2013
Šventieji visiems metų laikams
rugsėjis 2013


2013 m. rugsėjo mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Šventieji visiems metų laikams

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

Iš vaikystės prisimenu pasaulio kampelį, kuris buvo nepaprastai gražus visais metų laikais. Kiekvienas mėnuo buvo šlovingas ir nuostabus. Tobulą žiemos dieną švarus sniegas dengė kalnus ir miesto gatves. Pavasaris atnešdavo nuplaunančius lietus ir sužaliavusios gyvybės proveržį. Tingus vasaros dangus buvo tarsi maloniai žydra drobė skaisčiai šviečiančiai saulei. O įspūdingas ruduo gamtą nudažydavo skaisčiai rausvais, geltonais ir raudonais tonais. Vaikystėje man patiko visi metų laikai ir iki šiol patinka kiekvieno jų charakteris ir savitumas.

Mūsų gyvenime taip pat yra laikotarpiai. Kai kurie yra šilti ir malonūs. Kiti ne. Kai kurios mūsų gyvenimo dienos yra gražios kaip paveikslėliai kalendoriuje. Tačiau yra dienų ir aplinkybių, kurios sukelia širdgėlą ir gali mums atnešti gilų nusivylimą, apmaudą bei pyktį.

Esu tikras, kad visi kažkada esame pagalvoję, jog būtų gera gyventi šalyje, kur būtų tik paveikslėlių grožio metų laikai ir nebūtų nemalonių pereinamųjų laikotarpių.

Tačiau tai neįmanoma. To neturėtume norėti.

Kai apžvelgiu savo paties gyvenimą, akivaizdu, kad didžiausią augimą patyriau audrų laikotarpiais.

Mūsų išmintingasis Dangiškasis Tėvas žinojo, jog tam, kad jo vaikai taptų tokie, kokie turi tapti, mirtingojo gyvenimo metu jiems reikia patirti sunkius laikotarpius. Mormono Knygos pranašas Lehis sakė, kad be priešingybės „teisumas negalėtų būti įgyvendintas“ (2 Nefio 2:11). Iš tikrųjų, būtent gyvenimo kartėlis mums padeda pastebėti, palyginti ir džiaugtis jo saldumu (žr. DS 29:39; Mozės 6:55).

Prezidentas Brigamas Jangas apie tai sakė: „Visos protingos esybės, kurios vainikuojamos šlove, nemirtingumu ir amžinuoju gyvenimu, turi pereiti kiekvieną joms skirtą išbandymą, kad pasiektų šlovę ir išaukštinimą. Kiekviena nelaimė, kokia tik gali ištikti mirtinguosius, bus iškentėta tam, kad paruoštų juos džiaugtis Viešpaties akivaizda. Kiekvienas jūsų pereitas išbandymas ir patyrimas yra būtinas jūsų išgelbėjimui.“1

Svarbu ne tai, ar patirsime sunkių laikotarpių, o tai, kaip atlaikysime audras. Permainingais gyvenimo laikotarpiais turime puikią galimybę visada tvirtai laikytis patikimo Dievo žodžio, nes Jo mokymas skirtas ne tik padėti atlaikyti audras, bet vesti mus toliau. Mūsų Dangiškasis Tėvas per pranašus davė savo žodį – brangų žinojimą, skirtą vesti mus per sunkių laikotarpių iššūkius link neapsakomo džiaugsmo ir skaisčios amžinojo gyvenimo šviesos. Tai yra brangi mūsų gyvenimo patyrimo dalis – kad išsiugdytume stiprybę, drąsą ir dorą, būtinas tam, kad tvirtai laikytumės tiesos ir teisumo, nepaisydami galimų sunkumų.

Tie, kurie įžengė į krikšto vandenis ir gavo Šventosios Dvasios dovaną, atsistojo ant mokinystės kelio, įsipareigojo tvirtai ir ištikimai sekti mūsų Gelbėtojo pėdomis.

Gelbėtojas mokė, kad saulė teka blogiesiems ir geriesiems, ir lietus lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų (žr. Mato 5:45). Kartais negalime suprasti, kodėl gyvenime nutinka sunkūs, netgi neteisingi, dalykai. Bet mes, kaip Kristaus pasekėjai, tikime, kad, jei stropiai ieškosime, visada melsimės ir būsime tikintys, viskas išeis mums į gera, jei vaikščiosime teisiai (žr. DS 90:24; kursyvas pridėtas).

Kaip Jo Bažnyčios nariai, kaip šventieji, mes džiugiai ir noriai tarnaujame bet kokiu oru ir bet kokiu metų laiku. Tai darant, mūsų širdys prisipildo švento tikėjimo, gydančios vilties ir dangiškos meilės.

Ir toliau turėsime pereiti visus laikotarpius – malonius ir nemalonius. Bet nepriklausomai nuo laikotarpio, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, eidami link Jo šviesos, pasitikėsime Juo.

Trumpai kalbant, esame Dievo šventieji, pasiryžę Jį pažinti, mylėti Jį ir savo artimą. Esame piligrimai palaimintame mokinystės kelyje ir tvirtai eisime link mūsų dangiškojo tikslo.

Taigi, būkime šventieji pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Būkime šventieji visais laikotarpiais.

Išnaša

  1. Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young (1997), 261–262.

Kaip mokyti pagal šią žinią

Pirmoji Prezidentūra mokė: „Kartais geriausi pamokslai pasakomi giesmėmis“ (Hymns, ix). Aptardami šią žinią, pagalvokite, ar nevertėtų su jūsų mokomais žmonėmis sugiedoti vieną iš toliau nurodytų giesmių ar kitą dainą apie sunkumų įveikimą: „Koks pagrindas tvirtas“ (p. 6); „The Lord Is My Shepherd“ (no. 108) arba „Let Us All Press On“ (no. 243). Jei jaučiate įkvėpimą, papasakokite atvejį, kai audringas jūsų gyvenimo laikotarpis baigėsi palaiminimu.