2011
Šventųjų moterų bendrija
rugpjūtis 2011


2011 m. RUGPJŪČIO mėn. Lankomojo mokymo žinia

Šventųjų moterų bendrija

Išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.

Tikėjimas • Šeima • Parama

Eliza R. Snou, antroji Paramos bendrijos visuotinė prezidentė, mokė: „Kadaise Apaštalas Paulius kalbėjo apie šventas moteris. Būti šventa moterimi yra kiekvienos iš mūsų pareiga. Būdamos šventos moterys turėsime aukštesnius tikslus. Mes jausime, kad esame pašauktos atlikti svarbias pareigas. Nė viena nėra atleista nuo jų. Nėra tokios ribotos ar neišmanančios sesers, kad negalėtų įnešti reikšmingo indėlio kuriant Dievo karalystę žemėje.“1

Seserys, mes nesame ribotos ar neišmanančios. Priimdamos aktyvaus dalyvavimo Paramos bendrijoje dovaną, mes tampame dalimi to, ką pranašas Džozefas Smitas apibūdino kaip bendriją, „atsiskyrusią nuo viso blogio pasaulyje – rinktinę, dorybingą ir šventą“.2

Ši bendrija padeda stiprinti mūsų tikėjimą ir dvasiškai augti, suteikdama mums galimybes vadovauti, tarnauti ir mokyti. Tarnaujant mūsų gyvenime atsiranda naujas matmuo. Mes dvasiškai tobulėjame ir mūsų priklausymo, tapatybės ir asmeninės vertės suvokimas auga. Mes suprantame, kad viso Evangelijos plano prasmė yra suteikti mums galimybę pasiekti didžiausią savo potencialą.

Paramos Bendrija padeda mums pasiruošti priimti šventyklos palaiminimus, gerbti sudarytas sandoras ir pasišvęsti Sionės reikalui. Paramos bendrija padeda mums stiprinti tikėjimą ir asmeninį teisumą, stiprinti šeimas ir surasti vargdienius bei padėti jiems.

Paramos bendrijos darbas yra šventas; o dirbdamos šventą darbą mes pačios šventėjame.

Silvija H. Olred, pirmoji patarėja visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje.

Raštų ištraukos

Išėjimo 19:5; Psalmių 24:3–4; 1 Tesalonikiečiams 4:7; Titui 2:3–4; Doktrinos ir Sandorų 38:24; 46:33; 82:14; 87:8; Mozės 7:18

Iš mūsų istorijos

Kalbėdamas Navū moterų Paramos bendrijai, pranašas Džozefas Smitas pabrėžė šventumą, paaiškindamas, kad seserys, kai jos taps tyros ir šventos, darys žymią įtaką pasauliui. Jis paaiškino: „Romumas, meilė, tyrumas – būtent tai turi išaukštinti jus … Ši bendrija … turės galią įsakinėti karalienėms … Žemės karaliai ir karalienės atvyks į Sionę ir atiduos pagarbą.“ Paramos bendrijos seserys, gyvenančios pagal savo sandoras, nusipelno ne tik kilnių žmonių pagarbos. Džozefas Smitas joms pažadėjo: „Jei gyvensite vertai jums suteiktų privilegijų, angelai bus jūsų bendražygiai.“3

Dalyvaudamos tarnavimo ir gelbėjimo darbe seserys pačios tapo pašventintos. Liusė Mak Smit, Pranašo motina, taip kalbėjo apie tai, ką gero gali padaryti Paramos bendrija: „Turime branginti viena kitą, saugoti viena kitą, guosti viena kitą ir priimti pamokymus, kad visos kartu galėtume susėsti danguje.“4

Išnašos

  1. Eliza R. Snow „An Address“, Woman’s Exponent, Sept. 15, 1873, 62.

  2. Joseph Smith, History of the Church, 4:570.

  3. Joseph Smith, History of the Church, 4:605, 606.

  4. Lucy Mack Smith, in Relief Society, Minute Book Mar. 1842–Mar. 1844, entry for Mar. 24, 1842, Church History Library, 18–19.

Ką aš galiu padaryti?

  1. Kaip aš padedu man pavestoms seserims puoselėti aukštesnius tikslus ir siekti jų?

  2. Ką aš darau, kad savo gyvenimą padaryčiau „rinktinį, dorybingą ir šventą“?

Spausdinti