Enoso knyga

Tikėjimas į Jėzų Kristų gali atnešti nuodėmių atleidimą

Ar kada nors susimąstėte, kaip gauti nuodėmių atleidimą? Jokūbo sūnus ir Lehio anūkas Enosas kreipėsi į Dievą „karštai melsdamas“ (Enoso 1:4) nuodėmių atleidimo. Ši pamoka skirta padėti jums taikyti tikėjimą į Jėzų Kristų ir atgailauti, kad gautumėte atleidimą.

Malda. Ruošdamiesi vesti pamokas, galėtumėte pasimelsti Dangiškajam Tėvui, prašydami Jo padėti jūsų mokiniams. Melskitės, kad jie suprastų, kaip sustiprinti savo tikėjimą į Jėzų Kristų, ir išmoktų išgirsti Šventosios Dvasios raginimus.

Mokinių pasiruošimas. Paprašykite mokinių prieš pamoką perskaityti Enoso 1:1–8 ir apmąstyti, kaip Enosas jautėsi ir ką sužinojo apie Viešpatį ir kaip jam buvo atleistos nuodėmės. Galbūt vertėtų paprašyti mokinių apmąstyti, kaip, jų nuomone, šis patyrimas pakeitė Enoso gyvenimą.

Galima mokymosi užduotis

Apmąstymas, ką jums reiškia atleidimas

Galbūt vertėtų atlikti toliau pateiktą užduotį, kad padėtumėte mokiniams pasiruošti studijuoti apie Enosą ir atleidimą.

Įsivaizduokite, kad turite draugą, kuris jūsų paklausė apie atgailą ir atleidimą. Apsvarstykite, kaip galėtumėte atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip žinotumėte, kad jums reikia už kažką gauti atleidimą?

• Kaip galite gauti atleidimą už nuodėmes?

• Kaip žmogus gali žinoti, ar jam buvo atleista po to, kai mėgino atgailauti?

Apmąstykite, ką galėtumėte atsakyti savo draugui. Apgalvokite, ką žinote ir patyrėte siekdami atleidimo, taip pat ką galbūt norėtumėte daugiau sužinoti.

Galbūt vertėtų paprašyti kelių mokinių pasakyti, kaip jie atsakytų.

Šioje pamokoje studijuodami Enoso pasakojimą, išsiaiškinkite, ką jis padarė, kad gautų nuodėmių atleidimą, ir kaip tai gali būti pritaikyta jūsų gyvenime.

Atleidimas prasideda nuo gilaus bendravimo tarp jūsų ir Dievo

Jokūbo sūnus ir Lehio anūkas Enosas kreipėsi į Dievą „karštai melsdamas“ nuodėmių atleidimo.

Perskaitykite Enoso 1:1–8 ir pasižymėkite žodžius bei frazes, kurie padeda jums geriau suprasti, kaip siekti atleidimo ir jį gauti.

Galbūt vertėtų paprašyti mokinių, kad lentoje užrašytų jų dėmesį patraukusias frazes.

Skirti laiko svarbioms frazėms apmąstyti gali būti naudingas Raštų studijavimo įgūdis. Tai leidžia Šventajai Dvasiai suteikti jums įkvėpimą ir didesnį supratimą. Norėdami apmąstyti, galite pagalvoti, ką frazė reiškia, ir ieškoti žodžių, kuriuos norėtumėte geriau suprasti, Raštų rodyklėje. Galėtumėte apmąstyti, kodėl Enosas pavartojo tam tikrą frazę ir ar jūs kada nors patyrėte ką nors panašaus.

Pasirinkite kelias toliau pateiktas frazes arba kitas surastas frazes ir skirkite šiek tiek laiko apmąstyti, ko galite iš jų pasimokyti.

Galbūt vertėtų kurią nors iš toliau pateiktų frazių užrašyti lentoje. Mokiniams dalijantis šiomis frazėmis galite užduoti papildomų klausimų, pavyzdžiui, „Ką, jūsų manymu, Enosas turėjo omenyje, sakydamas „mano siela alko“?“ „Kaip mokymų apie amžinąjį gyvenimą ir šventųjų džiaugsmą apmąstymas gali sukelti žmogaus sielos alkį?“ „Kodėl nuodėmė verčia mus jausti dvasinę tuštumą?“ „Kodėl žodis kovoti tinka apibūdinti mūsų pastangas atgailauti?“

