1. Kai Juozapas Betliejun ėjo, jis kaip visada
namus sutvarkė rūpestingai — tai brangi vieta.
Pakinkė sotų asilaitį, ėmė atsargų,
Mariją švelniai užsodino, nužengė taku.
2. Į užeigą atėjo jis romus ir nuolankus —
globot jam buvo patikėtas gimsiantis Sūnus.
Tą tylią šventą naktį nesumerkė jis akių,
ir Jėzus jautė romią jėgą rankų jo gerų.
3. Paguldęs Jėzų ėdžiose žibinto šviesoje,
jis budriai saugojo šį turtą likdamas šalia.
Žodžiai: Bessie Saunders Spencer, 1898–1989. © 1960 IRI.
Muzika: I. Reed Payne, 1930–2009. © 1977 IRI