Rugpjūčio 5–11

Romiečiams 1–6

„Dievo jėga išgelbėti“

Dvasios raginimų užsirašymas padės jums atminti Dvasios mokymus. Be to, naudinga užsirašyti tai, ką manote apie tuos raginimus.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Kai Paulius ėmėsi rašyti laišką Bažnyčios nariams Romoje, kuriuos sudarė tiek žydai, tiek kitataučiai, Jėzaus Kristaus Bažnyčia nuo mažo Galilėjos tikinčiųjų būrelio jau buvo smarkiai išaugusi. Nuo Gelbėtojo Prisikėlimo praėjus maždaug 20 metų, tikinčių krikščionių buvo beveik visur, kur galėjo įžengti apaštalų kojos, – įskaitant plačiosios imperijos sostinę Romą. Nors šį laišką Paulius skyrė konkrečiai Romos šventiesiems, jo žinia yra universali ir tinka mums visiems šiais laikais: Kristaus Evangelija „yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki“ (Romiečiams 1:16, kursyvas pridėtas).

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai

Romiečiams – Filemonui

Kas yra laiškai ir kaip jie sugrupuoti?

Laiškus įvairiose pasaulio dalyse esantiems šventiesiems parašė Bažnyčios vadovai. Apaštalas Paulius parašė didžiąją dalį Naujajame Testamente esančių laiškų – pradedant nuo Laiško romiečiams ir baigiant Laišku Filemonui. Jo laiškai yra sugrupuoti pagal apimtį. Nors laiškas romiečiams yra pirmasis laiškas Naujajame Testamente, iš tikrųjų Paulius jį parašė savo misionieriškų kelionių pabaigoje. Papildomos informacijos apie šiuos laiškus ieškokite Raštų rodyklėje, skyrelyje „Pauliaus laiškai“.

Romiečiams 1–6

Jei tikėjimą Gelbėtoju rodau laikydamasis Jo įsakymų, tai esu išteisinamas per Jo malonę.

Šie terminai jums padės geriau suprasti Laišką romiečiams:

Įstatymas.Kai Paulius rašo „įstatymas“, omenyje jis turi Mozės įstatymą. Panašiai ir su žodžiu „darbai“ – Pauliaus laiškuose jie dažniausiai reiškia Mozės įstatymo ceremonijas ir ritualus. Šį įstatymą Paulius priešpastatė „tikėjimo įstatymui“ (žr. Romiečiams 3:27–31), arba Kristaus doktrinai – realiam mūsų išgelbėjimo šaltiniui.

Apipjaustymas, neapipjaustymas.Senovėje apipjaustymas buvo Dievo sandoros su Abraomu ženklas arba simbolis. Paulius terminą „apipjaustytieji“ vartojo kalbėdamas apie žydus (sandoros tautą), o „neapipjaustytaisiais“ vadino kitataučius (ne iš Abraomo sandoros). Apipjaustymas jau nebėra būtinas kaip Dievo sandoros su Savo tauta ženklas (žr. Apaštalų darbų 15:23–29).

Išteisinimas, išteisinti, išteisintas.Šie terminai reiškia nuodėmės atleidimą. Kai esame išteisinti, mums atleidžia, paskelbia nekaltais ir išlaisvina iš amžinosios bausmės už mūsų nuodėmes. Paulius aiškino, kad visa tai tapo įmanoma per Jėzų Kristų (žr. Raštų rodyklėje, „Išteisinimas, išteisinti“; raštai.lds.lt; taip pat žr. D. Todd Christofferson, „Justification and Sanctification,“ Ensign, June 2001, 18–25). Laiške romiečiams žodžiai teisus ir teisumas vartojami kaip žodžių teisingas ir išteisinimas sinonimai.

Malonė.Malonė – tai dieviška pagalba ar pastiprinimas, suteikiamas dėl dosnaus Jėzaus Kristaus gailestingumo ir meilės. Malonės dėka visi žmonės bus prikelti ir įgys nemirtingumą. Be to, ši malonė yra galia, leidžianti vyrui ir moteriai stvertis už amžinojo gyvenimo ir išaukštinimo po to, kai bus įdėję visas savo pastangas. Malonės neužsitarnaujame savo darbais; tačiau malonės dėka „įgyja[me] stiprybės ir pagalbos daryti tuos gerus darbus, kurių negalėt[ume] padaryti“ (žr. Raštų rodyklėje, „Malonė“; taip pat žr. Dyteris F. Uchtdorfas, Malonės dovana, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga; 2 Nefio 25:23).

