1. Saulė rytą pakils, žinau, — vadinas tuo tikiu.
Viešpats girdi maldas, žiniau, — vadinas tuo tikiu.
Tikėti — tarsi sėklą sėt:
ji dygs, augs regimai.
Tai toks jausmas kada žinau,
jog tai tiesa tikrai.
2. Su Dievu danguje buvau, žinau, tad tuo tikiu.
Ir mirtis tik namo parves, žinau, tad tuo tikiu.
Turiu pasitikėt Dievu
ir Kristaus eit keliu.
Vis tvirčiau įtikėt galiu,
kada Jam paklūstu.