Šiek tiek papildomos pagalbos
Pamatyti dinozaurų kaulus atrodė daug įdomiau nei eiti pas logopedą.
„Aleksai, laikas eiti pas logopedą“, – pasakė panelė Dženkins.
Aleksas linktelėjo galvą. Užsiėmimai su logopedu buvo speciali pamoka, kurią jis lankė. Jam buvo sunku ištarti kai kuriuos žodžius ir garsus. Todėl jam teko keletą kartų per savaitę mokytis juos tarti su logopedu. Kiekvieną kartą išeidamas iš įprastos pamokos jis jausdavosi labai sutrikęs!
Jis pažvelgė į savo mokytoją. „Ar galėčiau ją praleisti? – sušnibždėjo jis. – Tik šiandien?“
Šiandien ponas Timonsas ketino ateiti į Alekso klasę ir papasakoti apie dinozaurus. P. Timonsas dirbo muziejuje, kuriame buvo daug nuostabių dinozaurų kaulų. Jis net ketino atnešti kaulą, kuriam buvo tūkstančiai metų! Aleksas nenorėjo to praleisti.
Panelė Dženkins nusišypsojo. „Tau vis tiek reikia pas logopedą. Bet galbūt sugrįši laiku ir išgirsi paskutinę pono Timonso pasakojimo dalį.“
Aleksas taip pat bandė nusišypsoti, bet jam nepavyko. Jis lėtai nuėjo pas logopedą. Pamokoje jie kartojo tą patį garsą vėl ir vėl. Sužinoti apie dinozaurus būtų buvę įdomiau.
„Man nepatinka tarti šiuos kvailus garsus, – pasakė jis savo kalbos terapijos mokytojai. – Jaučiuosi kaip koks kūdikis.“
„Tu visai ne kūdikis, – pasakė ji. – Mums visiems kartais reikia šiek tiek papildomos pagalbos. Ar žinojai, kad būdama tavo amžiaus lankiausi pas logopedą?“
Dėl to Aleksas pasijuto šiek tiek geriau. Likusią pamokos dalį jis labai stengėsi lavinti savo tarimą.
Grįždamas į panelės Dženkins klasę Aleksas pamatė išeinančią savo draugę Kortnę.
„Kur tu eini?“ – paklausė jis.
Kortnė nudelbė akis. „Man sunku skaityti. Turiu eiti į specialią skaitymo pamoką.“ Kortnė atrodė susigėdusi.
„Ei, viskas gerai, – tarė Aleksas. – Aš ką tik grįžau iš logopedo pamokos. Visą laiką tariau tą patį garsą vėl ir vėl.“ Jis suraukė nosį.
„Tu?“
Jis linktelėjo. „Pastaruosius dvejus metus lankausi pas logopedą“.
„Kodėl aš nežinojau?“ – paklausė ji.
Aleksas gūžtelėjo pečiais. „Niekada niekam nesakiau. Bijojau, kad iš manęs juoksis.“
„Aš niekada iš tavęs nesijuokčiau, – pasakė Kortnė. – Džiaugiuosi, kad grįžai laiku ir pamatysi dinozauro kaulą. Tai tikrai nuostabu!“ Ji pamojavo. „Turiu bėgti! Pasimatysime vėliau.“
Netrukus Aleksas sužinojo, kad jis ir Kortnė nebuvo vieninteliai, kurie lankė kitas pamokas. Tomis lankė klasę, kad išmoktų geresnių socialinių įgūdžių. Bekė dirbo su specialiu mokytoju, kuris padėjo jos rankai sutvirtėti po traumos.
Dabar Aleksas nesigėdijo lankytis pas logopedą. Jis norėjo padėti kitiems vaikams jaustis geriau. Jis mokėsi skaityti su Kortne ir per pietus kalbėjosi su Tomiu. Visiems kartais prireikia papildomos pagalbos, ir tai gerai!
Man padeda lavinti skaitymo įgūdžius.
Man padeda lavinti socialinius įgūdžius.
Man padeda lavinti ranką.
Iliustravo Markas Robisonas