Atsakas į raginimą gausinti misionierių gretas – misionieriškos mąstysenos puoselėjimas namuose ir Bažnyčioje
Vyskupas Viktoras Nogalesas iš Park Čakabuko apylinkės, Argentinos Buenos Airių Kongreso kuolo, kabinete sėdi prieš skelbimų lentą, ant kurios pakabintos 37 jo apylinkės vaikinų ir merginų nuotraukos. Vienam iš jų išvykus į misiją, prie nuotraukos jis prisega užrašą.
„Jaunimas džiaugiasi, kai užėję į mano kabinetą mato nuotraukas su užrašais, – sako jis. – Tai skatina juos ruoštis savo misijoms.“
Ši apylinkė Buenos Airėse skleidžia misionieriško darbo dvasią. Per pirmus šešis 2012 metų mėnesius namus paliko ir tarnauti nuolatinėse misijose į aštuonias šalis išvyko 19 jaunų narių, 14 iš jų – atsivertusieji. Daugiau nei 80 procentų tinkamo amžiaus jaunimo įsipareigojo tarnauti misijose.
Pastaraisiais metais Bažnyčios vadovai keletą kartų skatino, kad daugiau jaunimo tarnautų misijose.
2005 metais per balandžio mėnesio visuotinę konferenciją, netrukus po to, kai Bažnyčia išleido Skelbti mano Evangeliją. Misionieriško darbo vadovą, vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patarė šeimoms ir vadovams puoselėti misionierišką dvasią ir daugiau vaikinų bei merginų paruošti garbingai tarnystei, padedant jiems suprasti, kas jie yra, ir mokant juos doktrinos (žr. „Dar vieną“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
2012 metų spalio mėnesio visuotinėje konferencijoje prezidento Tomo S. Monsono paskelbtas pranešimas, kad bus mažinamos misionierių amžiaus ribos, dar kartą priminė, kad Viešpats spartina Savo darbo tempus.
Daugelis šeimų ir Bažnyčios vadovų dabar įsiklauso į šiuos pranešimus ir savo kraštuose kuria vertingą misionieriško darbo tradiciją.
Kaip padėti jaunimui suprasti, kas jie tokie
Vyskupas Nogalesas į klausimą „Kaip jums pavyko padėti tokiam dideliam skaičiui jaunimo ryžtis tarnauti?“ atsakė: „Kai buvau pašauktas tarnauti vyskupu, didžiausias mano rūpestis buvo jaunieji apylinkės nariai, todėl kitiems apylinkės vadovams leidau suprasti, kad turime tapti jų gyvenimo dalimi.“
Pavyzdžiui, visi Čakabuko misionieriai prieš išvykdami turėjo pašaukimus apylinkėje. Dažnai nauji atsivertusieji ir mažiau aktyvūs nariai būdavo pašaukiami tarnauti mokytojais ir tai padėjo jiems ruoštis Evangelijos skelbimui.
Taip pat vyskupas Nogalesas suteikė jaunimui galimybę ruoštis misijai dirbant drauge su vietoje tarnaujančiais nuolatiniais misionieriais.
Kai vietiniai Bažnyčios vadovai ir nariai pasišventė darbui su apylinkės jaunimu, jie buvo palaiminti matydami, kaip nepaprastai auga misionieriška dvasia.
Misionieriškam darbui nusiteikusi šeima
Gartas ir Eloizė Endrius iš Dreiperio Jutos valst. žino, kokia yra misionieriškam darbui nusiteikusi šeima. 17 jų vaikaičių tarnavo misijose, o jie patys tarnavo šešiose misijose.
„Misionieriško darbo dvasios puoselėjimas jūsų šeimoje prasideda tada, kai jūsų vaikai yra maži“, – sakė brolis Endrius.
Sesuo Endrius jam pritaria. „Tarnavimas misijoje neturi likti kaip nutylėta tikimybė; priešingai, jūs kalbatės su vaikais ir vaikaičiais apie tai, kaip apie savaime suprantamą dalyką – kada, bet ne ar jie vyks“, – sakė ji.
Taip pat svarbu mokyti jaunimą apie tai, kas jie tokie, rodant misionieriško tarnavimo pavyzdį. Brolis ir sesuo Endrius pirmąjį pašaukimą priėmė 1980 metais, kaip tik jų jaunėliui sūnui išvykstant į misiją.
Vienas anūkas, gavęs dovaną, padedančią pasiruošti misijai, parašė jiems laišką. „Jis padėkojo mums [už dovaną] ir parašė: „Daug svarbiau padėkoti jums už jūsų rodomą pavyzdį“, – sakė sesuo Endrius.
Doktrinos mokymas
„Mūsų jaunimas turi teisę tikėtis, kad jų tėvai, Bažnyčios vadovai ir mokytojai padės pažinti ir suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją, – sakė vyresnysis Balardas. – Šventoji Dvasia patvirtins tiesą jų širdyse ir uždegs Kristaus šviesą jų sielose. Ir tada jūs turėsite dar vieną visiškai pasiruošusį misionierių“ (M. Raselas Balardas, „Dar vieną“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Už maždaug 9 600 kilometrų nuo Buenos Airių, šalia Boizi, Aidaho valst., JAV, esančioje kaimo vietovėje įsikūrusio Horšu Bendo skyriaus narių šeimoms ir vadovams pasistengus geriau mokyti jaunimą Evangelijos taip pat labai padaugėjo tarnaujančiųjų misijoje.
Devyni iš šio mažo 75 narių skyriaus tarnauja misijose.
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė tarnavimo priežastis ir naudą. „Visi misionieriai <…> tarnauja su vienintele viltimi – padaryti kitų žmonių gyvenimą geresnį, – sakė jis. – Apsisprendimas tarnauti misijoje nulems paties misionieriaus, jo arba jos sutuoktinio bei iš jų kilsiančios ainijos dvasinį likimą. Noras tarnauti yra natūrali žmogaus atsivertimo, vertumo ir pasirengimo pasekmė“ („Paklauskite misionierių! Jie jums gali padėti!“, 2012 m. spalio mėn. Visuotinės konferencijos medžiaga).
Martinas Volkeris, Aidaho Emeto kuolo prezidentas, pritarė. „Tarnavimas misijoje jaunuolį nukreipia keliu, kuris paveiks ištisas kartas, – sakė jis. – Ruošdami jaunus žmones misionieriškai tarnystei, kuole darome viską, ką galime.“
Jaunimo mokymas apie doktriną yra to paruošimo dalis. Jaunimas Horšu Bendo skyriuje kas savaitę gali lankyti pasiruošimo misionieriškam darbui pamokas, kurių moko buvęs misijos prezidentas; tos pamokos papildo mokymus, vykstančius kiekvieną mėnesį jaunimui rengiamuose kuolo pasiruošimo misionieriškam darbui susirinkimuose ir kasmetinėje Aarono kunigystės stovykloje.
Larenė Adam, viena iš šešių brolio ir sesers Endrius vaikų, nuo 2007 iki 2009 metų kartu su savo vyru Džimu tarnavo Danijos Kopenhagos misijoje. Ji liudijo apie tai, kaip svarbu namuose mokyti vaikus Evangelijos.
„Vienas nuostabiausių dalykų, kaip galite padėti savo vaikams išsiugdyti liudijimą apie misionierišką darbą, tai rengti šeimos vakarus ir drauge su šeima studijuoti Raštus, – sakė ji. – Jei jiems duodate tokį stiprų Evangelijos mokymosi ir Evangelijos išmanymo pagrindą, jie tampa daug geriau pasirengę ir apie Evangeliją žino daug daugiau.“