Eisime drauge

Džeinė Makbraid

(Paremta tikra istorija)

Anė bijojo pradėti lankyti Merginų organizacijos klasę.

Ši istorija nutiko JAV.

Anė trynė savo suknelės audinį. Ji bandė klausytis kalbėtojų. Tačiau ją apėmė nervingas, vidinis virpulys.

Šiandien buvo ta diena, kai Anė turėjo pradėti lankyti Merginų organizacijos klasę. Į klasę ji turės eiti iškart po sakramento susirinkimo. Visi sakė Anei, kad ji turėtų džiaugtis, tačiau ji bijojo.

Ji pažvelgė į savo vyresniąją seserį Tamę. Tamė jau trejus metus lanko merginų klasę ir jai labai patinka. Ji visuomet Anei pasakodavo, kaip ten gerai. „Susirasi daugybę draugių, – kalbėjo Tamė. – Ten kitaip nei Pradinukų klasėje. Ten jautiesi tarsi jau būtum suaugusi.“

Tačiau Anė buvo kitokia nei jos sesuo. Tamė mėgo susipažinti su naujais žmonėmis, ir jai buvo lengva susirasti draugių. Anė buvo tyli ir mieliau skaitydavo ar piešdavo, nei bendraudavo su kitais.

Anė taip pat turėjo aknę, ir ji drovėjosi savo išvaizdos. Ji naudojo specialų kremą, kuris padėjo. Tačiau raudoni odos spuogeliai niekaip nenorėjo išnykti.

Po sakramento susirinkimo Anė nenorom ėjo į koridorių. „Šiandien negaliu eiti į Merginų klasę“, – tarė ji mamai ir Tamei.

Mama atrodė susirūpinusi: „Maniau, kad džiaugiesi, jog eisi į Merginų klasę. Kas nutiko?“

„Nepažįstu nė vienos iš vyresnių merginų. – Anė palietė savo veidą. – Ir jos greičiausiai juoksis mane pamačiusios.“

Mama apkabino Anę: „Nepamiršk, kad ten bus ir Tamė.“

„Aš ne kaip Tamė, – tarė Anė. Ji pažvelgė į savo sesę. – Tau sekasi bendrauti su žmonėmis.“

„Suprantu, kad sunku eiti į naują klasę, – tarė Tamė. – Bet mes eisime drauge. Iš pradžių man irgi buvo baugu eiti į merginų klasę.“

Anė pažvelgė į Tamę išpūtusi akis. Tamė visada atrodė tokia drąsi! Ji net dalyvavo mokyklos miuziklo atrankoje ir gavo pagrindinį vaidmenį. Anė nedarė nieko panašaus. Ji tiesiog stengėsi likti nepastebėta.

„Bet tau niekada nebaisu“, – tarė Anė.

Tamė nusišypsojo: „Žinoma, kad būna baisu! Bijojau, kai dalyvavau atrankoje į miuziklą. Žinai, ką dariau?“

Anė pakratė galvą.

„Pasimeldžiau ir stengiausi iš visų jėgų. Ir padėjau kitiems vaikams. Atrodė, kad daugelis jų bijojo kaip ir aš. Padėdama kitiems būti drąsiems, padėjau ir sau būti drąsiai.“

Anė susimąstė. Ar ji galėtų padaryti tai, ką padarė Tamė, ir padėti kitoms mergaitėms iš savo klasės nebijoti?

„Kaip manai, ar šiandien galėsi eiti į Merginų organizacijos klasę?“ – paklausė mama.

Anė giliai atsiduso. Tada ji linktelėjo. Ji galės tai padaryti.

Anė ir Tamė nuėjo į merginų klasę. Anė pažvelgė kitas mergaites. Kai kurios iš jų jaudinosi, kaip ir ji. Džulė sukiojo plaukų sruogą aplink pirštą, o Erika kramtė nagus.

Anė susimąstė, kaip galėtų joms padėti. Ji nuėjo atsisėsti šalia Džulės. „Ar ir tu jaudiniesi? – sušnabždėjo Anė. – Nesijaudink.“

Džulė nusišypsojo, nusišypsojo ir Anė. Anė dabar baiminosi mažiau. Galbūt Merginų klasėje jai išties patiks.

Iliustravo Tobis Niusomas