• „Kova, kurią kovojau Dievo akivaizdoje“ (2 eilutė)

• „Giliai įsismelkė į mano širdį“ (3 eilutė)

• „Mano siela alko“ (4 eilutė)

• „Karštai melsdamas ir prašydamas“ (4 eilutė)

• „Tavo nuodėmės tau atleistos“ (5 eilutė)

• „Mano kaltė buvo nušluota“ (6 eilutė)

• „Viešpatie, kaip tai padaryta?“ (7 eilutė)

• „Dėl tavo tikėjimo Kristumi“ (8 eilutė)

Galbūt vertėtų suskirstyti mokinius poromis ir paprašyti, kad jie papasakotų, ko išmoko. Kartu jie galėtų atsakyti į tokius klausimus:

• Kokie žodžiai ir frazės patraukė jūsų dėmesį? Kodėl?

• Ką sužinojote apmąstydami šias frazes?

• Ko, jūsų manymu, Dievas jus moko per šią Enoso patirtį?

Jei mokiniai atsakė į šiuos klausimus mažose grupelėse, paprašykite, kad keli mokiniai papasakotų visai klasei, ką sužinojo arba kas jiems patiko iš to, ką išgirdo iš bendraklasio. Kai jie įvardins teisingus principus, galėtumėte užrašyti juos lentoje.

Jei mokiniams sunku įvardyti tiesas, galbūt vertėtų užduoti maždaug šiuos klausimus: „Kokią priežastį Enosas nurodė, dėl ko jo kaltė buvo nušluota?“ „Ką Enosas sužinojo iš Viešpaties, kodėl jam buvo atleistos nuodėmės?“

Vienas svarbus principas, kurio išmokome Enoso knygoje, yra tai, kad atgailaudami ir naudodami tikėjimą į Jėzų Kristų, galime gauti savo nuodėmių atleidimą ir išgyti. Galbūt vertėtų užrašyti šį principą studijavimo žurnale.

Perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Dyterio F. Uchtdorfo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį.

Kai tikrai atgailaujame, Kristus nuima mūsų kaltės dėl nuodėmių naštą. Mes patys galime žinoti, kad mums atleista ir kad tapome švarūs. Šventoji Dvasia mums tai patvirtina; Ji yra Šventintoja. Negali būti kito didesnio liudijimo apie atleidimą. (Dyteris F. Uchtdorfas, „Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Jei mokiniai užsirašė principą studijavimo žurnaluose, galite paprašyti, kad apibrauktų tą principo dalį, kurią jie norėtų geriau suprasti. Tada paprašykite jų pasakyti, ką apibraukė. Paprašykite kitų mokinių pasidalyti žiniomis, kurios gali padėti klasės draugams. Padėdami jie gali naudotis Raštais, patirtimi arba Bažnyčios vadovų teiginiais. Gali praversti tokie klausimai:

• Kas, jūsų manymu, nutiktų, jei kas nors bandytų siekti atleidimo neatgailaudamas ir nepanaudodamas tikėjimo į Jėzų Kristų? Kodėl?

• Kokiais būdais Enosas bandė atgailauti ir panaudoti tikėjimą į Jėzų Kristų?

• Ką, jūsų manymu, reiškia išgyti?

Gali būti naudinga sužinoti, į kokius klausimus iš pavyzdžio pamokos pradžioje galite atsakyti pasitelkę Enoso pasakojimą.

Ir mes galime patirti kažką panašaus kaip Enosas

Dauguma žmonių negauna atleidimo tokiu greitu arba dramatišku būdu kaip Enosas. Tačiau, kai stengiamės panaudoti tikėjimą į Jėzų Kristų ir atgailauti, kaip tai darė Enosas, mes taip pat galime gauti atleidimą ir išgyti.

Padėkite mokiniams apmąstyti, kaip jie gali panaudoti tikėjimą į Jėzų Kristų ir atgailauti. Galėtumėte parodyti šias ar kitas idėjas, kurios, jūsų manymu, padės mokiniams.

• Apmąstykite, ką žinote apie Jėzų Kristų ir Jo troškimą atleisti ir jums padėti. Kaip manote, ką Jis nori, kad padarytumėte, kad panaudotumėte tikėjimą į Jį ir atgailautumėte?

• Pagalvokite apie paskutinį kartą, kada pajutote, kad panaudojote tikėjimą į Jėzų Kristų ir atgailavote. Ar tai buvo neseniai? Kodėl taip arba ne?

