Mormonas sudarinėja plokštelių santrauką, aut. Tomas Lovelis

Spalio 28 – lapkričio 3. „Norėčiau įtikinti visus jus […] atgailauti“

Mormono 1–6

Mormonas mums neaprašė viso baisaus nelabumo ir kraujo praliejimo vaizdo, kurį jis matė tarp nefitų (žr. Mormono 2:18; 5:8). Tačiau to, ką jis užrašė Mormono 1–6 skyriuose, pakanka, kad mums primintų, kaip gali nusiristi kadaise buvę teisūs žmonės. Niekam nekiltų mintis kaltinti Mormoną, jei tokio visur išplitusio nelabumo akivaizdoje jis būtų pavargęs ir net netekęs ryžto. Tačiau, net visa tai matydamas ir patirdamas, jis niekada neprarado didžio Dievo gailestingumo pojūčio ir įsitikinimo, kad gailestingumas pelnomas per atgailą. Ir nors patys Mormono žmonės nepaisė jo maldaujančių kvietimų atgailauti, tačiau jis žinojo, kad turi įtikinti didesnę auditoriją. Jis pareiškė: „Štai rašau visiems žemės pakraščiams.“ Kitaip tariant, jis rašė jums (žr. Mormono 3:17–20). O jo žinia jums šiandien yra ta pati, kuri savo laiku galėjo išgelbėti nefitus: „[Tikėkite] Jėzaus Kristaus evangelija. […] Atgailau[kite] ir pasiruoš[kite] stoti prieš Kristaus teismo krasę“ (Mormono 3:21–22).

Taip pat žr. filmuką „Mormon Preserves the Record to Bring the House of Israel to Christ“ (liet. „Mormonas išsaugo metraščius, kad atvestų Izraelio namus pas Kristų“), „Gospel Library“.

Idėjos, kaip mokytis namuose ir bažnyčioje

Mormono 1–6

Galiu sekti Jėzumi Kristumi, nepaisydamas kitų žmonių veiksmų.

Kai Mormonui buvo maždaug 10 metų, jis labai skyrėsi nuo aplinkinių žmonių. Kai skaitysite Mormono 1–6 skyrius, ieškokite, kaip Mormono tikėjimas į Jėzų Kristų padarė jį išskirtinį ir suteikė jam galimybių tarnauti kitiems ir juos laiminti. Jums gali padėti šios eilutės:

Mormono 1:2–3, 13–17.Kokius skirtumus pastebite tarp Mormono ir jo žmonių? Kokios savybės padėjo jam išlikti dvasiškai stipriam tokiu sunkiu metu?

Mormono 2:18–19.Kokiais žodžiais Mormonas apibūdino pasaulį, kuriame jis gyveno? Kaip jis išlaikė viltį, nors gyveno tokioje aplinkoje?

Mormono 3:12.Ką Mormonas jautė jį supantiems žmonėms? Kaip jūs galėtumėte išsiugdyti tokią meilę, kokią turėjo jis?

Kokios dar Mormono 1–6 skyrių eilutės pabrėžia Mormono tikėjimą Jėzumi Kristumi? Kokios galimybės jam buvo suteiktos dėl to, kad jis pasirinko likti ištikimas?

Svarstydami, kodėl Jėzaus Kristaus pasekėjams svarbu išsiskirti ar būti kitokiems, galite išstudijuoti prezidento Tomo S. Monsono kalbą „Būkite pavyzdžiu ir šviesa“ (2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip užbaigtumėte šiuos sakinius: „ parodė man pavyzdį, kai . Tai mane paskatino .“

Mormonui galbūt atrodė, kad jo pavyzdys nepadarė jokios įtakos jo žmonėms. Jei turėtumėte galimybę pasikalbėti su Mormonu, ką jam pasakytumėte apie tai, kaip jo pavyzdys paveikė jus?

Taip pat žr. David A. Bednar, “Quick to Observe,” Ensign, Dec. 2006, 30–36, arba Liahona, Dec. 2006, 14–20; filmuką „Something Different about Us: Example“ (liet. „Kuo mes esame kitokie. Pavyzdys“), „Gospel Library“.

Padėkite kitiems išsakyti tai, ką sužinojo. Pasakodami, ką sužinojo, žmonės stiprina savo ir kitų tikėjimą (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:122). Savo šeimos narių ar mokinių pabandykite paklausinėti, ką jie patyrė studijuodami Dievo žodį.

Mūšis, aut. Chorchė Koko

Mormono 2:10–15

Liūdesys pagal Dievo valią nukreipia mane į Kristų ir ilgalaikį pasikeitimą.

Išvydęs savo žmonių sielvartą, Mormonas vylėsi, kad jie ims atgailauti. Tačiau „jų sielvartavimas buvo ne atgailai“ (Mormono 2:13) – tai buvo ne dieviškas, o pasaulietiškas sielvartas, arba liūdesys. Kad suprastumėte skirtumą, tai, ką sužinojote skaitydami Mormono 2:10–15, galite surašyti į tokią lentelę:

Dieviškas liūdesys	Pasaulietiškas liūdesys
Ateina pas Jėzų (žr. 14 eil.)	Keikia Dievą (žr. 14 eil.)

