„Balandžio 5–11. Doktrinos ir Sandorų 30–36. „Tu esi pašauktas skelbti mano evangeliją“,“ „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. Doktrina ir Sandoros 2021 (2020)
„Balandžio 5–11. Doktrinos ir Sandorų 30–36“, „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms. 2021
Balandžio 5–11
Doktrinos ir Sandorų 30–36
„Tu esi pašauktas skelbti mano evangeliją“
Raštuose galime rasti konkrečioms mūsų aplinkybėms tinkamų įžvalgų. Paprašykite Viešpaties padėti Doktrinos ir Sandorų 30–36 skyriuose atrasti kokią nors jums skirtą žinią.
Užsirašykite įkvėptas mintis
Kai P. Pratas buvo pašauktas „į tyrus“ skelbti Evangelijos (Doktrinos ir Sandorų 32:2), Bažnyčios nariu jis buvo tik apie mėnesį. Tomas B. Maršas Bažnyčios nariu išbuvo dar trumpiau, kai jam buvo pasakyta, kad „atėjo tavo misijos valanda“ (Doktrinos ir Sandorų 31:3). Panašiai buvo ir su Orsonu Pratu, Edvardu Partridžu ir kitais – misijos pašaukimus jie gavo netrukus po savo krikšto. Turbūt toks laikas buvo parinktas dėl būtinybės – 1830 m. rudenį niekas Bažnyčios nariu nebuvo išbuvęs ilgiau nei šešis mėnesius. Bet mums šiandien šiame pavyzdyje yra viena pamoka: jei žinai pakankamai, kad krikštu priimtumei sugrąžintąją Evangeliją, tai žinai pakankamai, kad galėtumei ja dalytis su kitais. Žinoma, visuomet norime apie Evangeliją žinoti daugiau, tačiau Dievas visada nedvejodamas Savo Evangelijai skelbti šaukė „nemokytus“ (Doktrinos ir Sandorų 35:13). Tiesą sakant, Jis kviečia mus visus „atvert[ti] savo burną skelbti [Jo] evangeliją“ (Doktrinos ir Sandorų 30:5). O geriausiai tai darome ne savo išmintimi ir patirtimi, o „Dvasios galia“ (Doktrinos ir Sandorų 35:13).
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai
Esu pašauktas skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Nesvarbu, ar esate formaliai pašauktas misionieriumi, ar ne, Viešpats nori, kad dalytumėtės Jo Evangelija, o dauguma Jo žodžių, skirtų pirmiesiems šio Evangelijos laikotarpio misionieriams, yra skirti ir jums. Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 30–36 skyrius užsirašykite, ką sužinojote apie pašaukimą skelbti Evangeliją. Galima surašyti tai, ko iš Savo misionierių prašo Viešpats (pavyzdžiui, žr. Doktrinos ir Sandorų 30:8), ir tai, ką Viešpats jiems pažada (pavyzdžiui, žr. Doktrinos ir Sandorų 30:11).
Kaip šios eilutės galėtų padrąsinti kurį nors jūsų pažįstamą, tarnaujantį ar besiruošiantį tarnauti Bažnyčiai Evangelijos skelbimo misijoje? Kas iš to, ką sužinojote, jus įkvepia dalytis Evangelija?
Taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 35:13–15; Raselas M. Nelsonas ir Vendė V. Nelson, Izraelio viltis (pasaulinė dvasinė valandėlė jaunimui, 2018 m. birželio 3 d.), HopeofIsrael.ChurchofJesusChrist.org; Silvija H. Olred, Todėl eikite, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Jėzaus Kristaus Bažnyčioje visi esame misionieriai.
Doktrinos ir Sandorų 31:1–2, 5–6, 9, 13
Viešpats gali padėti mano šeiminiuose santykiuose.
XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje šeimos turėjo tų pačių problemų, kaip ir nūdienos šeimos. Kokių patarimų ir pažadų Tomui B. Maršui Viešpats davė dėl jo šeimos? Kaip Jo žodžiai galėtų padėti jūsų šeiminiuose santykiuose?
Daugiau informacijos apie Tomą B. Maršą, žr. Šventieji, 1 tomas, 8 skyrius „Kristaus Bažnyčios iškilimas“, Evangelijos biblioteka.
Ar misija pas lamanitus buvo nesėkminga?
Kai Oliveris Kauderis, Piteris Vitmeris Jaunesnysis, Parlis P. Pratas ir Ziba Pitersonas išsiruošė pamokslauti indėnams į vakarus nuo Misūrio, jie buvo įsitikinę, kad išpildo Mormono Knygos pranašystes, kuriose buvo sakoma, kad pastarosiomis dienomis lamanitai priims Evangeliją (žr. pvz., 1 Nefio 13:34–41; Enoso 1:11–18). Ir visgi savo misijos pabaigoje, nors ir buvo turėję pozityvių susitikimų su keliomis grupėmis, jie nebuvo pakrikštiję nė vieno Amerikos indėno. Tačiau netoli Kertlando, Ohajo valst., kur buvo apsistoję keliaudami į Misūrį, jie pakrikštijo virš šimto žmonių. Tarp tų atsivertusiųjų buvo būsimi įtakingi Bažnyčios vadovai, įskaitant Sidnį Rigdoną, o Kertlandas vėliau tapo svarbia Bažnyčios susirinkimo vieta. Ko šie patyrimai jus moko apie tai, kaip Viešpats atlieka Savo darbą?
