„Jungimasis prie tos pačios komandos“, Jaunimo stiprybės vardan, 2023 m. liepa.
Jungimasis prie tos pačios komandos
Šios dvi mokyklos varžovės tapo draugėmis visam gyvenimui.
Džefrio Barkerio Edvardso nuotraukos
Sesei Dil misijoje Australijoje buvo likusios tik šešios savaitės, kai ji sužinojo, kad paskutines savaites praleis tarnaudama su seserimi Tuala!
„Tai paskutinis dalykas, kurio būčiau norėjusi“, – sako sesuo Dil.
Seserys Dil ir Tuala buvo geriausios savo vidurinių mokyklų krepšinio komandų žaidėjos Oklande (Naujojoje Zelandijoje). Jos buvo varžovės. Jos dažnai žaisdavo viena prieš kitą baigiamosiose varžybose, ir tai anaiptol nebūdavo gražios varžybos.
„Kad būtų aiškiau, – sako sesuo Tuala, – iš aikštelės išeidavome su įdrėskimais ir mėlynėmis.“
Seserys Dil ir Tuala daug laiko praleisdavo treniruotėse ir žaisdamos krepšinį. „Krepšinis buvo mūsų gyvenimas“, – sako sesuo Dil.
Baigusios vidurinę mokyklą, jos abi pajuto, kad norėtų tarnauti misijoje, tačiau nė viena iš jų anksčiau nejautė troškimo tarnauti.
Pasirinkimas tarnauti
Sesei Tualai prireikė laiko, kad suderintų savo valią su Viešpaties valia. „Buvau 21-erių, kai nusprendžiau veikti pagal raginimą, – sako ji. – Gana ilgai jam priešinausi, kol atsidūriau lėktuve.“
Į savo misiją Australijoje sesuo Tuala atvyko per COVID-19 pandemiją, ir nors buvo sunku, ji labai laiminga, kad nusprendė tarnauti.
„Negaliu patikėti, kad esu ta pati sesuo Tuala, kokia buvau, kai man buvo 21-eri. Tikrai jaučiu, kad paaugau.“
Kai sesuo Dil gavo patriarcho palaiminimą, ji patyrė „aiškų ir tiesioginį“ raginimą tarnauti misijoje. Po kurio laiko ji nusprendė paklusti raginimui tarnauti, nes „Viešpaties valia visada yra teisingas kelias ir geriausia išeitis“. Sulaukusi pašaukimo, ji ėmė krautis lagaminus, kad išvyktų tarnauti į Australiją.
Jungimasis prie tos pačios komandos… per nuotolį
Tarnavimas toje pačioje misijoje nereiškė, kad sesuo Dil ir sesuo Tuala iš karto tapo draugėmis. Seseriai Dil ir seseriai Tualai, kurios taip ilgai buvo varžovės, vis dar buvo sunku matyti vienai kitą kaip nors kitaip.
Tiesą sakant, pirmą dieną, kai sesuo Tuala pamatė seserį Dil, viena pirmųjų jos minčių buvo: „Abejoju, ar ji man patiks.“
Priešpriešos pabaiga
Taigi, kai sesuo Tuala ir sesuo Dil buvo paskirtos tarnauti kartu, buvo tikrai nejauku.
Abi jos viena kitą vertino pagal tai, kaip žaidė krepšinio aikštelėje. Kiekviena manė, kad kita yra agresyvi, linkusi konkuruoti ir priešiška.
Tačiau viskas ėmė keistis, kai jos susipažino viena su kita. Sesuo Dil suprato, kad sesuo Tuala yra „visiškai kitokia“, nei ji galvojo. „Iš tikrųjų ji yra labai meilus žmogus – viena iš labiausiai mylinčių porininkių, su kuriomis man yra tekę tarnauti“, – sako sesuo Dil.
Panašiai nutiko ir seseriai Tualai. Ji nesuvokė, kad jos varžymosi su seserimi Dil jausmas buvo „lyg pasąmoningas priešiškumas“ jos gyvenime.
Tuos negatyvius priešiškumo ir smerkimo jausmus pakeitė meilė ir supratimas, nes ji pradėjo suprasti, kokia iš tiesų yra sesuo Dil. Sesuo Tuala manė, kad sesuo Dil yra tyli, tačiau paaiškėjo, kad „sesuo Dil gali dar ir kiek kalbėti!“
Nauja draugystė padėjo sesei Dil ir sesei Tualai suprasti, kad galbūt jos iš tiesų niekada nebuvo priešės.
„Žaidžiant krepšinį, susiformuoja požiūris, kad turime laimėti, o kiekviena kita komanda yra priešai, – sako sesuo Dil. – O krepšinio varžyboms pasibaigus supranti: „O, jie nėra priešai. Tikriausiai jie niekada ir nebuvo priešai.“
Dabar sesuo Dil ir sesuo Tuala supranta, kad jos yra vienoje komandoje – Dievo komandoje.
Kristus tarp jų, aut. Džudita Mer
Jėzaus Kristaus auka yra už visus
Abi seserys juto Dievo ranką, kai buvo paskirtos porininkėmis, ir žino, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia leido joms patirti išgijimą ir keistis.
„Jėzus Kristus paaukojo save tam, kad viskas, kas praeityje buvo blogai, būtų sutvarkyta, ištaisyta ir padaryta geriau, – sako sesuo Dil. – Galime atleisti. Galime pamiršti. Galime eiti toliau, nes viskas keičiasi.“
Seserys Tuala ir Dil ne tik įveikė tarpusavio priešpriešą, bet ir išmoko kitus matyti taip, kaip juos mato Dievas.
„Atvykusi čia ir matydama savo porininkę ir kitus žmones kitoje šviesoje, suprantu, kad kiekvieno žmogaus istorija yra svarbi, – sako sesuo Tuala. – Visiems reikia Jėzaus Kristaus Apmokėjimo.“
Jos suprato, kad nors gali būti sunku, tačiau du kadaise vienas kitą priešais laikę žmonės gali suartėti per meilę.
„Nesvarbu, kokio esate amžiaus, kokios tautybės, – sako sesuo Tuala, – ar esate ateistas, ar religingas.
Jei galiu dirbti kartu su žmogumi, su kuriuo niekada nepalaikiau gerų santykių, ir mes abi susivienijame dėl vieno pagrindinio tikslo, tai gali padaryti ir kiti žmonės.“