Padėkime vaikams pasiruošti krikštui
Vaikystė yra džiaugsmingų atradimų metas. Pirmas bandymas važiuoti dviračiu, ėjimas į pirmą klasę, naujo maisto ragavimas tėra keli jaudinančių nuotykių, paveikiančių vaiko gyvenimą, pavyzdžiai. Mes, suaugusieji, turime galimybę padėti vaikams šiame atradimų kelyje. Kaip Bažnyčios suaugusieji taip pat turime galimybę padėti jiems augti Evangelijoje (žr. DS 68:25). Ką galime padaryti, kad vaiko krikštas – pirmoji sandora, kurią žmogus sudaro su savo mylinčiu Dangiškuoju Tėvu, – būtų nuostabus ir prasmingas įvykis?
„Pagrindinė šios Bažnyčios paskirtis yra mokyti jaunimą: pirma namuose, o po to bažnyčioje“, – mokė prezidentas Boidas K. Pakeris.1
Šiuose pavyzdžiuose tėvai pasakoja, kaip jie paruošė savo vaikus šventoms krikšto ir patvirtinimo apeigoms bei sandoroms.
Mes pradedame anksti
„Kai vaikui sukanka septyneri, laikas švęsti“, – sako Lori, keturių vaikų mama. Ji ir jos vyras moko savo vaikus apie krikštą nuo pat jų gimimo. Tačiau, kai vaikui sukanka septyneri, šeima pradeda ruoštis konkrečiau. Kiekvieną mėnesį jie surengia šeimos namų vakaro pamoką vis kitokia su krikštu susijusia tema, pavyzdžiui, apie sandoras ir Jėzaus pavyzdį.
Lori sako, kad vaiko aštunto gimtadieno mėnesį tos pamokos yra ypač jaudinančios. Ji rodo vaikui rūbelius, kuriais jis buvo aprengtas, kai gavo vardą ir palaiminimą, ir pasakoja apie tą dieną, kada buvo atlikta ta apeiga.
„Tai tobulas laikas sutelkti dėmesį į šventyklos sandorų palaiminimus, – pažymi Lori. – Mokydami visada paminime, kad pasirinkimas pasikrikštyti yra pirmas žingsnis ruošiantis šventyklos palaimoms.“
Padarome tai visos šeimos įvykiu
Monika, keturių vaikų mama, pataria, kai tik įmanoma, pakviesti vyresnius vaikus padėti mažesniesiems broliukams ar sesutėms pasiruošti. „Vyresnio brolio ar sesers liudijimas ir patyrimas tikrai stiprina“, – sako ji. Lori priduria, kad kartais jie prašo krikštui besiruošiančius vaikus pasidalinti tuo, ką išmoko, su savo jaunesniais broliukais ir sesutėmis.
Naudojame tai kaip misionierišką priemonę
Kai Danieliaus dukrelei sukako aštuoneri, jis žinojo, jog ji norės, kad jos krikšte dalyvautų draugės, kurios nebuvo Bažnyčios narės. Todėl jų šeima nusprendė į Alisonos krikštą pakviesti drauges iš mokyklos ir kaimynystės. Šių draugių paprašė į krikštą atsinešti savo mėgstamas Biblijos eilutes. Po krikšto Alisona savo naujame Raštų rinkinyje pasibraukė tas eilutes ir paraštėje parašė savo draugių vardus.
„Žinoma, tą dieną mes, kaip jos šeima, visur jai padėjome, bet leidome jai tiesiog pabūti su savo draugėmis ir papasakoti joms apie tai, ką ji jautė, – sakė Danielė. – Tai buvo išties jaudinanti akimirka – matyti, kad mūsų vaikas rodo pavyzdį.“
Mes repetuojame pokalbį su vyskupu
Kimberli, prie krikšto amžiaus artėjančių vaikų mama, prisimena, kaip ji įėjo į vyskupo kabinetą pasikalbėti apie savo krikštą, kai jai sukako aštuoneri. „Aš taip jaudinausi!“ – sako Kimberli.
Dabar ji stengiasi užtikrinti, kad jos vaikai nepatirtų tokio jaudulio. Ji ir jos vyras kalbasi su savo vaikais apie pokalbius su vyskupu ir užduoda jiems klausimus apie krikštą, kaip tai daro vyskupas. Tokie pokalbiai ne vien tik supažindina vaikus su pokalbio procesu – jie taip pat paskatina vaikus giliai apmąstyti, ką jiems reiškia krikšto sandora.
Turime nuostabią galimybę
Šie tėvai skuba pridurti, kad jie nedarė nieko ypatingo ruošdami savo vaikus krikštui ir patvirtinimui, bet pamokas, kurias mokė per tuos metus, daugelis jų apibūdina kaip „išsamias“ ir „nuoseklias“. „Mes užtikrinome, kad mūsų vaikai suprastų, jog tai yra svarbus žingsnis ir ypatingas įvykis jų gyvenime, – sako Kimberli. – Visada stengėmės patys paruošti juos, o ne vien tikėtis, kad juos išmokys Pradinukų mokytojai.“
Kokia nuostabi galimybė mums suteikta – padėti mylimiems vaikams pasiruošti krikštui ir patvirtinimui! Kai pamaldžiai tai darome, Viešpats mums padeda šį pirmą sandoros sudarymo patyrimą paversti pamatu tolimesniam dvasiniam augimui.
Džono Luko, Kreigo Dimondo ir Kodžio Belo fotoiliustracijos