Jei savo gyvenimą statysiu ant Gelbėtojo Evangelijos, tai nenupulsiu.
Doktrinos ir Sandorų 33 skyrius buvo skirtas Nortropui Svytui ir Ezrai Teriui, dviems neseniai atsivertusiesiems. Netrukus po to, kai buvo gautas šis apreiškimas, Notropas paliko Bažnyčią. Ezra kurį laiką ištikimai tarnavo, tačiau galiausiai ir jis atsimetė. Tai galėtų būti gera proga įsivertinti, kaip tvirtai stovite ant Evangelijos „uolos“ (13 eil.). Kurios tiesios šiose eilutėse galėtų jums padėti išlikti ištikimiems Gelbėtojui?
Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą
-
Doktrinos ir Sandorų 30:2.Kaip mūsų šeimai sekasi telktis į Dievo dalykus, o ne į „žemiškus dalykus“?
-
Doktrinos ir Sandorų 31.Skaitydami Viešpaties pažadus Tomui B. Maršui dėl jo šeimos, galėtumėte pasikalbėti apie tai, kokius palaiminimus misionieriškas darbas yra atnešęs jūsų šeimai. Be to, galėtumėte sugiedoti kokią nors susijusią giesmę, pvz., Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu (Giesmės, 152). Kokių palaiminimų yra gavusi jūsų šeima dalydamasi Evangelija su kitais?
-
Doktrinos ir Sandorų 33:7–10.Kokiais vaizdiniais šiose eilutėse Viešpats apibūdina dalijimąsi Evangelija? Kokių kitų vaizdinių ar metaforų galėtų sugalvoti jūsų šeima? Šie vaizdiniai galbūt galėtų jūsų šeimai padėti sugalvoti kūrybingų dalijimosi Evangelija būdų. Ši diskusija galiausiai galėtų paskatinti sudaryti dalijimosi Evangelija planą. Galbūt vertėtų suvaidinti kelias potencialias situacijas.
-
Doktrinos ir Sandorų 34:10.Parinkite kokią nors vieną 10 eilutės frazę ir kurį nors šeimos narį pakvieskite ją pašnibždėti. Kiti nariai tegul pabando tą frazę atspėti. Tada šeimos nario paprašykite tą frazę ištarti garsiai. Kaip ši veikla mums padeda suprasti, kodėl Viešpats mums įsako „pakelti savo balsą“?
Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.
Siūloma dainelė: Aš noriu misijoj tarnauti, Vaikiškų dainelių knyga, 91.
Sugrąžinimo balsai
Pirmieji atsivertusieji
Dar prieš Bažnyčios suorganizavimą Viešpats pareiškė: „Laukas jau pabalęs pjūčiai“ (Doktrinos ir Sandorų 4:4). Šis teiginys ateinančiais mėnesiais pasitvirtino, nes daug tiesos ieškotojų Dievo Dvasia atvedė į atkurtąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
Daug šių pirmųjų atsivertusiųjų asmeniškai prisidėjo prie Sugrąžinimo pamatų dėjimo, o jų atsivertimo istorijos vertingos mums šiomis dienomis. Jų parodytas tikėjimas yra tas pats tikėjimas, kurio mums reikia, kad atsiverstume į Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Abigailė Kalkins Lenard
Įpusėjusi ketvirtą dešimtį Abigailė Kalkins Lenard pajuto troškimą gauti nuodėmių atleidimą. Retkarčiais ji paskaitydavo Bibliją, jos namuose lankydavosi žmonės iš krikščioniškų bažnyčių, tačiau jai buvo sunku suprasti, kuo viena bažnyčia skiriasi nuo kitos. Ji pasakoja: „Vieną rytą pasiėmiau Bibliją ir nuėjau į giraitę, kurioje atsiklaupiau ant kelių.“ Ji karštai meldėsi Viešpačiui. Ji pasakoja: „Staiga man atsivėrė regėjimas, kuriame pro mane viena po kitos praėjo įvairios sektos. Kažkieno balsas man tarė: „Visos jos sukurtos pasipelnymui.“ Tada, tolėliau, pamačiau didelę šviesą, o balsas iš viršaus tarė: „Pakelsiu tautą, kurią didžiuosiuosi turįs ir laiminsiu.“ Truputį vėliau Abigailė išgirdo apie Mormono Knygą. Nors šios knygos ji dar neturėjo, „Šventosios Dvasios dovanos ir galios dėka“ ji stengėsi „sužinoti, ar ši knyga yra tikra“, ir „netrukus pajuto jos būvimą“. O kai galiausiai turėjo galimybę paskaityti Mormono Knygą, ji jau buvo „pasiruošusi ją priimti“. Ji ir jos vyras Laimanas pasikrikštijo 1831 m.1
