti, kai buvau pas jį namuose, – pasakė jis. – Bet aš daugiau nebenoriu jo gerti. Ar tai reiškia, kad negaliu gauti šventyklos rekomendacijos?“
„Laikytis Išminties žodžio reiškia negerti alkoholio, o romo punče jo yra, – pasakė brolis Viljamsas. – Bet visada gali atgailauti ir būti vertas įžengti į šventyklą.“
„Dėl Jėzaus!“ – tarė Tedžanas.
„Būtent! – pasakė brolis Viljamsas. – Tada tavo šventyklos rekomendacija gali priminti tau toliau paklusti Išminties žodžiui. Ir visada būti pasiruošusiam įžengti į šventyklą.“
Adženas nusišypsojo. Jis pasijuto daug geriau.
„Galbūt galėsiu kada nors artimiausiu metu vykti į šventyklą, – pasakė Adženas. – O kai vyksiu, būsiu pasiruošęs!“
Šonos Dž. S. Tenei iliustracija