„Sugrąžinimo balsai. Paramos bendrija“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai, 2025 (2025)
„Paramos bendrija“, „Ateik ir sek paskui mane“ – namams ir bažnyčiai, 2025
Sugrąžinimo balsai
Paramos bendrija
Po to, kai 1842 m. Navū mieste, Ilinojaus valstijoje, buvo įkurta Paramos bendrija, pranašas Džozefas Smitas pasakė: „Bažnyčia niekada nebuvo tobulai suorganizuota, kol moterys nebuvo taip suorganizuotos.“ Panašiai ir studijavimas apie Viešpaties Bažnyčios ir Jo kunigystės sugrąžinimą nebus išbaigtas, jeigu į jį nebus įtrauktas studijavimas apie Paramos bendriją, kuri savaime yra „senovinio [Jėzaus Kristaus mokinių–moterų] modelio sugrąžinimas“.
Tame sugrąžinime svarbų darbą atliko Eliza R. Snou. Ji dalyvavo Paramos bendrijos steigiamajame susirinkime, kuriame, kaip bendrijos sekretorė, vedė šio susirinkimo užrašus. Ji savo akimis matė, kaip Paramos bendrija buvo suorganizuota „pagal kunigystės modelį“. Toliau pateikiami jos žodžiai, užrašyti jai tarnaujant antra visuotine Paramos bendrijos prezidente, skirti padėti jos seserims suprasti, koks dieviškas darbas patikėtas Dievo sandoros dukroms.
Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip buvo suorganizuota Paramos bendrija, žr. Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society (2017), 1–25; The First Fifty Years of Relief Society (2016), p. 3–175.
Paramos bendrijos suorganizavimas; aut. Polas Manas
Eliza R. Snou
„Nors pavadinimas [Paramos bendrija] yra šiuolaikinis, šios organizacijos kilmė glūdi senovėje. [Džozefas Smitas] mums pasakė, kad tokia pat organizacija bažnyčioje egzistavo ir senovėje, nes kai kuriuose Naujojo Testamento laiškuose užsimenama apie „išrinktąją ponią“ [žr. 2 Jono 1:1; Doktrinos ir Sandorų 25:3].
Ši organizacija negali egzistuoti be kunigystės, nes visą savo įgaliojimą ir įtaką ji gauna būtent iš šio šaltinio. Kai kunigystė buvo paimta iš žemės, ši institucija, o taip pat ir visi kiti tikrosios Jėzaus Kristaus bažnyčios tvarkos žemėje dariniai, irgi išnyko. […]
Kadangi pati dalyvavau suorganizuojant „Navū moterų Paramos bendriją“ […], joje įgijau didelę patirtį, galbūt galėčiau Sionės dukterims duoti kelis patarimus, padėsiančius joms imtis šios labai svarbios veiklos, kupinos naujų ir daugeriopų atsakomybių. Jei kurios nors Izraelio dukterys ir motinos mano negalinčios ko nors pakeisti, tai dabar jos ras daug galimybių ir progų geriems darbams nuveikti, nes tokiais gebėjimais jos yra labai dosniai apdovanotos. […]
Paramos bendrija buvo suorganizuota Raudonų plytų krautuvės viršutiniame kambaryje.
O jei kam nors kiltų klausimas, koks yra moterų Paramos bendrijos siekis, aš atsakyčiau – daryti gera – ir tam panaudoti visus įmanomus mūsų turimus pajėgumus daryti gera, ne tik padedant vargšams, bet ir gelbstint sielas. Susivienijus galima padaryti neapsakomai daugiau nei pačiomis veiksmingiausiomis pavienėmis pastangomis. […]
Pagalbos vargšams atveju moterų Paramos bendrija turi imtis ir kitų pareigų, ne tik tenkinti fizinį alkį. Skurdus protas ir apsirgusi širdis taip pat reikalauja dėmesio; o malonus žodis, keli patarimai ar net šiltas ir širdingas rankos paspaudimas dažniausiai padaro daugiau gero ir yra vertinamas labiau nei piniginė aukso. […]
[Paramos] bendrija turėtų kuo greičiau pasirūpinti iš užsienio atkeliavusiais šventaisiais – nieko nepažįstančiais ir todėl atsidūrusiais pavojuje būti nuklaidintiems melagių ir apgavikų – o tada įvesti juos į bendriją, kuri ištaurins, pakylės ir, svarbiausia, sustiprins juos tikėjime evangelija. Tai darydama ji bus įrankis gelbstint daugybę žmonių.
Visoms šios bendrijos pareigoms, privilegijoms ir atsakomybėms aprašyti prireiktų daugybės knygų. […] Imkitės šio darbo [pirmininkaujant jūsų vyskupui] ramiai, sąmoningai, energingai, vieningai ir pamaldžiai, ir Dievas jūsų pastangas apvainikuos sėkme.“