Kaip žinoti, ar liūdesys dieviškas ar pasaulietiškas? Jei patiriate pasaulietišką liūdesį, kaip galėtumėte jį paversti dievišku liūdesiu?

Taip pat žr. 2 Korintiečiams 7:8–11; Mišelė D. Kreig, „Dieviškas nepasitenkinimas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Mormono 3:3, 9

„Jie nesuprato, kad tai Viešpats jų pasigailėjo.“

Mormonas pastebėjo, kad nefitai nevertino to, kaip Viešpats juos laimino. Skaitydami Mormono 3:3, 9 galėtumėte pamąstyti, kaip savo gyvenime pripažįstate Dievo įtaką. Kaip esate laiminami už Jo įtakos pripažinimą? Kokios yra Jo nepripažinimo pasekmės? (žr. Mormono 2:26; Doktrinos ir Sandorų 59:21).

Taip pat žr. Henrio B. Airingo kalbą „O atminkite, atminkite“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Mormono 5:8–24; 6:16–22

Jėzus Kristus stovi ištiestomis rankomis, kad mane apglėbtų.

Jei kada nors jausitės nusivylę dėl savo nuodėmių, patikinimą jums galėtų suteikti Mormono žodžiai, kad Gelbėtojas stovi „išskėstomis rankomis, kad jus priimtų“. Ką, skaitydami Mormono 5:8–24 ir 6:16–22, sužinojote apie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus jausmus jums, net jei nusidedate? Kaip esate pajutę Jėzaus Kristaus jums tiesiamas rankas? Ką daryti jus tai įkvepia?

Taip pat žr. giesmę „Eikit pas Jėzų“, Giesmės, 57.

Idėjos, kaip mokyti vaikus

Mormono 1:1–3; 2:1, 23–24; 3:1–3, 12, 17–22

Aš, kaip ir Mormonas, galiu sekti Jėzumi Kristumi.

• Kadangi Mormonas išsiugdė tikėjimą Kristumi būdamas gana jaunas, jis gali būti įkvėpimo šaltinis vaikams. Galite perskaityti Mormono 1:1–3, o vaikai galėtų klausytis, kiek metų buvo Mormonui, kai Amaronas skyrė jam ypatingą misiją. Taip pat galėtumėte padėti jiems šiose eilutėse rasti Mormono savybes, kurias matė Amaronas. Kaip šios savybės padeda mums ateiti pas Kristų?

  

  Dešimtmetis Mormonas, aut. Skotas M. Snou

• Kadangi Mormonas sekė Jėzumi Kristumi, jam buvo suteiktos galimybės tarnauti ir laiminti kitus. Galite pakviesti vaikus perskaityti vieną ar kelias iš šių ištraukų ir padėti jiems išsakyti, ką jie sužinojo apie Mormoną: Mormono 1:1–3; 2:1, 23–24 ir 3:1–3, 12, 20–22 (taip pat žr. „49 skyrius. Mormonas ir jo mokymai“, Mormono Knygos istorijos, p. 138–142). Kaip jis sekė Jėzumi Kristumi? Kaip jo tikėjimas į Jėzų Kristų padėjo kitiems ar juos palaimino? Kaip mūsų tikėjimas gali padėti mūsų pažįstamiems žmonėms?

Mormono 2:8–15

Liūdesys pagal Dievo valią nukreipia mane į Kristų ir ilgalaikį pasikeitimą.

• Galbūt galėtumėte sudaryti lentelę, panašią į pateiktą skyrelyje „Idėjos, kaip mokytis namuose ir bažnyčioje“, kad, vaikams skaitant Mormono 2:8, 10–15, padėtumėte jiems suprasti skirtumą tarp pasaulietiško ir dieviško sielvarto. Tada Mormono 2:12 jie galėtų paieškoti, kodėl dėl atgailos mūsų širdys turėtų „pradė[ti] džiūgauti“. Kaip galime užtikrinti, kad liūdesys, kurį jaučiame dėl savo nuodėmių, skatintų mus ieškoti Dievo pagalbos keistis?

Mormono 3:3, 9

Dangiškasis Tėvas gausiai mane laimina.

• Paprašykite vaikų surašyti, už ką jie yra dėkingi. Tai gali būti labai naudinga norint padėti jiems jausti dėkingumą Dievui. Kai jie tai surašys, galite perskaityti Mormono 3:3, 9 ir paaiškinti, kad Dangiškasis Tėvas laimino ir nefitus, bet jie to nepastebėjo. Kaip galime parodyti Dangiškajam Tėvui, kad esame Jam dėkingi už palaiminimus?

Mormono 3:12

Dangiškasis Tėvas nori, kad mylėčiau visus.

• Nors nefitai buvo nedori, Mormonas nenustojo jų mylėti. Padėkite vaikams Mormono 3:12 rasti žodžius „mylėjau“ ir „meile“. Drauge su vaikais galite padainuoti dainelę apie meilę kitiems žmonėms, pavyzdžiui, „Jėzus mokė mylėti visus“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 39), rodydami jiems vaikų iš viso pasaulio nuotraukas. Paliudykite, kad Dievas myli visus savo vaikus.

Daugiau idėjų rasite šio mėnesio žurnale Draugas.

Mormono Knyga buvo parašyta tam, kad „tikėtumėte Jėzaus Kristaus Evangelija“ (Mormono 3:21).