„Kofta pietums“, Draugas, 2023 m. liepa, p. 12–13.
Kofta pietums
„Ką keisto valgai?“
Ši istorija nutiko JAV.
Rojus atsisėdo prie stalo ir atsidarė pietų dėžutę. Jo šeima ką tik persikraustė ir tai buvo pirmoji diena naujoje mokykloje. Mama pagamino jo mėgstamiausią armėnišką patiekalą – koftą. Jis nekantravo ją suvalgyti!
Rojus išvyniojo vaškinį popierių, į kurį buvo įvyniota kofta. Tai buvo tarsi pailgas liesas mėsos kukulis. Jam patiko prieskonių ir keptos mėsos kvapas. Viduryje esanti skylutė priminė mažą švilpuką. Jis pridėjo prie lūpų ir papūtė. Tada atsikando. Skanumėlis!
„Ei, – tarė berniukas kitoje stalo pusėje. – Ką keisto valgai?“
Rojaus skruostai nuraudo. „Tai mano pietūs.“
„Bet atrodo nelabai kaip.“ Berniukas nusijuokė.
Rojus nežinojo ką atsakyti. Jis nežinojo, kad niekas kitas čia nevalgo koftos. Jis nenorėjo, kad jie manytų, jog jis koks keistuolis! Jis susidėjo pietus ir išbėgo į lauką praleisti pertraukos.
Grįžęs iš mokyklos, Rojus pamatė, kad mama išpakuoja dėžutes.
„Daugiau nenoriu į mokyklą neštis koftos“, – tarė Rojus.
„Kodėl? – paklausė mama. – Tu juk ją labai mėgsti.“
Rojus papasakojo, kas nutiko mokykloje. „Buvo labai gėda!“
„Apgailestauju, kad taip nutiko. – tarė mama. – Dauguma čia gyvenančių žmonių niekada nėra ragavę koftos. O jei duotum kitiems vaikams jos paragauti?“
„Kodėl? – paklausė Rojus. – Jie jos nevalgys.“
„Na, negali žinoti, jei nepasiūlysi! Žinau, kad sunku susirasti naujų draugų. Tačiau visi esame Dievo vaikai. Kartais tiesiog turime geriau pažinti vieni kitus.“
Rojus susimąstė. Jis nenorėjo, kad iš jo šaipytųsi. Tačiau jis norėjo, kad vaikai per pietus galėtų geriau jį suprasti. Juk kofta tokia skani.
Jis linktelėjo. „Gerai. Pagaminkime daugiau.“
Kitą dieną per pietus Rojus giliai įkvėpė. Jis atsisėdo šalia berniuko, kuris iš jo pasišaipė.
Rojus atsidarė savo pietų dėžutę. „Ar kas nors norėtumėte paragauti armėniško maisto?“
Kai Rojus išvyniojo koftą, aplink susispietė kiti vaikai.
„Duok paragauti!“ – tarė tas berniukas.
„Aš irgi noriu paragauti!“ – tarė kita mergaitė. Rojus pasiuntė koftą visiems paragauti. Visi atsikando po kąsnelį.
„Visai skanu! – tarė berniukas. – Kaip tai vadinasi?“
„Kofta!“ – atsakė Rojus.
„Geras! – berniukas nusišypsojo. – Mano vardas Džonas. Nori kartu pažaisti per pertrauką?“
Rojus palinksėjo pilna burna. Jo mama buvo teisi – visi jie irgi buvo Dievo vaikai! Galiausiai pasidalijimas maistu padėjo jam susirasti draugų.
Marko Robisono iliustracija