Kaip aš žinau
Mano kvietimas į išgelbėjimą
Iliustravo Rodžeris Mockus
Jaunystėje lankiausi daugelyje bažnyčių ir stebėjausi, kodėl visose jose skirtingai aiškinami Raštai. Man nepatiko kai kuriose iš jų tvyrojęs nepagarbumas, tad lioviausi ieškojęs bažnyčios, kurią galėčiau lankyti.
Po kelių metų mano draugas Kleitonas Lima pasikrikštijo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Apie tai jis man nieko nesakė, nors buvome geri draugai, tačiau ilgainiui pamačiau, kad jis ėmė keistis. Sekmadienio rytais aš eidavau į jo namus, kad pažaistume futbolą, bet jo nerasdavau. Taip nutiko du ar tris sekmadienius iš eilės. Galiausiai Kleitonas man pasakė, kad sekmadieniais nebegali žaisti futbolo, nes jis švenčia Viešpaties dieną. Jam atrėžiau: „Ta bažnyčia veda tave iš proto.“
Tada Kleitonas pakvietė mane apsilankyti bažnyčioje. Aš atsisakiau, nes vis dar buvau nusivylęs religija. Ištisus 10 mėnesių Kleitonas manęs mokyti siuntė misionierius, tačiau visada išsisukdavau arba sakydavau, kad esu pernelyg užimtas. Tačiau jis nepasidavė.
Vieną birželio dieną jis pasikvietė mane į šokius bažnyčioje. Šaipydamasis jo paklausiau: „Ar ten bus daug nemokamo maisto ir merginų?“ Jis juokdamasis atsakė, kad taip!
Turiu pripažinti, kad mane nugalėjo skrandis. Apsilankiau bažnyčioje ir man labai patiko. Mane visi maloniai priėmė, daug prisivalgiau ir panorau apsilankyti susirinkime. Kai sekmadienį atvykau į bažnyčią, ten sutikau daug žmonių ir girdėjau jų liudijimus. Nebuvau susipažinęs su Mormono Knyga, tačiau jutau Viešpaties Dvasią, kai keli Bažnyčios nariai liudijo: „Žinau, kad Mormono Knyga yra tikra, kad tai Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir kad Džozefas Smitas buvo Dievo pašauktas pranašas.“ Dar niekada nesijaučiau taip gerai. Nors vis dar nenorėjau susitikti su misionieriais, tačiau tas liudijimų susirinkimas mane sujaudino.
Kitą savaitę Kleitonas vėl pakvietė mane apsilankyti bažnyčioje. Tąkart negalėjau, nes turėjau kitų įsipareigojimų. Kai pasakiau, kad nežinau, ar galėsiu ateiti, jo veide pamačiau liūdesį.
Tačiau pabudęs sekmadienio rytą labai troškau apsilankyti bažnyčioje. Nors buvo sunku, atsikėliau 6:50, susiruošiau ir laukiau ateinančio Kleitono. Jis nustebo pamatęs mane apsirengusį ir laukiantį. Tą sekmadienį vyskupas mokė apie kunigystę. Pajutau stiprią Dvasią ir nusprendžiau dalyvauti misionierių pamokose. Dar nepasibaigus Vaikinų organizacijos pamokai jau žinojau, kad pasikrikštysiu.
Kai pasibaigė pamokos, Kleitonui pasakiau: „Noriu pasikrikštyti!“
Jis pamanė, kad juokauju. Bet tada tarė: „Jei paskambinsiu vyresniesiems, ar susitiksi su jais?“ Atsakiau, kad taip.
Mane mokė nuostabūs vyresnieji. Išgirdęs žinią apie Sugrąžinimą pajutau dar didesnį patikinimą pasikrikštyti. Tačiau norėjau asmeniškai sužinoti, ar Mormono Knyga yra tikra. Vyresnieji mano Mormono Knygoje pažymėjo Moronio 10:3–5 eilutes ir pakvietė mane maldoje Dievo paklausti, ar šioje knygoje parašyta tiesa.
Kitą vakarą prisiminiau, kad dar neskaičiau Mormono Knygos. Kai pradėjau skaityti, pajutau labai stiprią dvasią. Pradėjau melstis ir net nebaigęs jau žinojau, kad Mormono Knygoje parašyta tiesa. Esu dėkingas, kad Dievas atsakė į mano maldą. Pasikrikštijau 2006 m. liepą.
Vėliau tarnavau Brazilijos Kiujabos misijoje, o mano draugas Kleitonas tarnavo Brazilijos Santa Marijos misijoje. Darėme tai, ką su manimi darė Kleitonas: kvietėme žmones ateiti pas Kristų ir per tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailą, krikštą ir Šventosios Dvasios dovanos priėmimą padėjome jiems priimti sugrąžintąją Evangeliją. Tai tikrai yra kelias į išgelbėjimą.
Nepaliaukime kvietę savo draugus ir artimuosius susipažinti su šia Evangelija, nes Gelbėtojas kvietė visus, sakydamas: „Ateikite pas mane“ (Mato 11:28). Žinau, kad čia yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir kad dabar atėjo laikas kviesti visus ateiti pas Jį.