2010
Ištikimi draugai
liepa 2010


2010 m. liepos mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Ištikimi draugai

Bene labiausiai Gelbėtojas mus pagerbia pavadindamas „draugais“. Žinome, kad Jis tobula meile myli visus savo Dangiškojo Tėvo vaikus. Tačiau tiems, kurie ištikimai tarnavo kartu su Juo, Jis turi šį ypatingą titulą. Prisiminkite žodžius iš 84-to Doktrinos ir Sandorų skyriaus: „Ir dar aš sakau jums, mano draugai, nes nuo šiol vadinsiu jus draugais: reikalinga, kad aš jums duočiau šį įsakymą, kad jūs taptumėte tokie, kaip mano draugai tomis dienomis, kuomet aš buvau su jais, keliaudamas skelbti evangelijos savo galia“ (DS 84:77).

Jo draugais tampame dėl Jo tarnaudami kitiems. Jis yra tobulas pavyzdys, kokiais draugais turime tapti. Jis nori tik paties geriausio savo Dangiškojo Tėvo vaikams. Jų laimė yra Jo laimė. Jų sielvartus Jis išgyvena kaip savo, nes apmokėjo visas jų nuodėmes, paėmė ant savęs visas jų silpnybes, nešė visus jų vargus ir jautė visus jų troškimus. Jo paskatos yra tyros. Jis neieško pripažinimo sau, o visą garbę atiduoda savo Dangiškajam Tėvui. Tobulas draugas, Jėzus Kristus, visiškai nesavanaudiškai rūpinasi kitų laime.

Kiekvienas iš mūsų, sudarydamas krikšto sandorą, pažadėjo sekti Jo pavyzdžiu, nešti vienas kito naštas, kaip tai darytų Jis (žr. Mozijo 18:8).

Per kelias ateinančias dienas turėsite daug galimybių būti Jo draugu. Tai gali atsitikti, kai eisite dulkėtu keliu. Tai gali atsitikti, kai sėdėsite traukinio vagone. Tai gali atsitikti, kai ieškosite, kur atsisėsti bažnyčios susirinkime. Jei įsižiūrėsite, pastebėsite ką nors, slegiamą sunkios naštos. Tai gali būti liūdesio, vienišumo ar apmaudo našta. Ją galite pastebėti tik tuomet, jei meldėte, kad Dvasia leistų jums pamatyti širdis, ir pažadėjote pakelti nuleistas rankas.

Atsakymas į jūsų maldą gali būti seno draugo veidas, kurio nematėte ilgus metus, bet kurio bėdos staiga iškilo jūsų prote ir širdyje, tarsi būtų jūsų paties. Taip yra atsitikę man. Seni draugai, įveikę daugelio mylių ir metų nuotolį, susisiekė su manimi, kad padrąsintų mane, nors tik Dievas galėjo pasakyti jiems apie mano naštą.

Dabartiniai Dievo pranašai prašė mūsų, kad būtume ištikimi draugai tiems, kurie ateina į Bažnyčią kaip atsivertusieji, ir padėtume grįžti tiems, kurie nutolo. Mes galime tai padaryti ir padarysime, jei visada atminsime Gelbėtoją. Kai einame pagelbėti ir palengvinti naštą, Jis eina su mumis. Jis ves mus pas tuos, kuriems mūsų reikia. Jis palaimins mus, kad jaustume tai, ką jie jaučia. Kai atkakliai stengsimės jiems tarnauti, mums bus suteikta dovana vis labiau jausti Jo meilę jiems. Tai suteiks mums drąsos ir stiprybės vėl ir vėl ištikimai padėti.

Tuomet šiame gyvenime ir amžinybėje džiaugsimės būdami šiltai priimti į ištikimų Jo draugų bendriją. Meldžiu šios palaimos visiems mums ir tiems, kuriems tarnausime.

Kaip mokyti pagal šią žinią

Šeimos narių dalyvavimas būna prasmingesnis, kai juos paprašome atsakymų ieškoti Raštuose ir pranašų žodžiuose (žr. Teaching, No Greater Call [1999], 55). Prieš skaitydami šį straipsnį, paprašykite šeimos narių surasti jame principus, kurie padės jiems būti vertiems vadintis Viešpaties draugais.

Vadovėlyje „Teaching, No Greater Call“ rašoma: „Jei turite Kristaus meilės, būsite geriau pasiruošę mokyti Evangelijos. Jūs būsite įkvėpti padėti kitiems pažinti Gelbėtoją ir sekti Juo“ (12). Straipsnyje raskite principus, kurie padėtų jums būti geresniam namų mokytojui. Aptarkite juos su savo porininku ir pamaldžiai apsvarstykite, kaip galite būti ištikimi draugai tiems, kuriems tarnaujate.