„Šventosios Dvasios balsas“, Draugas, 2023 m. rugpjūtis, p. 21.
Šventosios Dvasios balsas
Praėjusią vasarą mano šeima išvyko į žygį. Takas vedė prie upelio. Mano vyresnioji sesuo, jaunesnis brolis ir aš nusiavėme batus ir įbridome į vandenį.
Kai vanduo man buvo šiek tiek virš kelių, sustojome. Matėme grupę vyresnių vaikų, žaidžiančių gilesniame vandenyje. Mano sesuo nusišypsojo ir pasakė: „Turėtume eiti giliau!“
Bet balsas mano galvoje liepė likti su mažuoju broliuku. Žinojau, kad tai buvo Šventoji Dvasia. Sesei pasakiau, kad ji gali nueiti pasižiūrėti, bet mes su broliuku pasiliksime.
Sugrįžusi sesė pasakė, kad srovė tikrai stipri ir eiti sunku. Kai ji tai pasakė, supratau, kad teisingai pasirinkau likti saugioje vietoje su savo mažuoju broliuku.