2013
savarankiškumas
rugsėjis 2013

2013 m. rugsėjo mėn. lankomojo mokymo žinia

Savarankiškumas

Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padėsiančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje. Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje reliefsociety.lds.org.

Paramos bendrijos ženklas

Tikėjimas, šeima, parama

Savarankiškumas yra gebėjimas, įsipareigojimas ir stengimasis teikti dvasinę bei materialinę gerovę sau ir savo šeimai.1

Sužinoję savarankiškumo principus ir juos taikydami savo namuose ir bendruomenėje, turime galimybę pasirūpinti vargšais ir beturčiais ir padėti kitiems tapti savarankiškiems, kad jie galėtų ištverti sunkius laikus.

Mes turime privilegiją ir pareigą pasinaudoti savo valios laisve, kad taptume dvasiškai ir materialiai savarankiški. Kalbėdamas apie dvasinį savarankiškumą ir mūsų priklausomybę nuo Dangiškojo Tėvo vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Tampame atsivertę ir dvasiškai savarankiški, kai pamaldžiai gyvename pagal savo sandoras – vertai priimdami sakramentą, būdami verti šventyklos rekomendacijos ir pasiaukojančiai tarnaudami kitiems.“2

Vyresnysis Heilsas kvietė mus tapti materialiai savarankiškus, tai reiškia pomokyklinį ar profesinį pasiruošimą, mokymąsi dirbti ir gyventi pagal pajamas. Vengdami skolų ir taupydami pinigus dabar, mes ruošiamės nuolatinei tarnystei Bažnyčioje ateityje. Materialinio ir dvasinio savarankiškumo tikslas yra užkopti į aukštesnį lygį, kad galėtume pakelti kitus vargstančius.“3

Iš Raštų

Mato 25:1–13; 1 Timotiejui 5:8; Almos 34:27–28; Doktrinos ir Sandorų 44:6; 58:26–29; 88:118

Iš mūsų istorijos

Kai pastarųjų dienų šventieji susirinko Druskos Ežero slėnyje, kuris buvo izoliuota dykuma, Prezidentas Brigamas Jangas norėjo, kad jie čia apsigyventų ilgam ir suklestėtų. Tai reiškė, kad šventiesiems reikėjo išmokti įgūdžių, leidusių jiems tapti savarankiškiems. Šiame darbe Prezidentas Jangas didžiai pasitikėjo moterų sugebėjimais, talentais, ištikimybe bei ryžtu ir skatino jas imtis konkrečių žemiškų pareigų. Nors konkrečios Paramos bendrijos seserų pareigos mūsų laikais dažnai skiriasi, principai lieka tie patys:

  1. Mokytis mylėti darbą ir vengti dykinėjimo.

  2. Įgyti pasiaukojimo dvasią.

  3. Prisiimti atsakomybę už savo dvasinę stiprybę, sveikatą, išsilavinimą, įsidarbinimą, finansus, maistą ir kitus pragyvenimui būtinus dalykus.

  4. Melsti tikėjimo ir drąsos sunkumams įveikti.

  5. Stiprinti kitus, kuriems reikia pagalbos.4

© 2013 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/12. Vertimas patvirtintas 6/12. Visiting Teaching Message, September 2013. Lithuanian. 10669 156

Išnašos

  1. Žr. Handbook 2: Administering the Church (2010), 9.5.1.

  2. Robertas D. Heilsas, „Susimąstyti: sakramentas, šventykla ir pasiaukojantis tarnavimas“, 2013 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga.

  3. Robertas D. Heilsas, „Susimąstyti: sakramentas, šventykla ir pasiaukojantis tarnavimas“.

  4. Žr. Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society (2011), p. 51.

Ką aš galiu padaryti?

  1. Kaip savo prižiūrimoms seserims padedu rasti jų materialinių ir dvasinių iššūkių sprendimus?

  2. Ar ugdau savo dvasinį savarankiškumą ruošdamasi sakramentui ir aukodamasi vardan tarnavimo?