2015 m. liepos mėn. lankomojo mokymo žinia
Dieviškos Jėzaus Kristaus savybės: atlaidumas ir gailestingumas
Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir stenkitės suvokti, ką reikia aptarti. Kaip Gelbėtojo gyvenimo ir misijos supratimas sustiprins jūsų tikėjimą Juo ir palaimins tas, kuriomis rūpinatės per lankomąjį mokymą? Daugiau informacijos ieškokite tinklalapyje reliefsociety.lds.org.
Tikėjimas, šeima, parama
Supratimas, kad Jėzus Kristus buvo atlaidus ir gailestingas mums, gali padėti mums atleisti ir būti gailestingoms kitiems. „Jėzus Kristus yra mūsų pavyzdys, – sakė prezidentas Tomas S. Monsonas. – Jo gyvenimas yra meilės palikimas. Jis gydė ligonius, pakylėdavo pažemintuosius, gelbėjo nusidėjėlius. Galiausiai pikta minia atėmė Jam gyvybę. Tačiau nuo Golgotos kalvos tebeskamba žodžiai: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ – aukščiausia atjautos ir meilės išraiška žemėje.“1
Jeigu mes atleisime kitiems jų nusižengimus, tai ir mūsų dangiškasis Tėvas atleis mums. Jėzus prašo mus: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Luko 6:36). „Mūsų nuodėmės mums atleidžiamos su sąlyga, – sakė prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje.– Turime atgailauti. … Argi visi nesame kažkada nuolankiai ėję prie Jo malonės sosto ir prašę malonės? Argi visa širdimi netroškome, kad mūsų pasigailėtų – kad mums būtų atleista už visas mūsų padarytas klaidas ir nuodėmes? … Leiskime Kristaus Apmokėjimui pakeisti ir išgydyti mūsų širdis. Mylėkime vieni kitus. Atleiskime vieni kitiems.“2
Papildomos Raštų ištraukos
Iš Raštų
„Turime atleisti taip, kaip mums yra atleista“, – sakė vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo.3 Pasakojimas apie sūnų palaidūną rodo mums dvi atleidimo puses: vienam sūnui atleista, o kitas negali atleisti.
Jaunesnysis sūnus paėmė savo paveldą, greitai jį išeikvojo, o tada kilo badas, ir jis stojo tarnauti kiauliaganiu. Raštai pasakoja, kad „tada jis susimąstė“, sugrįžo namo ir pasakė savo tėvui, kad nevertas būti jo sūnumi. Bet jo tėvas jam atleido ir papjovė nupenėtą veršį, kad tai atšvęstų. Tuo metu vyresnysis sūnus grįžo iš darbų laukuose ir supyko. Savo tėvui jis priminė, kad tarnavo jam daug metų, niekada nepažeidė jo įsakymų, tačiau šis jam nėra davęs „nė ožiuko pasilinksminti“. Tėvas atsakė: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“ (žr. Luko 15:11–32).
© 2015 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/14. Vertimas patvirtintas 6/14. Visiting Teaching Message, July 2015 vertimas. Lithuanian. 12587 156
Apsvarstykite
Kokią naudą iš atleidimo gali gauti atleidžiantysis?