• Galbūt vertėtų suplanuoti laiką ir pasimelsti labiau tikint Jėzų Kristų. Kaip galėtumėte melstis kitaip nei įprastai? Kaip galite parodyti, kad trokštate Viešpaties atleidimo panašiai kaip Enosas?

Galbūt vertėtų paprašyti mokinių pasidalyti mintimis ir liudijimais apie Gelbėtoją Jėzų Kristų ir apie tai, ko išmoko iš Enoso. Jūs taip pat galėtumėte paliudyti ir pasidalyti mintimis.

Komentarai ir kontekstas

Ką dar turėčiau žinoti apie tikėjimą į Jėzų Kristų?

Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros patarė:

Tikėjimas į Viešpatį yra pasitikėjimas Juo. Negalime tikrai tikėti Viešpatį be visiško pasitikėjimo Viešpaties valia ir Jo paskirtu laiku. Dėl to mūsų tikėjimas, kad ir koks būtų stiprus, negali atnešti rezultato, prieštaraujančio Jo, kurį tikime, valiai. Atminkite tai, kai atrodo, kad į jūsų maldas neatsakoma tokiu būdu arba tuo laiku, kai jūs norite. Tikėjimo į Viešpatį Jėzų Kristų panaudojimo rezultatas visuomet priklauso nuo dangaus tvarkos, Viešpaties gerumo, valios, išminties ir paskirto laiko. Kai turime tokį tikėjimą ir pasitikime Viešpačiu, gyvenime patiriame tikrąjį saugumą ir ramybę. (Dallin H. Oaks, “The Atonement and Faith” [kalba, pasakyta naujiems misijų prezidentams skirtame seminare 2001 m. birželio mėn.])

Ką galiu padaryti, kad patobulinčiau savo maldas?

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

Savo maldomis mes ne pateikiame norų sąrašą ar prašymų gausybę, bet išsirūpiname sau ir kitiems palaimas, kurias Dievas trokšta mums suteikti pagal savo valią ir savu laiku. Mūsų Dangiškasis Tėvas girdi ir atsako į kiekvieną nuoširdžią maldą, tačiau atsakymai, kuriuos gauname, nebūtinai yra tokie, kokių tikėjomės, ir jie nebūtinai ateina tada, kada mes norime ar būtinai taip, kaip tikimės. […]

Malda yra privilegija ir nuoširdus sielos troškimas. Galime pakilti virš rutinos bei „formalių“ maldų ir melstis prasmingai, jei deramai prašysime tikėdami ir veiksime, jei kantriai ištversime savo tikėjimo išbandymus ir jei nuolankiai pripažinsime bei priimsime „tebūna ne mano, bet tavo valia“. (Deividas A. Bednaris, „Prašykite tikėdami“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Papildomos mokymosi užduotys

Kaip galiu žinoti, ar man atleista?

Jei manote, kad mokiniams gali būti naudinga geriau suprasti pirmiau pateiktą klausimą, galėtumėte paprašyti, kad jie perskaitytų Mozijo 4:1–3, ir parodyti filmuką „How Do We Know the Lord Has Forgiven Us“ (liet. „Kaip žinome, kad Viešpats mums atleido“, 3:18). Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patvirtino prasmingos maldos svarbą, kai panaudojame tikėjimą Dievo troškimu mums atleisti per nuoširdžią atgailą ir tikrą ketinimą.

Kokią įtaką Enosui padarė ši jo patirtis?

Mokiniams gali būti naudinga žinoti, ką Enosas darė, gavęs Viešpaties atleidimą. Perskaitykite Enoso 1:9–18 ir išsiaiškinkite, už ką Enosas toliau meldėsi ir kodėl. Apmąstykite, ką sužinojote iš jo patirties. Taip pat galite perskaityti 2 Nefio 26:33 ir apmąstyti, kaip tai susiję su šiomis eilutėmis. Apgalvokite, už ką galėtumėte melstis ir prašyti pagalbos.

Ko galite pasimokyti iš šios Enoso patirties su malda?

Užuot sutelkę dėmesį į atleidimą, paprašykite mokinių perskaityti Enoso knygą ir rasti įžvalgų apie maldą. Paprašykite jų papasakoti, kaip Enoso malda jam padėjo, galbūt pasakant, kaip per šį patyrimą įvyko permaina Enoso širdyje. Paprašykite mokinių pasakyti, ką jie galėtų daryti, kad jų maldos būtų prasmingesnės.