Romiečiams 2:17–29

Mano išorinis elgesys turi atspindėti ir didinti vidinį mano atsivertimą.

Pauliaus mokymai rodo, kad kai kurie žydų krikščionys vis dar tikėjo, jog išgelbėjimą atneša paklusnumas Mozės įstatymo apeigoms ir ritualams. Tai gali pasirodyti nebeaktuali problema, nes nebegyvename pagal Mozės įstatymą. Tačiau skaitydami Pauliaus raštus, ypač Romiečiams 2:17–29, pamąstykite apie savo pačių pastangas gyventi pagal Evangeliją. Ar jūsų išorinis elgesys, pvz., sakramento priėmimas arba šventyklos lankymas, jus veda į atsivertimą ir stiprina jūsų tikėjimą Kristumi (žr. Almos 25:15–16)? Kaip galite užtikrinti, kad jūsų išorinis elgesys vestų į širdies pasikeitimą?

Taip pat žr. Dallin H. Oaks, „The Challenge to Become,“ Ensign, Nov. 2000, 32–34.

Romiečiams 3:10–31; 5

Jėzaus Kristaus dėka gali būti atleistos mano nuodėmės.

Kai kuriuos žmones gali nuliūdinti drąsus Pauliaus pareiškimas, kad „nėra teisaus, nėra nė vieno“ (Romiečiams 3:10). Tačiau Laiške romiečiams yra ir viltį teikiančių žinių. Ieškodami šių žinių 3 ir 5 skyriuose pagalvokite, kodėl atminimas, kad „visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės“ (Romiečiams 3:23) yra svarbus žingsnis mokantis džiaugtis Dievo šlove per Jėzų Kristų (žr. Romiečiams 5:2).

Romiečiams 6

Jėzaus Kristaus Evangelija kviečia mane gyventi „naują gyvenimą“.

Paulius mokė, kad Evangelija turi keisti mūsų gyvenimo būdą. Kokius Romiečiams 6 skyriuje esančius teiginius panaudotumėte kam nors padėdami suprasti, kaip Evangelija yra jums padėjusi gyventi „naują gyvenimą“ (žr. 4 eil.)? Apie kokius asmeninius patyrimus papasakotumėte?

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti šeimos namų vakarą

Jei kartu su šeima skaitysite Raštus, tai Dvasia jums padės suprasti, kokius principus reikia akcentuoti ir aptarti, kad būtų patenkinti jūsų šeimos poreikiai. Štai keletas pasiūlymų:

Romiečiams 1:16–17

Kaip galėtume parodyti, kad nesigėdijame Kristaus Evangelijos?

Romiečiams 3:23–28

Kai kurie žmonės gali sakyti, kad, jei esame „išteisinami tik per [Dievo] malonę“, tai malonei gauti mums nekeliami jokie reikalavimai. Nors mes niekada „neužsitarnausime“ Dievo malonės, tačiau, kad pelnytume tą malonę, Jis iš mūsų kai ko prašo. Ką turėtume daryti, kad pelnytume malonę?

Romiečiams 5:3–5

Kokių negandų esame patyrę? Kaip šios negandos padėjo mums ugdytis kantrybę, patirtį ir viltį?

Romiečiams 6:3–6

Ką šiose eilutėse Paulius sako apie krikšto simboliškumą? Galbūt jūsų šeimai derėtų apsilankyti artimiausiame krikšte. Arba kas nors iš jūsų šeimos galėtų pasidalyti nuotraukomis ar prisiminimais apie savo krikštą. Kaip krikšto sandorų sudarymas ir laikymasis mums padeda gyventi „naują gyvenimą“?

Krikštas simbolizuoja naują Kristaus mokinio gyvenimą.

Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.

Asmeninių studijų tobulinimas

Studijuodami klausinėkite. Bestudijuojant gali kilti klausimų. Apmąstykite šiuos klausimus ir ieškokite į juos atsakymų. Pavyzdžiui, Romiečiams 1–6 skyriuose galite paieškoti atsakymų į klausimą „Kas yra malonė?“

Nenusigąsk, aut. Gregas K. Olsenas