Tomas B. Maršas
Jaunystėje Tomas B. Maršas studijavo Bibliją ir prisijungė prie vienos krikščioniškos bažnyčios. Tačiau jis liko nepatenkintas, tad galiausiai paliko visas bažnyčias. Jis pasakojo: „Turėjau šiek tiek pranašystės dvasios, tad [vienam religijos vadovui] pasakiau, jog, mano manymu, netrukus atsiras nauja bažnyčia, kurioje bus pati tyriausia tiesa.“ Netrukus po to Dvasia paskatino Tomą palikti namus Bostone, Masačūsetso valst., ir keliauti į vakarus. Vakarinėje Niujorko valstijos dalyje praleidęs tris mėnesius ir neradęs, ko ieškojo, jis susiruošė grįžti namo. Pakeliui viena moteris Tomo paklausė, ar šis girdėjęs apie „Auksinę Knygą, rastą vieno jaunuolio vardu Džozefas Smitas“. Suintriguotas šios minties Tomas iš karto nukeliavo į Palmairą ir spaustuvėje susitiko su Martinu Harisu. Kaip tik tuo metu buvo spausdinami pirmieji 16 Mormono Knygos puslapių. Tomui buvo leista pasiimti tų 16 puslapių kopijas, tad jis parsivežė jas namo pas savo žmoną Elizabetę. Vėliau jis pasakojo: „Jai labai patiko ir ji tikėjo, kad tai Dievo darbas.“ Vėliau Tomas su Elizabete ir vaikais persikėlė į Niujorką, kur ir pasikrikštijo.2 (Jei norite daugiau informacijos apie Tomą B. Maršą, žr. Doktrinos ir Sandorų 31.)
Parlis ir Tenkful Pratai
Panašiai kaip ir Tomas Maršas, Parlis ir Tenkful Pratai pakluso dvasiniams raginimams palikti savo klestintį ūkį Ohajo valstijoje ir imtis pamokslauti apie Evangeliją, kaip jie ją suprato iš Biblijos. Savo broliui Pratas pasakojo: „Pastaruoju metu Dvasia apie šiuos dalykus man taip atkakliai kalba, kad nebegaliu net bluosto sudėti.“3 Atvykus į rytinę Niujorko valstijos dalį, Parlis pajuto raginimą kurį laiką ten pabūti. Jų sprendimu Tenkful toliau turėjo keliauti be jo. Parlis jai tarė: „Šioje šalies dalyje turiu darbo, bet dar nežinau kokio konkrečiai ir kiek laiko tam prireiks; tačiau sugrįšiu, kai viską padarysiu.“4 Būtent ten Parlis pirmą kartą išgirdo apie Mormono Knygą. Jis pasakojo: „Pajutau keistą susidomėjimą ja.“5 Jis paprašė jos egzemplioriaus ir skaitė visą naktį. Ryte jis žinojo, kad knyga yra tikra, o jos vertė „didesnė, nei visi pasaulio turtai“.6 Po kelių dienų Parlis pasikrikštijo. Dar vėliau jis sugrįžo pas Tenkful, kuri irgi pasikrikštijo. (Jei norite daugiau informacijos apie Parlį P. Pratą, žr. Doktrinos ir Sandorų 32.)
Parlio P. Prato paveikslas, aut. Džefris Hainas
Sidnis ir Febė Rigdonai
Iš Niujorko keliaudamas į misiją Misūryje Parlis Pratas ir jo bendradarbiai apsistojo Mentore, Ohajo valst., savo senų draugų iš Ohajo laikų – Sidnio ir Febės Rigdonų namuose. Sidnis buvo krikščionis pastorius, o Parlis kadaise buvo jo parapijos narys ir laikė jį savo dvasiniu mokytoju. Šiems draugams Parlis nekantraudamas papasakojo apie Mormono Knygą ir Jėzaus Kristaus Evangelijos Sugrąžinimą. Pats Sidnis buvo ieškojęs tikrosios atkurtosios Bažnyčios, apie kurią rašoma Naujajame Testamente, bet iš pradžių buvo skeptiškas dėl Mormono Knygos. Savo draugui Parliui jis tarė: „Tačiau knygą paskaitysiu ir pabandysiu išsiaiškinti, ar tai apreiškimas iš Dievo, ar ne.“7 Po dviejų studijavimo ir maldų savaičių jis ir Febė buvo įsitikinę, kad knyga yra tikra. Tačiau Sidnis taip pat suprato, kad prisijungimas prie Bažnyčios jo šeimai bus didžiulė auka. Jis tikrai neteks pastoriaus darbo ir socialinio statuso savo bendruomenėje. Jam ir Febei svarstant šia galimybę, Febė pareiškė: „Įvertinau kainą, … gyva liksiu ar mirsiu, bet trokštu vykdyti Dievo valią.“8
Vykite į tyrus, aut. Robertas T. Baretas